Pralėkė ketvirtis amžiaus kaip Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Draudžiama nacistinė ir komunistinė simbolika, naciai ir kompartija už įstatymo ribų, bet pastarųjų šešėliai niekaip neapleidžia mūsų Tėvynės. Vis dažniau pasigirsta tarybinės betvarkės ir skurdo besiilginčiųjų balsai, gausėja tų laikų nemačiusio, bet tikinčio pasaka apie stebuklingą praeitį jaunimo.
Sovietmečio komunistai save vadino partija, bet tikrovėje tai grynų gryniausia žiauri skerdikų religinė sekta. Ar sveiki žmonės kiša į kalėjimus ir tremia jiems neįtikusius? Ar laiko beprotnamiuose turinčius kitokią nuomonę? Ar žudo nepritariančius jų politikai? Ar bent viena normali partija garbina lavoną? Ar meldžiasi nabašninkui? Tikrai ne. Primityvios religijos išnyko prieš daugelį metų. O komunistai Maskvos centre turi piramidę, kurioje laiko Lenino mumiją – savo aukščiausiajį stabą.
Tarybinias laikais teko lankytis Raudonojoje aikštėje. Tai ką ten mačiau, paliko neišdildomą įspūdį visam gyvenimui. Prie piramidės įėjimo rikiavosi nuo nakties užsiėmusi vietas tūkstantinė paklaikusių fanatikų minia. Tokio siaubo, tokios nuo realybės atitrūkusios išprotėjusios gaujos daugiau niekur regėti neteko. Anais laikais visi buvom prifarširuoti raudonosios propagandos. To nepaneigsi. Bet sektantai, po keliolika valandų laukiantys eilėje, kad galėtų pamatyti savo garbinamą lavoną, buvo aklo tikėjimo viršūnė. Su protu atsisveikinusi minia. Bukų stabmeldžių armija. Jūra bepročių pasiryžusių dėl idėjos žudyti, paaukoti artimiausius žmones, ar sektos vadams paliepus nusigalabyt.
Tarybinių komunistų sekta garbinanti mumiją buvo nesveikai linkusi prie žudymo. Ji mėgavosi ne tik naikindama „priešus“, bet skatino aukotis ir eilinius sektantus. Vyresnė karta dar mena tarybinius filmus apie karą, kuriuose atvirai buvo propaguojamas susinaikinimas.
Didvyriais buvo laikomi ir labiausiai šlovinami tie, kurie nusigalabydavo iš idėjos. Gausybė juostų buvo susukta apie negeriančius nevagiančius, pavyzdingus tarybinius karius, kurie filmo pabaigoje suklykę kokį nors idiotišką šūkį Poslie smierti sčitaitie menia komunistom (Po mirties priskaičiuokit mane prie komunistų) su granatų ryšuliu puldavo po tanku.
Dar vaikas būdamas nesuprasdavau, kodėl herojus granatų nenaudodavo pagal paskirtį – nemesdavo, o sprogdavo kartu su jomis. Arba kitas, bijodamas pakliūt į nelaivę, nesigelbėdavo iš pamušto tanko, bet nuvertęs sukiužusią kaimiečio trobą, kuri jam atrodydavo priešų tvirtove, susidegindavo. Ar dar didesnis didvyris, lakūnas, pasibaigus šaudmenims, nesistengdavo sugrįžt į aerodromą, bet su visu lėktuvu trenkdavosi į žemę, kad užmušdamas kokią nors vokiečių kumelę ir pats užsimuštų. Tamsiausia paslaptis buvo ir tai, kodėl „didvyrių“ draugai, puodeliais gerdami spiritą raudodavo dėl to, kad liko gyvi. Taip pat sunku buvo suprast, kodėl kartais vietoj pamokų, visi masiškai buvome varomi į kino teatrą žiūrėt itin žiaurių filmų apie karą. Daug vėliau suvokiau, kad sekta mus auklėjo nevertint savęs, stengėsi paverst bepročiais fanatikais pasiryžusius paklust beprasmiškiems įsakymams.
Pionierių sueigose ir istorijos pamokose kaip sektiną pavyzdį kaišiodavo „didvyrį“ Pavliką Morozovą, kurio visas didvyriškumas pasireiškė tėvų išdavyste. Komunistams apiplėšinėjant ūkininkus, Pavlikas parodė, kur tėvai slėpė maišą grūdų. Už tokį poelgį, Morozovo tėvus su broliais ir seserimis nugalabijo, o jį patį pavertė jaunosios kartos stabu su visias atributais: paminklais, stendais mokyklų raudonuose kampeliuose, atskirais skyriais istorijos vadovėliuose ir salėmis muziejuose. Mus auklėjo būti tokiais pačiais, aklai paklūstančiais vadams, pasiryžusiais dėl pasaulinės revoliucijos reikalo paaukot save ir savo gimines, niekšais.
Visų didmiesčių centrinėse aikštėse buvo pristatyta akmeninių Lenino stovylų, kurioms sekta nešdavo gėles ir švenčių progomis vaitodavo po kelias valandas trunkančias mantras. Priedo kiekviena respublika privalėjo turėti savą, tautinį, dėl idėjos žuvusį didvyrį. Tokio lietuvio neradus, komunistai Mašą Melnikovą perkrikštyjo į Marytę Melnikaitę ir pavertė vietinės reikšmės stabu su paminklu, aukuru, muziejumi ir ekskursijosmis po miškus, takeliais „ant kurių krito dėl tarybinės tėvynės pasiaukojusios didvyrės ašaros“. Įdomi ekskursijos dalis buvo susitikimas su „Marytės“ motina, kuri nemokėjo nė žodžio lietuviškai. Dar įdomesnės buvo vietinių žmonių istorijos, kuriose jokiu didvyrišku poelgiu net nekvepėjo.
Tarybinių komunistų sektoje vyravo aklas paklusimas, vienintelė teisinga minčių kryptis. Nario asmeninė nuomonė visada sutapdavo su sekretorių nuomone. Kuo klusnesnis, kuo nuoširdžiau batus laižantis narys, tuo aukšesnėsnes pareigas užimdavo. Ryškios asmenybės jiems buvo nereikalingos. Labai linksmi prisiminimai likę iš darbovietėje vykdavusių girtuoklėlių, ar pravaikštininkų svarstymų. Sekretorius rėždavo smerkiančią kalbą, o po jos prasidėdavo liaudies pasisakymai. Kiekvienas komunistėlis perrėkdamas kitus, pabrėždamas „Mano asmenine nuomone, pabrėžiu, mano asmenine nuomone…“ kitais žodžiais bet su ryškiomis emocijomis išklykaudavo tai ką norėjo girdėti valdžia. Per tokias „asmenines nuomones“ vargšai svarstomieji būdavo išbraukiami iš eilės butui, neskiriamas talonas patalynei ar indų komplektui, atostogos nukeliamos žiemai ir t.t.
Žmogus iš prigimties yra pavydus. Nors to jausmo atseikėta ne visiems vienodai, pavydas ir noras gyvent geriau už kitus, pasaulio varomoji jėga. Imkim bet kokį pavyzdį. Tegul atvejį su nauju stogu. Normalus žmogus pamatęs dengiamą kaimyno stogą, tokio ir dar gražesnio užsimano pats. Jis deda visas pastangas, kad tikslą kuo greičiau pasiekti. Taupo, daugiau dirba, skolinasi, bet savo padaro. Nenormalus, netikęs žmogus – pavydi negatyviai. Toksai savo jėgas sutelkia ne turtui kurt, bet kaimyno gerovei griaut. Jis sau stogo nedengs, bet skųs architektui, gadins medžiagas, vogs vinis, skleis apkalbas. Trumpai tariant kenks, kad tik kitas geriau negyventų. Va tokias padugnes ir surenka sekta. Komunistai, didelė griaunamoji jėga. Niekur Pasaulyje, nė vienoje jų valdomoje šalyje nebuvo ir nėra normalaus gyvenimo.
Vidutinybės, prisiplakėliai, karjeristai, padlaižiai, kerštautojai sektoje sudarę daugumą ir jai vadovavę, nieko doro nesugebėjo, todėl per visą gyvavimo istoriją jų valdomi žmonės, kad neišsibėgiotų, gyveno ir gyvena aptverti spygliuota viela. Visur viešpatavo ir viešpatauja badas, skurdas, teroras, žudynės.
Bet dėl savo ubagiškos ideologijos pasekmių kalti nesijaučia. Dėl žlungančios tarybinės planinės ekonomikos buvo kaltinami amerikos imperialistai. Dėl deficito ir kitų komunizmo sukeltų nepriteklių buvo kalti „laikini sunkumai“. Dėl supūdyto derliaus kolūkyje, vakarų šnipai. Dėl gendančių traktorių, nevažiuojančių mašinų, niekam tikusios fabrikų produkcijos kalti buvo priešai.
Jie kaip niekas kitas, dėl savo niekšiškų darbelių pasėkmių, moka apkaltint kitus. Raudonosios ideologijos pagindas yra priešų paieška, melas, propaganda ir tuščiagarbis, bukas, įžūlus, savęs aukštinimas. Štai čia ir pasireiškia visi sektantų gabumai. Nemokėdami sukurt materialinės gerovės, jie puikiai moka kurt pasakas. Kuo toliau tolsta sovietmetis, tuo kvailesnes pasakas seka komunistinės šmėklos. Pati absurdiškiausia – apie buvusią lygybę.
Paversti visus vienodai turtingais neįmanoma. Lygūs žmonės būna tik tada, kai visiškai nieko neturi. Bet ar tai buvo lygybė, kai šešiasdešimties butų gyvenemame name, septynios šeimos turėjo lengvuosius automobilius, o visi kiti ne? Ar lygybė, kai vienas turėjo net videomagnetofoną, o kiti spalvotam televizoriui nesugebėdavo sutaupyti? Ar tai lygybė, kai kaimynas dirbantis mėsos kombinate per savaitę pavogdavo tiek, kiek tėvai uždirbdavo per mėnesį? Ar lygybė, kai vieni valdiško buto (dabartinio socialinio būsto atitikmens) sulaukdavo per penkis metus, o kiti niekada. Ar tai buvo sotus gyvenimas, kai net Brežnevas oficialiai buvo pareiškęs, kad mužikas per dieną turi uždirbti puslitriui, o duonos pasivogs? Ir kaip beskaičiuok, už tuometinę neblogą algą tik puslitris degtinės dienai ir išeidavo.
Komunizmo sektantai svaičiojantys apie lygiavą niekur nedingo, tai ne dvasios, ar vietos pomirtiniame pasaulyje nerandantys vaiduokliai, bet konkretūs asmenys su labai didele įtaka. Tik atvirai mumijai nesimeldžia, bet užsivadinę įvairiausiomis partijomis tęsia savo raudonus darbelius. Komunistų partijos pinigai, slaptųjų tarnybų užnugaris, laukinė privatizacija, neįvykusi liustracija, į viršų iškėlė ir milijonieriais pavertė, su morale mažai ką bendro turinčią vidutinybių gaują, bijančią bet kokių pokyčių.
Šių laikų sektantai susikūrę sau rojų, visomis išgalėmis stengiasi, kad Lietuvoje niekas nesikeistų į gerają pusę, liaudis nepraturtėtų ir nepasijustų laisva. Tik biedniokais lengva manipuliuot dalinant tuščius pažadus.
Žiūrint iš šalies, Lietuva kaip užtvenkta, užpelkėjusi, užsistovėjusi upė, kur viską regulioja keliolika rupūžių ir šimtas kitas mikliai uodegomis vizgenančių buožgalvių, valdančių tris milijonus alkanų, užtai lengvai gainiojamų kilbukų.
Sugriovus užtvanką, Lietuva taptų tokia pat sraunia upe kaip ir šalia kunkuliuojančios upės, rupūžės nebetektų savo įtakos, nes kuo žmogus turtingesnis, tuo mažiau rūpi politika ir politikai.
Jeigu eilinis tautietis uždirbtų du tūkstančius eurų į mėnesį, o jo žmona nors pusę tiek, komunistinė ideologija išnyktų savaime. Kur nėra skurdo, ubagystės, ten komunistiniam melui apie lygybę, šviesią ateitį ir laimingą rytojų vietos nebelieka. Visuomenė to nebegirdi. Visi norime gerai gyvent šiandien, o ne kitame penkmetyje, po partijos suvažiavimo, po CK plenumo, po savivaldybių ar Seimo rinkimų.
Vyresni žmonės tikrai pamena „prasisukusių“ sovietžmogių posakį „po mūsų nors ir tvanas“. Aš dar prisimenu pirtyje girdėtą girtų sektantų dainą:
Rūūūblis, rūblis popierinis,
Kas neturi rūūūblių,
Tas durnius paskutinis.
Praėjo ketvirtis amžiaus, jų realybė nepasikeitė, rublį pakeitė litas, o paskui euras. Supratimas apie gyvenimą liko tas pats. Užėmę aukščiausius postus, bet sugebantys pasirūpinti tik savimi ir savo gauja, dideles lėšas ir pastangas skiria niekingam melui skleist.
Artėja rinkimai, todėl melo, absurdiškų pagyrų, kaltinimų, neįtikėtinų istorijų, prisiklausysime į valias. Kažkas seks baisias, kažkas gražias pasakas. Kuo toliau, tuo mažiau žmonės jomis tiki. Kad išjudint rinkėjus, kas kartas reikia didesnių sukrėtimų ir įžūlesnio melo.
Per praeitus rinkimus įspūdingas buvo privatizuotojų partijos šou. Nuo raudonos spalvos net raibuliavo akyse. Tiek melo, tiek pasakų, tokio skiedalo upės užplūdo pirmą kart. Nepaliaujama durnysčių lavina davė rezultatus. Taip apgauti rinkėjai dar niekad nebuvo. Iš prižadėtų aukso kalnų eiliniai žmonės šiandien turi š. krūvelę, privatizuotojai ir milijonieriai dar daugiau milijonų, o baltarusiai priedo ir atominę elektrinę. Lietuvos išdavikai pasistengė ir vietoje to, kad važinėtume už kaimynų pinigus nupirkta nauja Toyota, dabar uostysime išklerusio Žigulio vamzdį, o jei būsime geri, gausime nuplauti ratus.
Kokia isterija bus sukelta šiais metais, kuo gasdins, ką meluos, kur dar sprogs, kas žus dėl vietos prie lovio dar pamatysime. Labai panašu, kad gelbės nuo terorizmo. Pabėgėlių burbulas jau išpūstas. Staipsnių šia tema dešimtys, žmonės įčirškinti kaip reikiant. Ant to arkliuko, „kovojantis“ prieš imigrantus būrys rėksnių šuoliuos į seimą.
Pagal įstatymus rinkimuose gali dalyvauti tik suaugę, sveiko proto piliečiai. Normalus sveikas suaugęs žmogus pasakomis netiki. Ir nė vienas nenori būti apgautas. Bet nabašninko garbintojai ir jų pasekėjai vėl įnirtingai seka pasakas, kuriomis patikėję rinkėjai vėl liks su asilo ausimis.
Nuo vaikystės laikausi iš smetoniškų šviesaus proto senukų išmokto dalyko. Jeigu išgirdai komunistą kažką sakant, žinok tai melas. Galvok atvirkščiai ir visada pataikysi. Visą gyvenimą laikausi šios taisyklės ir niekada neapsirikau. Tai tokia pat tiesa, kaip kad po nakties išauš rytas. Ir tegul tūkstantį kartų pakartoja: gelbėsim, didinsim, atskleisim, suteiksim, rūpinsimės, leisim, padarysim, pastatysim, sustabdysim. Tegul susiriesdami žada šviesią ateitį ir laimingą rytojų. Bet žinok, kad šie žodžiai nei tavęs nei manęs neliečia, nes kiek tai begirdėjome, nė karto neišsipildė. Kaip ir anksčiau, per gyvenimo jūrą teks irkluoti patiems. Ir kiek pastangų pats įdėsi, tiek ir turėsi.
Priešiškų jėgų įtaka ir įžūlumas auga dienomis. Prieš keleta metų, kažin ar pats aršiausias sektantas būtų išdrįsęs pasisakyt prieš mūsų nepriklausomybę. Šiandien jie nebebijo nieko, dėl visko kaltina Lietuvą, agituoja prieš Europos sąjunga ir šlovina Putiną. Nūnai nebaudžiami gali dergt Lietuvą, lietuvius, mūsų Prezidentę. Tuo pat metu po teismus tasyti negražiai atsiliepusius apie jų naują stabą – rusų carą.
Todėl labai svarbu nebesileist kelioliktą kartą būti apmulkintiems, netikėt paskomis, nesusižavėt rašinėjamomis skambiomis deklaracijomis, kurios kaip visad, po rinkimų atsidurs išvietėje. Pasakoriai ir toliau ieškos priešų, už savo purvinus darbus kaltins kitus, rūpinsis tik savo asmeninias, rusų caro ir globojamų milijonierių reikalais. O mes kaip buvome jų akyse liaudies masėmis, kurias su viešūjų ryšių specialistų pagalba reikia apmulkint, tokias ir liksime.
Labai noriu, kad kiekvienas lietuvis būtų ryški užsispyrusi asmenybė. Kad kiekvienas būtų išdidus ir turtingas. Kad mylėtų savo šeimą, savo kiemą, savo gatvę, savo miestą, savo šalį. Kad nepaklystų rinkdamasis prioritetus. Ir labai trokštu, kad nepavirstume sektantų propagandos puode maišoma liaudies mase.
Daug kam pritariu bet teisybės dėlei ir kad neapgaudinėti jaunimo reiktų skirti laikotarpius stalininį ir postalininį. Postalininiam nebuvo tų baisių žudynių, buvo tam tikro, pozityvizmo, visi turėjo darbo, valgė neskaniai bet niekas nebadavo, tą socialinį būstą buvo galima gauti jei ne mieste tai kokiam kolchoze, buvo gana saugu
Tu čia apie kalėjimą rašei?
“Raudonosios ideologijos pagindas yra priešų paieška, melas, propaganda ir tuščiagarbis, bukas, įžūlus, savęs aukštinimas.” – bet juk ir libkonams 1:1 tinka. 😉
“Ant to arkliuko, „kovojantis“ prieš imigrantus būrys rėksnių šuoliuos į seimą.” – hmm… tai sakot, reikia nekovoti? Tskant, “solidarizuojamės su eurosajūzu – pasiimam dar daugiau nelegalų”? Tai TOKIA šaika (LKP, bučiavusių Maskvos užpakalį ir laukusių komandos iš rytų, atitikmuo – tik dabar kitas užpakalis ir komandos iš kitos pusės) turėtų “šuoliuoti į Seimą”? Na, na… 🙂
“Nūnai nebaudžiami gali dergt Lietuvą, lietuvius, mūsų Prezidentę” – na, kiek aš mačiau, Lietuvą ir lietuvius dergiantys veikėjai retai ant Grybauskaitės “raunasi” – ir paprastai ta fauna labiau linkę save didžiais kovotojais prieš rasieją demonstruoti, o ne rasiejos chaną garbinti. 😉
Jeigu paskaičiuotum,kiek spausdinama antieuropinių ir EU sąjungą giriančių straipsnių rezultatas būtų beveik sausas. Su komentarais irgi tas pats. Dabar kremlius užkūrė panašią pirtį, kaip ir su atomine elektrine. Jeigu įsiskaitytum į straipsnių apie Putiną potekstę, iškirtinai šlovinatys. Dėl Grybauskaitės pozicijos esu nusivylęs. Ji šalies Prezidentė, bet komentaruose tūkstančius kartų lezba ir pan.,bet už tai į teismą nesikreipia, tuo sumenkindama mūsų Prezidento institucijos autoritetą..
Vyksta informacinis karas, kurį Rusija triuškinančiai laimi. Gausybė žmonių yra jo aukos. Europos sąjunga prilyginama iškrypėliams ir pabėgėliams, nors Ketverius petus praleidęs Antverpene, tų iškrypėlių taip ir nesutikau. Tiesa yra vienas klubas su vaivorykštine vėlevyte, bet kad ten prie durų eilės nebūna.
Pabėgėlių teko matyt, bet Zeebriūgės pajūryje, Jų tikslas ne Lietuva ir net ne Belgija, anie trokšta į Angliją.
Pikc, nemanau kad esi kremlinis trolius, paprasčiausiai per daug pasinėrei į lietuvišką informacinę erdvę ir su savo išvadomis apie Europą iš čia žiūrint atrodai, švelniai tariant keistokai.
Dėl minimalios orientacijos
Olandijoje ir Flamų kalba kalbančioje Belgijos dalyje stipriausias keiksmažodis ir didžiausias pažeminimas žodis HOUMO. Ką reiškai tikriausiai supratai.
Teip – sajūz nerušymy yra tobulas ir apskritai nekritikuotinas (kaip ir Partija – t.y. libkonai (“Partija neklysta!”)), o kas mano kitaip – tie rusū agentaj! 🙂
P.S. Jei vis dėlto atsitinka taip, kad sajūzas apsiš… iki tokio laipsnio, kad tampa neįmanoma paneigti, jog tame sajūze kažkas negerai – tai akivaizdu, kad čia rusū sąmokslas! Ir ne kitajp! 🙂
Reikia protaut ir žiūrėti sau ir savo valstybei naudos. Šiuo metu Pasaulis agresyvus ir kol kas Lietuvos nepriklausomybė su savo sienomis, pinigais ir nekomunistine valdžia neįmanoma.
Kol kas.
Bet jeigu mes pasitrauksim iš EU, po kelių mėnesių atsidursim už spygliuotos vielos pas rusus.
EU stipri ir stabili ekonomiškai, su geromis socialinėmis garantijomis ir nepriešiška lietuviams.
O dėl Rusijos, tai ne veltui į tą šalį nebūna turistinių kelionių ir ekskursijų. Nes pamačius ten vyraujantį bardaką ir pragyvenimo lygį, graži pasaka apie stebuklų šalį greit subliūkštų.
Pikc, ar Rasiejoj, ar matei kas Tavęs laukia?
‘Diede’, rašai daaaug ‘atsiliepimų’.
Rašyk straipsnius – atsiliepimai ne tavo lygis.
Teip! Visi žino, jog būtent eurosajūzas, o ne NATO yra gynybinė organizacija, ir būtent sajūzas mus saugo nuo rasiejos – ir ypač nuo pasaulio agresijos! Ai, čia biški neįsipaišo tos “pasaulio agresijos” urminis importavimas ir prievartinis paskirstymas (per nelegalų kvotas) – bet če nesiskaito! Kas kritikuoja sajūzą, tie rusū agentaj! Adnaznačnaj!
Nes jeigu nebutum ES, butum NVS, o tai dabartiniu metu tokia sikna, kad kitokio zodzio, tiksliau nusakancio esme, net sugalvot sunku. Sitas bent jau maziausiai necenzurinis. O Lietuva pati savaime, sitam pasauli, ekonomiskai isgyvent negali. Nebent tave tenkintu XIX a buitis su perspektyva, kad greitai busi NVS, nes vistiek kazkur tu busi. Kodel busi? Todel, ksd ruskis NIEKADA nenustos bandes mus palauzti ir uzgrobti, niekada. Visom priemonem. Dar susidarytai vaizda, apie ES ekonomikos masta, vienintele Apple pagal kapitalizacijos lygi, lenkia visas Rusijos imoness KARTU SUDEJUS. Isivaizduoji? Zinoma tai JAV imone, bet ir ES panasiu uztektinai. Dabar klausimas, kur tu noretum, kad Lietuva parduotu savo gaminius ir paslaugas, tokiam ubagyne kuri lenkia VIENA rimta uzsieno imone ar tokioje sajungoje, kurioje uztenka vietos ne vienam tokiam milzinui ir paklausa tik dideja? Juo labiau, kad parduodant ES mum JAU nereikia moketi muito ir kitu mokesciu, o tai apie 30% pajamu. Jau nekalbant, kad prekybai ES viduje beveik nera jokiu apribojimu. Kur nori ten vezi, ka nori ir kur nori parduodi. Svarbu, kad pirktu. Ubagas kuo yra dauguma NVS saliu, labai prastas pirkejas ir tiketis, kad jie ka nors pirks is taves, kada savo pagaminto ipirkt nesugeba, mazu maziausiai naivu. ZInoma kazkiek nupirks, bet apimtys bus juokingos. O ES pakanka pirkeju. Tie kurie nesriubauja del prarastu rusijos rinku, vezdami savo gaminius i ES, senai susizeria tiek pinigelio, kiek tau nesisapnavo. Beda to pinigelio paskirstyme salies viduje, bet taip jau kitas, labia platus klausimas kurio cia nenagrinesiu. Ir tu arba turtingesniam ir daugiau galimybiu siulanciam ES, arba ubagyne NVS, salia tokius “sekmingu valstybiu” kaip Moldavija ir Uzbekistanas. Jeigu tu nei vienam nei kitam, tai tau dar blogiau, nes, kad ir kam ka noreti parduot, uz viska mokesi muito ir kitus mokescius ir tau galios kruva apribojimu, kad pirmenybe bus vietos gaminojam, o ne tau. Lietuva neturi savo iskasenu, dujas, nafta, metala, angli, ir daugybe kitu dalyku, reikia pirkti ir gausis taip, kad isleisi daugiau nei gausi ir prekybes, nes mokesciai ir apribojimai. Ko nera esant ES. Jau Baltarusiai ir pats ju Prezidentas numojo ranka i NVS ir zvalgosi i “supuvusius” vakarus. O anas gudrus krienas, turi gera uosle. Kitaip sitaip ilgai savo poste nebutu issedejes. Ir Baltarusija, kad ir kaip nenorom, bet visgi noretu buti ES. Ir butu, bet vietinis caras niekada nesutiks atsisakyti valdzios, o ES kaip istojimo salyga sito tikrai reikalaus, kaip ir kitu dalyku, kuriu anas nedarys. Bet visgi preikiaut, nori su ES, o ne su ubagynu NVS.
Ekonominiai argumentai tikrai geri, bet yra keletas patikslinimo reikalaujančių punktų:
a) tai, kad prekyba sajūzo viduje ir su sajūzu labiau apsimoka, negu su rasieja ir jos vasalais NEREIŠKIA, kad “jeigu nebutum ES, butum NVS”. Prekyba su kažkuo ir priklausymas tam kažkam yra du LABAI skirtingi dalykai. Savanoriškai į NVS mes nestotume, o priversti rasieja mūsų negalėtų NE dėl sajūzo, nes
b) pasikartosiu, sajūzas NĖRA gynybinė organizacija ir nuo kitų šalių agresijos jis nei saugo, nei turi saugoti pagal savo paskirtį. Beje, apie pastarąją –
c) eurosajūzas TURĖTŲ būti ekonominė sąjunga, ir jei tokia būtų, nebūtų pagrindo jį kritikuoti. Vis dėlto, eurosajūzas kuo toliau, tuo labiau panašėja į tą kitą, ankstesnį sajūzą, o pastaruoju metu iškrypėliškos ideologijos brukimą ir kišimąsi į sajūzinėmis respublikomis verčiamų šalių-narių vidaus politiką dar papildė ir tiesioginės grėsmės jų gyventojams kėlimas per priverstinio agresyvių nelegalų “importo” kvotas.
Tad, summa summarum, kalbėdami apie eurosajūzą, mes su tamsta kalbame apie skirtingus dalykus: aš sakau, kad jis ne tik neužtikrina mūsų saugumo (nes ir neprivalo), bet netgi kelia jam realią grėsmę, o tamsta sakote, kad jame būti apsimoka ekonomiškai.
O apskritai, tiek tekstas, tiek pirmasis komentaras buvo ne visai ta tema – tiesiog Diedas jautriai sureagavo į lengvą kritikos bakstelėjimą Šventosios, Tobulosios ir Neliečiamosios “Laisvųjų respublikų E.Sąjungos amžiams” adresu, tad ginčas ir išsiplėtojo. 🙂
Viskas labai paprasta, jeigu nori parduoti savo preke kazkam 1) ji turi buti ne blogesne, 2) preke turi buti panasios, o dar geriau mazesnes kainos. O dabar pagamink ta pacia preke kaip ir vokietis, pridek prie jos 30% muito mokesti, uzdek apribojimus, pavyzdiui ne didesne pakuote nei 100 g, kada vokietis gales pardavinet ir 200 ar daugiau. Dabar pamastyk, kieno preke nupirks? Tavo preke pirks tik tuo atveju, jeigu ji smarkiai geresne, arba pigesne. Del geresne, kazi ar labai cia daug perspjausi, siek tiek geriau galima, bet ne daugiau. O del pigesne, jeigu pridejus 30% prie prekes kainos mokesciu, tu ja galesi gamint pigiau, tai pats pagalvok kokia jos savikaina. Sako uz sauja ryziu irgi dirbti galima, sako kokiam bangladese tai veikia. Tik Lietuvoje tai nelabai veiktu, jau nekalbant apie tai, kad nenoreciau, jog sitaip butu, tai neisbrendamas, amzinas skurdas, o tokios valstybes as nenoriu. Todel, kazkokioje sajungoje, vistiek tektu buti. Ir salygas mum diktuotu visgi ta sajunga i kuria stojam, o ne atvirksciai. ES gerai tuo, kad cia dar galima deretis ir is nera kremliaus buldozeriu stumiamos “zadanijos”. Tai, kad musu politikai bestuburiai ir veltedziai, tai jau musu problema. Kol nereikalausim, taip ir bus. Beda net ne tame, kad politikai korumpuoti, godus ir savanaudziai kiaules. Visam pasaulyje jie tokie. Taciau normaliose salyse, pilieciai is ju reikalauja ir jeigu kas nepatinka, toki politika atskiria nuo lovio suvisam. Tai neblogai veikia ir vadinasi demokratija ir rinkimais. Kas del bloguju ES pusiu, siame pasaulyje nera nieko tobulo, juo labiau, nereikia laukti, kad viskas butu ant lekstutes atnesta, uz tai reikia pakovoti, siuo atveju deretis ir derinti. Cia jau velgi, tautos isrinktuju beda, kad jie neatstovauja valstybes interesu, jie net susikto laiko kaitaliojimo atsaukt nesugebejo, nors ES tiesiai pasake, kad prasom, darykit, tai jusu reikalas. Todel beda ne tiek ES, kiek Lietuvos politikoje ir aplamai visuomeneje. O kas del migrantu, tai Lietuva cia gana gudriai viska suvarte, kaip ir ima, kaip ir sutiko paimt daugiau, bet tai viskas, juo labiau, kad durniu vaziuot i Lietuva siulomom salygom, kazkodel nelabai atsiranda. Ir prikist nera ko, neva solidarus, tik, kad nevaziuoja, kokia “tragedija”, valdininkai “rauda is nevilties”. Na isties. Todel politiniu poziuriu, Lietuva neblogai susitvarke ir visokius migrantus-nelegalus, siaip visai neblogai gaudo ir gruda arba i Pabrade, o paskui lauk, arba iskart lauk, i ta sali per kurios siena sitie atsibaste. Gali issiust i Lenkija. Irgi neblogas sprendimas, kur lenkai nujos visokius bastunus, jau ne musu bedos. Todel Lietuvai ner ko prikist, mes lsabai solidarus, labai geruciai, o pabegeliu pas mus pora zmoniu ir tie liko issizioja nuo to kaip greitai subliusko ju rozines fantazijos apie gyvenima socioje ES. Tenka, laviruoti, spjauti i ES mes negalim, jie mum butini, bet uz save pasideret irgi galim, tik nereikia siusti visokiu bestuburiu, kurie palinkses ir zodzio neislemens, tik parasus sudes visur kur ju paprasys. Jeigu zmogelis su viskuo sutinka, kodel jam ir nesukrovus kuo ddaugiau nastos? Politikoje skystaklyniai ir mazgotes daug nepasiekia. Todel pasikartosiu, Lietuvos bedos didele dalimi jos viduje. Ne tik politikoje, bet ir visuomeneje.
Jums leidus, atsakysiu atskirai – labai jau čia vietos striuka pasidarė. 🙂
‘Drone’, rašai daaaug ‘atsiliepimų’.
Rašyk straipsnius – atsiliepimai ne tavo lygis.
😀 😀
Lietuva pati viena šitam pasauly gali puikiai ekonomiškai išgyventi, tai įrodė Smetonos Lietuva. Ne tik jokių skolų ir įveikta 1929-1931 pasaulinė krizė, bet ir sukaupta daug tonų valstybės aukso. Dabar dar lengviau savarankiškai išgyventi dėl bendros civilizacinės pasaulio pažangos. Bet tokie užsienio kolaborantai, kaip tu, užkerta bet kokiam savarankiškumui kelią, stumia tautą į susinaikinimą svetimoj imperijoj. Kaip Maironis apie tokius veikėjus rašė: “dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto…”
Daug kur su Tamsta sutinku, bet vis dėlto nemanau, kad narystė politinėje sąjungoje yra būtina sąlyga sėkmingai prekybai. Čia tiesiog “apsimoka-neapsimoka” klausimas. Ir, vėlgi, eurosajūzas NĖRA apsauga nuo galimos rasiejos agresijos – tam yra NATO. Beje, bemuitė prekyba gali būti ir “lazda su dviem galais”, ką rodo lenkiškos produkcijos invazija.
Dėl valdžios ir visuomenės – sutinku. Išties, dabartiniai valdžiagyviai yra sovietų okupacijos laikų Lietuvos komunistų, kurie trilinki susirietę laukė komandų iš Maskvos, klonai – tik šitie laukia komandų iš Briuselio. Dar daugiau – jie net Briuselio kaprizus priima kaip komandas. Na, o visuomenei tiek laiko kalta “tylekit, runkelei – valdže žino gereu!” ir “darykit, nes Europa liepė, o jei ne – rusai užpuls!”, kad jau priprato. Be to, bet kokia garsesnė kritika valdžios (ar sajūzo) atžvilgiu traktuojama kaip grėsmė valstybei ir praktiškai garantuoja “liaudies priešo” (“rusū agento”) statusą. O savo karjera rizikuoti norinčių nedaug.
Dėl paties eurosajūzo – be abejo, pagal agresyvumą ir piktybiškumą jis net arti rasiejos nestovi, bet aš kritikuoju ne tik dabartinę padėtį (o čia irgi visokio “gėrio” užtenka – kišimasis į šalies vidaus politiką netgi iki tokio laipsnio, kai nurodinėjama, kuri demokratiškai išrinkta valdžia yra “tinkama”, o kuri – ne (Vengrijos ir Lenkijos atvejai), iškrypėliškos ideologijos primetinėjimas, kėsinimasis į šalies saugumą (jau minėtos nelegalų – potencialių teroristų kvotos), ir t.t.), bet ir (gal net labiau) tendencijas. Mano akimis žiūrint, dabartinis eurosajūzas panašus į “perestroikos” laikų sovietų sajūzą – tik čia ta “perestroika” vyksta ATGAL – t.y. link ankstesnių sovietų sajūzo modelių: vis daugiau centralizacijos, vis mažiau šalių suverenumo, vis agresyvesnis vienos “teisingos” ideologijos brukimas ir “netinkamų” slopinimas, vis įsakmesnis tonas iš “centro” (jau prieita ir iki grasinimų jėga – prisimenate sajūzo genseko komuniagos Šulco grasinimą savo tvarką “mit Macht durchsetzen”?). O juk jau atvirai kalbama ir apie eurosajūzo “vidaus kariuomenės” (kuri, beje, galėtų veikti ir prieš valstybių-narių valią, jei tai reikalinga “sajūzo saugumui”) kūrimą. Tad perspektyvos, mano galva, labai nekokios, jei niekas nepasikeis.
Tiesa, vos nepamiršau – turbūt žinote, kad “Lisabonos sutartimi [čia ta, kur mūsų valdžiagyviai pasirašė neskaitę ;)] buvo pakeisti Europos Parlamento narių įgaliojimai, t. y. EP nariai tapo tiesioginiais Sąjungos piliečių atstovais ir jie nebelaikomi į Bendriją susibūrusių valstybių tautų atstovais” (http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2015-0395+0+DOC+XML+V0//LT, punktas H). Čia dar “kiečiau”, negu aname sajūze. 🙂
Tai, kad mes tampame tik administracinis vienetas, netgi to vieneto dalis, daugiau negu akivaizdu. Į Europos parlamentą rinksime vieną parlamentarą nuo teritorijos, kuri apims Lietuvą ir dalį kitos šalies, greičiausiai Lenkijos. Biudžetą jau tvirtina Briuselis. Kariuomenė žadama kurti, ir greitu laiku. Čia Lietuvos valdžia aktyviausiai reiškiasi. Kitos šalys į tai žiūri skeptiškai, netgi priešiškai, o mes kaip visada už. Ar ES yra sąjunga ar valstybė? Mes šiai tai stojome į Sąjungą, o gavosi, kad netenkame savo valstybingumo.
Eurooptimistai galėtų retkarčiais pasižiūrėti , kas vyksta europarlamente. Daug sužinotų. Sužinotų ir apie įkyriai brukamą transatlantinę sutartį su JAV, kuri iš tiesų yra ne su JAV, o su stambiosiomis korporacijomis, ir atitinka jų interesus. Tai beveik tas pats , kaip kolonizacija. Reikia būti labai parsidavusiu, kad pasirašytum tokią, visai ES nenaudingą sutartį, už kurią labai aktyviai pasisako mūsų europarlamentaras V.Andriukaitis.
Dabar, štai koks nors su rožiniais akiniais bandys mane apkaltinti tarnaujant Kremliui, tačiau, žmonės, skaitykit, domėkitės – internete yra visi dokumentai, bent jau dauguma iš jų, nebūkite tokie bukai optimistai.