Balandžio 7–8 d. 10 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6) Konferencijų salėje vyks 9-toji mokslinė konferencija „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai (IX): Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“.
Šia konferencija siekiama suburti įvairių mokslo sričių – folkloro, etnologijos, religijotyros, archeologijos, kalbotyros, menotyros, literatūrologijos – tyrinėtojus ir pakviesti pasigilinti į augalijos (medžių, žolių, gėlių, grybų, kultūrinių augalų) vaizdinius.
Konferencija vyks 2016 m. balandžio 7–8 d. Instituto Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje. Pradžia 10 val.
Konferencijos programa (atsisiųsti)
Konferencijos pranešimų tezės (atsisiųsti)
PROGRAMA
Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai (IX)
AUGALAI BALTŲ RELIGIJOJE IR MITOLOGIJOJE
KETVIRTADIENIS, BALANDŽIO 7 d.
10.00–10.30 Konferencijos atidarymas
10.30–12.00 Nuo augalo iki mitinio vaizdinio
DAIVA VAITKEVIČIENĖ, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
„Jievareli tu žaliasai, tavo saldzios vuogos“: naujas raktas senam vaizdiniui
DAINIUS RAZAUSKAS, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Ieva – medis ir asmenvardis („palimpsestas“ kalboje ir mitologijoje)
JURGITA MACIJAUSKAITĖ-BONDA, Vytauto Didžiojo universitetas
Amalo vaizdinys lietuvių tradicinėje kultūroje
12.00 – 13.00 Pietų pertrauka
13.00–14.30 Mitologija ir etnobotanika
VITA DŽEKČIORIŪTĖ-MEDEIŠIENĖ, Vilniaus universitetas
Mitinė grybų samprata lietuvių kultūroje
NIJOLĖ LAURINKIENĖ, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Laumė ir augalijos vegetacija
ROLANDAS PETKEVIČIUS
Mitologinis Melilotus officinalis L. kontekstas: ar barkūnas Perkūno žolė?
14.30 – 15.00 Kavos pertrauka
15.00–16.30 Augalai kalbos pasaulėvaizdyje
AURELIJA GRITĖNIENĖ, Lietuvių kalbos institutas
Šermukšnio vaizdinys „Lietuvių kalbos žodyne“
BIRUTĖ JASIŪNAITĖ, Vilniaus universitetas
Floristiniai palyginimai lietuvių tarmėse ir tautosakos tekstuose
GIEDRĖ BUFIENĖ, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Žirnis prie kelio ir virkščių vainikas (erotinė simbolika lietuvių ir slavų
paremijose)
PENKTADIENIS, BALANDŽIO 8 d.
9.30–11.00 Gamtos buveinės ir vaistiniai augalai
LAIMA ŠVEISTYTĖ, Augalų genų bankas
Vaistiniai augalai lietuvių tradicinėje medicinoje XX a. pirmojoje pusėje: habil. dr. E. Šimkūnaitės darbai
BIRUTĖ KARPAVIČIENĖ, Gamtos tyrimų centras
Vaistinių augalų naudojimas Kidulių valsčiuje
JŪRATĖ SENDŽIKAITĖ, LEONAS JARAŠIUS, Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas
Ar tikrai pelkė – tik žemės podukra?
11.00 – 11.30 Kavos pertrauka
11.30–13.00 Augalai apeigose ir papročiuose
ELVYRA USAČIOVAITĖ, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Aukojimo linų dievui Vaižgantui refleksijos XIX–XX a. pradžios lietuvių papročiuose
ŽYDRŪNAS VIČINSKAS, Klaipėdos universitetas
Mato Pretorijaus mitinės medžiagos apie ąžuolą verifikacija
RIMANTAS BALSYS, Klaipėdos universitetas
Dėl vestuvinio sodo pavidalo ir paskirties
13.00 – 14.00 Pietų pertrauka
14.00–15.30 Augalai liaudies mene
ELENA MATULIONIENĖ, Klaipėdos universitetas
Augaliniai motyvai delmonų puošyboje
JOLANTA ZABULYTĖ, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas
Augalinis ornamentas XIX a. antrosios pusės–XX a. pradžios Lletuviškų medinių kryžių dekore
JURGITA TREINYTĖ, Žiežmarių kultūros centras
Augalų vaizdiniai liaudies meno, buities ir religijos objektuose
16.00 Konferencijos darbo vaisių aptarimas.
Įdomi ir iškalbinga daugeliu senosios lietuvių pasaulėžiūros prasmių yra Vaižgantui (Waizganthos) garbinti skirto ritualo veiksmų vaizdinė išraiška. Juo prašoma gero linų derliaus, ypač, kad jie užaugtų dideli.
Manau, kad ritualo esmė yra jo aprašytame vaizdinyje. Panašu, kad juo vaizduojamas gandras (stovėjimas ant vienos kojos). Nieko nepasakyta apie paplotėlių išbėriamų ant žemės pavidalą. Gali būti, kad jie būdavo pasigaminami varlyčių pavidalo. Tokiu atveju paplotėlių (paplotėlių-varlyčių) išbėrimas akivaizdu būtų auka gandrui. Be to, tada būtų pagrindo ir Vaižganto (Waizganthos) pavadinimą vesti iš galimo Vaizd+gandras (Vaizdgandras), taigi iš sudurtinio žodžio, kurio antras dėmuo “ganthos” labai galimas daiktas yra iš “gandras”.
‘Saulės vilna’, ar teisingai supratau: ,,ritualo” – APEIGŲ? Tu juk laaabai gerai nusimanai APIE kalbą!
Visiškai sutinku…
Ačiū.
Sėkmės Tau.
Man, jūsų geraširdis bendravimas yra nuostabus. Klaida , klaidos pripažinimas ir padėka už pastabą. Jūsų abiejų kalbėjimo būdas turėtų būti pavyzdžiu mūsų Tautiečiams. Gerbiu abu. Šaunuoliai.