Lietuva – gilias aviacines tradicijas turinti šalis, šiais metais mini akrobatinio skraidymo atkūrimo 50-metį. Savo sugebėjimais pranokdami ne tik Baltijos, bet ir visos Europos šalių lakūnus mūsiškiai pilotai jau 50 metų garsina Lietuvą visame pasaulyje.
Apie Lietuvos akrobatinio skraidymo istoriją bei ištakas pasakoja Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Eugenijus Raubickas.
Šiuolaikinio akrobatinio skraidymo ištakomis laikoma 1966 m. po karo vykusios pirmosios akrobatinio skraidymo varžybos, kuriose varžėsi Vilniaus ir Kauno akrobatinio skraidymo lakūnai skraidydami čekoslovakiškais lėktuvais Z-326.
Pokario metais, sparčiai tobulėjant sklandymui, aukštasis pilotažas kurį laiką neturėjo galimybės vystytis. 1963 m. Vilniaus ASK gavus pirmuosius čekoslovakiškus lėktuvus Z-326 jie buvo naudojami sklandytojų pilotavimo lygio tobulinimui. 1965 m. rudenį A. Jonušo iniciatyva Kauno aviacijos sporto klubas gavo pirmąjį akrobatinį lėktuvą Z-326. Šių lėktuvų atsiradimas skirtinguose klubuose sukėlė tarpusavio sportinį lenktyniavimą. Po metus trukusių intensyvių treniruočių, 1966 m. buvo surengtos pirmosios akrobatinio skraidymo varžybos, kurių nugalėtojais tapo Vilniaus komanda.
Nuo 1966 m. kiekvienais metais Lietuvoje vyko akrobatinio skraidymo varžybos, kurių metu tarpusavyje susirungdavo stipriausi lakūnai. Gausėjant lakūnų gretoms ir augant meistriškumo lygiui lietuviai pradėjo rungtis sąjunginėse varžybose, po kurių namo parveždavo aukščiausių vietų apdovanojimus. Iki 1972 m. varžomasi būdavo Z-326 modelio lėktuvais, vėliau mokomaisiais treniruočių lėktuvais Jak-18A.
„Z-326 lėktuvai buvo bene patvariausia technika, kuri kada buvo. Per visą šių lėktuvų eksploatacijos periodą Lietuvoje nėra nutikę nei vieno rimtesnio incidento“, – minėjimo metu pasakojo Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos narys, aukštojo pilotažo meistras, vienas iš pirmųjų lakūnų, skraidžiusių šio modelio lėktuvais Antanas Unikauskas.
1975–1985 metai tuomet stipriai augančiam Lietuvos akrobatinio skraidymo sportui Sovietų Sąjungos varžybose atnešė pirmuosius pasiekimus. 1976 m. kaunietis sporto meistras R. Pivnickas tapo absoliučiu Sovietų Sąjungos čempionu. 1979 m. vykusiose varžybose Lietuvos komanda (J. Kairys, S. Artiškevičius, L. Jonys, V. Gedminaitė) tapo nugalėtojais. Šiame akrobatinio skraidymo čempionate absoliučiu nugalėtoju pripažintas S. Artiškevičius. 1981 m. absoliučiu čempionu tapo R. Paksas. 1985 m. Lietuvos komanda (L. Jonys, V. Lapėnas, A. Jurgelevičius, P. Girskutė, O. Motiejūnaitė) tapo čempionato nugalėtojais, V. Lapėnas – absoliučiu čempionu.
1992 m. Lietuvos aeroklubui atstačius narystę Tarptautinėje aeronautikos federacijoje, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija priimta FAI Akrobatinio skraidymo sporto komisijos nariu. Atsivėrė galimybės aktyviau dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose, tiesiogiai užmegzti ryšius su užsienio akrobatinio skraidymo organizacijomis.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę čia surengti trys tarptautiniai akrobatinio skraidymo čempionatai: 2002 m. Europos akrobatinio skraidymo čempionatas Panevėžyje, Įstros aerodrome, 2004 m. Europos akrobatinio skraidymo čempionatas Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome bei 2009 m. Pasaulio Jak-52 čempionatas Rojūnuose, Rojūnų aerodrome.
Lietuvos akrobatinio skraidymo sportininkų pasiekimai nuo 2000 m.:
2000 m. J. Kairys tapo Pasaulio „Grand Prix“ taurės daugiakovės nugalėtoju;
2001 m. Europos standartinės kategorijos (Advanced) čempionate Lietuvos komanda (Eltonas Meleckis, Darius Išganaitis ir Petras Jurgionis) iškovojo 2-ąją vietą;
2002 m. liepos 10−20 dienomis Panevėžyje, Istros aerodrome, surengtame 13-tame Europos aukščiausios kategorijos akrobatinio skraidymo čempionate Lietuvos komanda (Vytautas Lapėnas, Antanas Marčiukaitis, Darius Išganaitis, Petras Jurgionis) iškovojo 3-ąją vietą;
2002 m. Jurgis Kairys pasaulio „Grand Prix“ taurės varžybų etape Japonijoje iškovojo 1-ąją vietą;
2008 m. Pasaulio JAK – 52 čempionate Lietuvos komanda iškovojo 2 -ąją vietą;
2009 m., 2-ąjame Pasaulio čempionate Rojūnuose (Panevėžio r.) lėktuvais Jak-52, Lietuvos pilotų komanda apgynė 2-ąją vietą, iškovotą Pirmajame pasaulio čempionate;
2009 m. Pasaulio JAK – 52 čempionate Lietuvos komanda iškovojo 2-ąją vietą;
2009 m. J. Kairys Pasaulio čempionato laisvo stiliaus programoje iškovojo 2-ąją vietą.
2012 m. pasauliniame Jak-52 čempionate Maskvoje Lietuvos komanda (Žilvinas Lidžius, Arvydas Kačanauskas, Aurimas Bezaras) iškovojo 3 vietą.
2014 m. pasauliniame The Jak-52 čempionate Pietų Afrikoje Lietuvos komanda (Žilvinas Lidžius, Eltonas Meleckis, Aurimas Bezaras) iškovojo 3 vietą. Žilvinas Lidžius – laisvojoje programoje iškovojo 1 -ąją vietą.
2015 m. Europos Standartinės klasės Akrobatinio skraidymo čempionate Devoje, Rumunijoje, 1 vietą pratime laimėjo Eltonas Meleckis, o 3 vietą pratime iškovojo Donaldas Bleifertas.
„Nors šiuolaikinio akrobatinio skraidymo varžybų ištakomis laikomi 1966 m., tačiau šios sporto šakos ištakos siekia beveik 100-metį. Lietuvoje akrobatinio skraidymo sporto pradžia laikoma 1920 m., kai Lietuvos karo aviacijos lakūnas Jurgis Dobkevičius Kaune virš Aleksoto aerodromo lėktuvu Fokker D.VII atliko aukštojo pilotažo figūrą – kilpą“, – pasakoja Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Eugenijus Raubickas.
Pirmosios lėktuvų sporto varžybos 1938 m. surengtos Kaune, vykstant Tautinei olimpiadai. Varžybų aukštojo pilotažo čempionu tapo rašytojas lakūnas Jonas Dovydaitis.
Tarpukario metais Lietuva Europoje pasižymėjo naujausia aviacine technika, pažangiais konstruktoriais bei aukštos kvalifikacijos lakūnais, kurie savo nepailstamu darbu ir begaline aistra aviacijai padėjo pamatus sparčiam akrobatinio skraidymo sporto šakos vystymuisi.
