Lietuvos Sąjūdis yra dešiniųjų jėgų organizacija. Iki šiol Lietuvos Sąjūdžio taryboje buvo ir nepartinių, ir tautininkų, ir didelė dalis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKDP) partijos narių.
Vasario 20 d., pagal iš anksto surežisuotą scenarijų, už kiekvieną kandidatą leidus pasisakyti tik vienam delegatui buvo surengti Lietuvos Sąjūdžio pirmininko rinkimai. Suvažiavimui pirmininkavę Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus ir Sąjūdžio tarybos narys Laimas Dieninis saugojo mikrofoną, kad prie jo neprieitų nenumatyti žmonės. Kai aš, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos įpareigotas, norėjau agituoti už Rytą Kupčinską, apsaugoti mikrofoną stojęs A. Tučkus pasikvietė į pagalbą garbės pirmininką prof. Vytautą Landsbergį, kuris pareiškė, kad čia ne vieta ekstremizmui. Buvo gaila ir priklu žiūrėti į organizatorius. Kadangi čia ne gatvės mitingas, o Sąjūdžio suvažiavimas teko palaukti kitos progos pasisakymui.
Pasibaigus rinkimams, gavęs žodį, aiškinau, kad rengiant ir vykdant suvažiavimą buvo pažeisti Sąjūdžio įstatai, moralės ir teisės normos.
Sąjūdžio įstatų (toliau įstatai) 4.4 punkte sakoma, kad Sąjūdžio suvažiavimai šaukiami ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
Įstatų 4.18 punkte sakoma, kad Sąjūdžio taryba renkama 2 metų laikotarpiui.
Įstatų 4.21 punkte parašyta: Sąjūdžio tarybos pirmininką dviejų metų laikotarpiui renka taryba ir tvirtina suvažiavimas.
Įstatų 4.24 punkte parašyta, kad Sąjūdžio pirmininkas renkamas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.
Sąjūdžio įstatų 7.1 punkte rašoma: pranešimai apie Sąjūdžio suvažiavimus skelbiami ne vėliau kaip prieš 30 dienų bei pranešama miestų (rajonų) skyriams raštu.
Ankstesnis suvažiavimas vyko 2013 06 01, o jo veikla faktiškai pasibaigė 2015 m. birželio mėnesį.
Susidaro įspūdis, kad tie, kurie organizavo suvažiavimą juridiškai nebuvo veiksnūs ir neturėjo juridinių galių, kadangi jie buvo išrinkti 2013 06 01, o 2-jų metų jų kadencija buvo pasibaigusi 2015 metų birželio mėnesį. Pateisinamų aplinkybių dėl Sąjūdžio suvažiavimo laiko nukėlimo nebuvo. Vilniaus Sąjūdžio taryba oficialios informacijos apie suvažiavimo laiką, delegatų skaičių ir darbotvarkę nebuvo gavusi.
Suvažiavimo išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio tarybos atstovai iš 129 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus delegatų sąrašo išbraukė 62 delegatus, tarp kurių Vilniaus Sąjūdžio tarybos, Vyskupo M. Valančiaus Blaivybės Sąjūdžio, Vilnijos draugijos, jaunimo bei kitų organizacijų nariai. Iš delegatų sąrašo buvo išbraukti akad. prof. J. Sirvydis, prof. O. Voverienė, akad. prof. A. Tyla, daktaras J. Parnarauskas ir kiti žinomi vilniečiai.
Į Sąjūdžio suvažiavimą nebuvo pakviesti registre įregistruoti „išmestieji“ tarybos nariai V. Čeginskas J. Brasiūnaitė, B. Bučelis.
Pažymėtina, kad iš gilias sajūdietiškas tradicijas turinčius Utenos ir Ukmergės rajonus nebuvo pakviesta nė vieno delegato. Niekaip negalima suprasti, kad nė vieno delegato kvota nebuvo skirta Klaipėdai.
XIV Sąjūdžio suvažiavimas vykęs 2013 06 01 įpareigojo Sąjūdžio tarybą įsteigti Sąjūdžio Seimą. Vietoje Seimo įsteigimo ir Sąjūdžio plėtros organizavimo taryba į suvažiavimą sugebėjo pakviesti 16 rajonų ir miestų delegatus. Tarybos posėdžiai vyko retai. Susidaro įspūdis, kad artėjant Lietuvos Seimo rinkiminėms batalijoms kai kurie lyderiai prabudo ir ėmėsi aktyvių veiksmų. Vienas jų svarbiausių darbų buvo susikurti palankią tarybos daugumą atstovaujančią TS-LKD partijos atstovų, kad galėtų nugalėti tarybos opoziciją (akad. prof E. Jovaiša, prof. V. Vilimas, habil. dr. K. Garšva, R. Kupčinskas. N. Balčiūnienė, T. Baranauskas, S. Veversevičienė, J. Brasiūnaitė, B. Bučelis, K. Mickevičius), kuri mirus monsinjorui A. Svarinskui ir P. Rutkauskui veikė įtakingai – parašų rinkimo organizavimas dėl bandymų pakeisti Lietuvos raidyną. Pažymėtina, kad vadinamoji opozicija daugiau darbavosi negu valdančioji dauguma – organizavo ir dalyvavo pasipriešinimo akcijose dėl Seime priimamų įstatymų. Kad opoziciją nugalėti neteisėtai buvo išmesti iš tarybos V. Čeginskas, J. Brasiūnaitė ir B. Bučelis, o į jų vietą buvo priimti 3 nauji TS-LKD partijai lojalūs atstovai, kad įgytų ryškią persvarą prieš opoziciją ir ėmėsi rengti suvažiavimą.
2016 02 20, pažeidžiant Sąjūdžio įstatus moralės ir etikos principus, buvo išrinkta TS-LKD partijos daugumos Sąjūdžio taryba. K. Garšva atsisakė dalyvauti tokioje taryboje. Taryba buvo suformuota taip konservatoriškai, kad Sąjūdis galimai turėtų tapti TS-LKD partijos rinkiminiu klubu.
Prisimintina, kad nuo pat partijų egzistencijos pradžios partijų vadovaujančių organų rinkimuose paskutinio etapo kandidatai būdavo išrinkti į aukščiausius partijos organus. Tai patvirtina, kad A. Kubilius partijos pirmininko rinkimuose pralaimėjusįjį prof. V. Landsbergį pakvietė į savo komandą, o G. Lansbergis, nugalėjęs I. Degutienę, pakvietė ją vicepirmininke.
Išrinktasis Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas V. Žilius TS-LKDP narys savo oponentą R. Kupčinską išmetė už borto. Visiems žinoma, kad tarybos formavimas vyko prieš suvažiavimą V. Lansbergio akivaizdoje ir jo įtakoje. Štai kur pasireiškia principas „mušk savus, kad kiti bijotų“ ir kad būtų liokajais, parsidavėliais, pakalikais ir lojaliais. Prisimenu, kad vykusiuose Seimo rinkimuose po Šalčininkų rajoną su komanda R. Kupčinskas agitavo už V. Žilių. Norisi atkreipti dėmesį, kad tarp 25 išrinktųjų tarybos narių, niekas nepaprotino vadovų. Štai kokios yra kai kurių aukštai pakylėtų konservatorių moralinės nuostatos – už paslaugą ir dėmesį – už borto.
Suvažiavimui buvo pateiktos 8 rezoliucijos – tai maždaug tiek pat kiek per visą laiką nuo 2013 birželio. Pateikiau Vilniaus Sąjūdžio tarybos rezoliucijos projektą „Dėl informacijos sklaidos apie Sąjūdžio veiklą“. Suvažiavimas visas pateiktas rezoliucijas priėmė. Tačiau mano pateiktos rezoliucijos projekto pirmininkaujantieji A. Tučkus ir L. Dieninis neteikė suvažiavimui svarstyti. L. Dieninis po nosimi burbėdamas aiškino, kad jai įgyvendinti reikalinga daug lėšų. Pažymiu, kad Lietuvos Sąjūdžio taryba labai aktyviai viešina TS-LKD partijos lyderių ir jų artimų bendraminčių pasisakymus bei laikraščių iškarpas tinklapyje lietsajudis.lt – tačiau Sąjūdžio veikla beveik neviešinama. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus veikla be jokios finansinės paramos viešinama Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tinklapyje sajudis.com.
Gyvenimas parodys, kokią įtaką turės konservatoriškai reorganizuojamas Sąjūdis Lietuvos demokratinių jėgų santalkai.
Sakoma, kad nugalėtojai neteisiami. Tikiu, kad džiaugsmo euforija naujai tarybai ir TS-LKD partijos elitui greitai praeis. Reikės imtis rimtų darbų ir atsiskaityti už amoralų elgesį, klaidas ir neteisėtus veiksmus.
Manau, kad apie šį suvažiavimą dar daug ir ilgai bus diskutuojama, rašoma ir negerais prisiminimais įeis į istoriją. Tai skaudi pamoka kaip nereikia dirbti.
Autorius yra Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas
Gėda ir nešlovė patriarchui ir konservatoriams uzurpavusiems Lietuvos sąjūdį. Laimas Dieninis ypač blogai pasižymėjo dirbdamas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėju. Labai suktas žmogelis.
Šis ,,Sąjūdis” tai LPS karikatūra..Tai asmeninė, ,,valdomą demokratiją” Lietuvoje kūrusio ir su pokomunistine nomenklatūra suaugusio, V.Landsbergio gvardija…
Jau tuoj bus 30 m. nuo pirmojo Suvažiavimo.
O, kokios aistros virė… Vieni į vieną, kiti į kitą pusę sąjūdiečius šaukė.
O tada užlipo į tribūną R. Paulauskas ir drąsiai bei principingai rėžė maždaug tai, kad gana čia viską į vatą vynioti, reikalaukime nepriklausomybės… Žodžiu, pabudome ir kelkimės! Uch, kad ūžtelėjo salė! Lyg kad potvynio vandenys užtvanką pralaužė.
Pasakykite, kur šiandien TAS, ANŲ laikų Paulauskas, kas tą medį pakando?
Dalis mūsų buvo tik trumpų distancijų bėgikai?
Ne pakando, o… nukando. Tie teisuoliai vieninteliai ant žemės Lietuvos. Signataras labai gerai moka “iliustruoti” savo teiginius. Pvz. apie varles dubenyje su vandeniu.
Jeigu įmesti varlę į verdantį vandenį, ji iššoktų.
Jeigu dubenį su varlėmis iš lėto kaitinti, jos lieka, kol vanduo užverda.
Stebint kas darosi mūsuose ir kitur įkyri mintis – ar tas vanduo tuoj užvirs ar kiek vėliau?
Sąjūdis jau seniai turi savininką, t. y. prichvatizuotas, kaip ir Signatarų namų balkonėlis.
—UAB DINASTJA!
Lietuvių 1905-ieji –
“Buvom! Esam! Būsim!”
228,
t.y. lietuviškai tariant “du šimtai dvidešimt aštuoni”
susirinkę bet kur, bet kaip ir bet ką.. 228-ių (savą tuo) nuomonę, nuostatą bei poveikį skelbt galėję
BET KUR (bet kada, nors čia apie 2016-02-20 d., ne apie 1905 m. dar, po 1917(40-41)m. didžios nelaimės)
Skyrybos ženklų nededu.
Sąjūdis yra “Tautos išsivadavimo būsena”,
ir jos nei kur nukelsi, nei paslėpsi nei savinsi-įsisavinsi.
Kadangi išorės grėsmių nedaug (vakar-šiandien), tai dėl
šiandienos-rytojaus Tautos ir Valstybės reikmių žvelgt ir
pagal gerb. Kerosieriaus čia pateikimą vertėtų įdėmiau ir
…vidujai. Dėl jau įvykusių, ir pat R.Kupčinsko valia !?, valstybės nuoversmo vyksmų-veiksmų,
– t.y. visiems žinomo (ir J. Sabatausko, regis su minėto R. Kupčinsko “nutylėjimu”) Konstitucijos
125-straipsnio, išprievartavimu ir nuo 2014-01-24 d. bevaliai tebevykstančiu.
Tad ši asmeninė Ryto-Leono-Giedriaus a k i v a i z d a u s nutylėjimo pražanga, ir Tavoji(!) pražanga, –
sykiu su visu 228-ių farsu-faršu vasario 20 d. Vilniaus Rotušėje (pat Vyt. Landsbergio neatmetus), –
esi, esame ir …AR BŪSIME (kaip seiminė bolševikdaugumietiškojo antikonstitucinio teroro gauja)
nuo pat 2003 m. gėdingo Sąjūdžio įstatytų pakeitimo (pat Vyt. Landsbergiui kongresrūmyje įsiūlyto)
n e v y k d y m o, kai galingai keleriopai gausesne Sąjūdžio likučių (byrėjimo) daugumos valia buvusi
. .PRIIMTA pataisa dėl n a r y s t ė s mokesčio įvedimo, ir ji galiojanti, neatšaukta.
Reiktų, kad gerb. L.Kerosierius susiprastų tą teisėtai veikiantį Sąjūdžio įstatų nuostatą į s i g y v e n d i n t,
ir visi klausimai išsyk atpultų (kalbėta beje su juo V. Kudirkos a. asmeniškai, kaip ir su V. Landsbergiu
– DĖL BŪTINYBĖS SĄJŪDĮ p o l i t i n e partija, – neteroristinių, Konstituciją vykdančių ir vykdysiančių
partijų išankstiniuose 2016 m. Seimo rinkimuose pajėga paverst, – abu pritarę ir sutikę, kad vertėtų MĖGINT)
bet, kur tau “aukosi” nelaimėlį – su visais teroristais Konstitucijos nevykdžiusį, ir tuo pat savo priesaiką t.p.
s u l a u ž i u s į R.Kupčinską; gaila juk, – geras žmogus…. (( išvada >>> )).
Paimi atominę bombą, pasižiūri, – nieko nedrįsti.. padedi. Ramu.
Paimi ŽODĮ (iš kažkur, svetur, atomu kitokiu “rėdytą”) ” d i s t a n c i j a ” pvz.,
– ir viskas gerb. Žemyna, ir gerb. tautiečiai (Alke ir visur), –
NELIEKA lietuvių
taip taip
L I E T U V I Ų kalbos žodžio(!!!):
žodžių
– atkarpos, nuotolio, LAIKMEČIO,
taip,
visos trumpos ir vienintelės L A I K M E Č I O atkarpėlės, gabalėlio, buvusio
…trumpam.
Todėl ir apie, ir ne apie
Sąjūdį kalbant.
Prisimink,
ir kitam
primink… nuolatos, gerbdamas, gaivindamas, V A R T O D A M A S (užuot žudžius svetimu) kiekvieną
ŽODĮ!
Šiais:
GYVUMO ŽODŽIAIS
– vien priesakas atsakas.
Iš Prūsijos Balandžių (kur gimė, pasaulį išvydo tautos dainius PAUKŠTELIS, o paliko 1909 m. kovo 16 d.,
būdamas 26 metų) .. Vydūno rūpesčiu 1932 m. išleistas pomirtinis eilėraščių rinkinys „Gyvumo žodžiai“.
2010 m., minėdama 15 metų vadinimosi F.Bajoraičio vardu jubiliejų, Šilutės biblioteka įgyvendino projektą „Fridrichas Bajoraitis ir Paleičiai“, kuriuo siekė įamžinti F.Bajoraičio vardą. Bibliotekos atstovai kartu su Pirmosios gimnazijos gimnazistais vyko į ekspediciją po Paleičių kaimą, aplankė buvusią F.Bajoraičio darbovietę – Paleičių mokyklos pastatą, užrašė senųjų kaimo gyventojų atsiminimus, rinko vaizdinę medžiagą.
Kūryba
Lietuviški žodžiai
Negriauti, nebriauti,
nešaukti, nepliaukšti,
krutėti, judėti
ir arti, akėti ir sėti,
ir laukti,
budėti, stebėti,
regėti, tikėti,
kantrumo turėti,
kentėti, tylėti,
mylėti.
(1907. VIII.8)
Visur lietuviškai
Visur vis lietuviškai
norime kalbėti,
ką mylėjo mūs tėvai,
norim ir mylėti.
Visur vis lietuviškai
tautą užvaduosim,
ką saugojo mūs tėvai,
tą ir mes saugosim.
Visur vis lietuviškai!
Kraujo nemaišysim,
kaip tėvai, taip ir vaikai
gryną išlaikysim.
Visur vis lietuviškai
kaip tėvai manykim:
taip giliai, skaidriai. Laisvai,
to nepragaišykim.
Visur vis lietuviškai!
Mes – mes nepražūsim!
Ginsimės kaip kart tėvai:
Buvom! Esam! Būsim!
(1905)
Toks nevykęs Jūsų komentaras, kad neprisiverčiau tą kratinį skaityti ir suprasti.
Atsakysiu taip, –
atsiliepimas (bombiškai-nelietuviškai …’komentaras” bomžažodžiu dengtas)
pervykęs, …tikrai ir perkrautai užsūdytas,
o mes,
po 1917 m. ant Lietuvos 1940-41 m. nelaimės užverstos,
dar vis “nuvykę”, nors po Kovo 11-os jau gavę esam g-bę
Lietuvon grįžt.
Kelias ilgas, ir apmaudu, kad net tokie Sąjūdžio bendražygiai ir Kovo 11-tą, ir netgi
Sausio 13-ąją garbingai atlaikę, – ant ribos (kaip žym. V.Landsbergis) užeiną; bet
tols gyvenimas, – kelias iš 1940-41 ant mūsų užverstos nelaimės ILGAS ir nelengvas,
gali jo netgi Garbės Pirm. neatlaikyt, ką padarysi. Padėt, pykt ar užjaust – ęia jau kaip
a t s i r i n k t Pačiam.
Atsakiau?
(o pastabai, – “Mix Markt”, čia jau gryn ties “Mix” slapvardžio gimtim, – Vodka Stalinskaya
prekybvietės A. Merkel “palaimintoje” banditstalinizmo reklamavimu Vokietijoje);
naujoviško banditizmo ir global-terorizmo veido gimtį (po 1914-1917 m. sąmyšių gimties)
– šiuolaikiškai įžvelgt bus ženkliai sudėtingiau, tad iš kratinių ir “išsipurtyt” reiks jau: ir tiek
Tiek Leonui, tiek Rytui, regis, svarbu buvo įsivelti į peštynes, o iš jų rūpėjo išpešti kažkiek kažkam balų prieš rinkimus (apie ką p. Leonas jau atvirai rašo). Iš peštynių, kiek žinoma, tik guzai pabyra, ką ir gavo, dėl ko ir verkšlena. Dėl kai kurių dalyvių vidinės kultūros stokos, suvažiavime nuskambėjo suskilęs ir tuščias uzbonas. Tačiau viskas gerai baigėsi, geros kloties linkėkime Lietuvos Sąjūdžiui.
…eilinį bei neeilinį kartą pakartojant:
Sąjūdis yra “Tautos išsivadavimo būsena”, arba netgi (pagal Kovo 11-osios pasiekimus)
“Šventa Tautos išsivadavimo būsena”,
kas ir buvę užtvirtinta Sausio 13-osios Pergalės a u k o m i s.
Tad visa kita, kaip ir dera daugiausiai pasaulyje šventovių
turinčio miesto, – Lietuvos sostapilės aplinkoje, – talkai “sąjūdietiškai”
Vytenio sprendimu ir pavedimu Gediminui… supilto piliakalnio
s u t v ir t i n i m o bendrame veikime
Kurčių ir aklų sueiga? Pusė salės estremistai? Diktatas? Neaiškumų yra. Bet viena, jau beveik jaučiama, konservatoriai per rinkimus neteks daug balsų, ypač sostinėje… Liudna…
Gaila “sunaikinto” centrinio Sąjūdžio. Daugelis visuomenių judėjimų pasuka partijų keliu, netenka palaikymo ir žlunga. Manau, kad po šio suvažiavimo Sąjūdis kaip vienijanti organizacija išsivaikščios.
Žvelgiant į įvykius Lenkijoje, tai Solidarnost – (Sąjūdis Lietuvoje ) buvo kuriamas KGB, o dabar kuria jų “vaikai”?
Viskas buvo dar blogiau.
Tas Landsbergio-Tučkaus-Žiliaus-Vaišnorienės vadinamas suvažiavimas buvo tikra demokratijos erozija ir Sąjūdžio pabaiga. Buvo koktu stebėti, kaip už Žiliaus kandidatūrą į pirmininkus agitavo pats “tėtušis”, o kito kandidato R. Kupčinsko net neleido pristatyti, neleido Vilniaus skyriaus pirmininkui net prieiti prie mikrofono. Pirmininkavo Tučkus ir Valančiauskas, o “tėtušis” net atsistojo, kad tik negalėtų pristatyti Kupčinsko kandidatūros. Delegatai šaukė, protestavo, tačiau buvo skubiai įjungta konservatorių balsavimo mašina ir išrinktas Žilius, kuris į naująją tarybą pakvietė tik ištikimus rankų kilnotojus.
Visam negarbingam paradui vadovavo profesorius.
Kaip tik reikia prisiminti, kad Sąjūdis mirė tą dieną, kada, pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo metu, rinko pirmininką, nes rinkimų rezultatus pranešė tik po visą naktį trukusių biuletenių “skaičiavimų” (visą naktį laukiau ir tik paryčiui buvo paskelbtas “rezultatas”), ko pasekoje pirmininku pusmečiui tapo V.Landsbergis, kuris po pusmečio vairą PRIVALĖJO užleisti R.Ozolui.
Bet neužleido – uzurpavo postą ir valdžią.
Dėl ko Sąjūdis ir išsiskirstė.
Todėl Sąjūdžio seniai nebėra.
Dabar tėra tik Sąjūdžio iškamša.
Todėl tame nedera net dalyvauti.
Libkonai: pažiūros – liberastinės, metodai – komunistiniai.
Gal kas galėtų pasakyti , kas tokio mąsto sąjųdį (perestroiką ) paruošė, kuriam paruošti, suorganizuoti ir įvykdyti reikėjo ne vienų metų ir matyt ne vieno tūkstančio aktivystų. Taip pat norėtusi sužinot, kur buvo sąjūdžio pagrindinė būstinė..
Dabar parašysiu kaip buvo kūriamas sąjūdis mano įstaigoje. Dirbau susivienijimo valdyboje. Aštuonesdešimt aštuntais metai šaukiamas partinis susirinkimas, aš buvau nepartinis, todėl dalyvauti susirinkime nenorėjau, bet buvo pasakyta, kad dalyvauti privalo visi. Susirinkom, ant scenos sėdi kompartijos sekretorius, komunistas generalinio direktoriaus pavaduotojas ir buvęs kgb majoras liaudies kontrolės pirmininkas . Ne greitai atėjo Radžvilas ir savo stiliumi pasakė ugningą kalbą, kad kūriame sąjūdį. Buvo klausimų, bet Radžvilas pasakė, kad skuba kitur ir išėjo. Tada, partijos sekretorius atsistoo ir pasakė: Draugai kūriame sąjūdį, kas norite stoti į sąjūdį prašome rašyti pareiškimus. Popieris ir tušinukai buvo paruošti ant stalo. Dauguma mūsų pareiškimus parašėme su džiaugsmu . Tada partijos sekretorius suskaičiavo pareiškimus ir pasakė, draugai, įkūrėme sąjūdį. Visi paplojom Tada atsistojo liaudies kontrolės pirmininkas ir paaiškino: Draugai sąjūdiečiai, dabar reikės valyti teritoriją, šiukšles rinkti. Aš, matyt buvau drąsiausias, pakėliau ranką ir paklausiau: Draugai, gal sąjūdiečiai prižiūrės, kad komunistai nešiukšlintų , už tą klausymą manęs vos iš darbo neatleido. Tai kas organizavo, kaip organizavo, ir ką suorganizavo tą ir turime – Sąjūdį.
Landsbergi,kodėl atsistojai po medžiu?