Nuo vasario 11 d. iki kovo 31 dienos Kėdainių krašto muziejuje veikia paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, skirta Lietuvos Prezidento Antano Smetonos paskutiniesiems veiklos metams (1940–1944), pasitraukus iš Lietuvos, pristatyti. Žinia, šiais metais minime Prezidento A. Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines.
Tuo metu, kai į Kauną įžengė sovietų kariuomenės daliniai, Prezidentas pasitraukė į Vokietiją. Išvykdamas iš Prezidentūros pasakė: „nenoriu savo rankomis subolševikinti Lietuvą“. Jis tikėjosi kur kas daugiau šalies labui nuveikti vadovaudamas egzilyje sudarytai Vyriausybei, nei tapdamas marionete sovietų rankose. Tuo metu šis žingsnis buvo įvertintas kaip išdavystė ir tik laikui bėgant įvertintas kaip teisingas sprendimas. Diplomatas B. Balutis 1941 m. gegužę rašytame laiške Prezidentui teigė: „tuo laiku kai kas buvo linkęs manyti, kad Tamstai nereikėjo to daryti, bet reikėjo pasilikti savo krašte. Mat nenusimanyta, su kuo reikalo turima. Estijos ir Latvijos prezidentų likimas parodė, kad Tamstos nujautimas buvo teisingesnis ir laimingesnis, taip asmeniniu, taip ir valstybiniu požiūriu“.
Paroda atskleidžia, kokiomis dramatiškomis aplinkybėmis Prezidentas ir jo šeimos nariai išvyko iš Lietuvos, kiek laiko užtruko jų klajonės po Europos šalis, kol galiausiai A. Smetona su šeima pasiekė Niujorko uostą. Eksponuojamose nuotraukose, ano meto spaudos iškarpose užfiksuota aktyvi ir labai įvairi Prezidento visuomeninė ir politinė veikla Amerikoje: jis lanko lietuvių bendruomenes, skaito paskaitas, susitinka su aukščiausio rango JAV valstybės atstovais, viešose kalbose primena sovietų įvykdytą Lietuvos aneksiją.
Nors prieš gaudamas vizą į JAV A. Smetona pasižadėjo, jog šioje šalyje gyvens kaip privatus asmuo, tačiau iki pat mirties su juo buvo elgiamasi kaip su užsienio valstybės galva. Amerikoje A. Smetona buvo tituluojamas: Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas arba Lietuvos Respublikos Prezidentas egzilyje.
Parodoje eksponuojamose nuotraukose Prezidentas A. Smetona su žmona iškilmingai sutinkamas Amerikos lietuvių ir aukštų JAV valstybės atstovų, tačiau realybė nebuvo tokia maloni: dalis JAV lietuvių A. Smetonai žėrė kaltinimus dėl diktato, pabėgimo iš Lietuvos ir nesipriešinimo sovietams ir nenorėjo, kad jis dalyvautų politinėje veikloje.
Aktyvią Prezidento veiklą pristabdė ir JAV Vyriausybė, kuriai įstojus į Antrąjį pasaulinį karą ir tapus SSRS sąjungininke egzilyje veikiantis Lietuvos Prezidentas tapo kliuviniu. A. Smetonos veiklą nutraukia 1944 m. sausio 9 d. kilęs gaisras, kurio metu jis žūsta. Mįslingos gaisro aplinkybės ir įtarimai, jog tai NKVD darbas iki šiol kursto įvairius gandus, kadangi per gaisrą name žuvo tik A. Smetona, daugiau niekas iš namo gyventojų nenukentėjo.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos perteikia esminius Prezidento veiklos egzilyje etapus: atvykimą į JAV, veiklą Amerikoje, tragišką žūtį ir laidotuves.
Bendradarbiaudami su A. Smetonos vaikaičiu Vytautu Juliumi Smetona bei pastarojo dukterimi Ann Marie Smetona, pirmą kartą lankytojus supažindinsime su Smetonų šeimos narių likimais bei šeimos albumo nuotraukomis.
Parodoje eksponuojami vaizdai bei dokumentai iš istorinės LR Prezidentūros Kaune, VDU Lietuvių išeivijos instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei asmeninių V. J. Smetonos, Sigutės Smetonaitės-Petrauskienės archyvų.
Prieš tai buvusi įdėta nuotrauka Smetonos su Smetoniene buvo labiau informatyvi…
ir kokia mūsų pažinimo riba; apie būsimą lemtį, būsimų prezidentų, tai būsimų, biografijas,
būsimus (keista, kad dar nebevykstančius išankstinius teisėtus Seimo rinkimus),
gal mums todėl ir baugu …netgi priešintis, sau, už save, dėl savęs, kai gebėta
visgi Jo prakilnybės (ne kažkaip užbomborduojant net viešai! ekscelencijomis”)
Lietuvos būsimojo (iki 1919-04-04) Prezidento Antano Smetonos, antrojo, – po
Jono Basanavičiaus, atkurtosios 1918 m. Lietuvos Valstybės vadovo, jau pabuvusio
ir A.Voldemaro bei K.Būgos dėstytoju Petraplyje (S. Peterburg), atrast laisvai griežto
ryžto nutraukt studijų pradžią seminarijoje, ar atkakliai (asmeniškai nevartojant) priešintis
rusifikavimui ir už tai susilaukt nuobaudų…
bet, toks žmogus, jo asmeninė laimė bei laisvė buvo reikalinga ir mums, – mūsų Tautai, kuri
jo asmenyje rado bendrą besiriejančių užtarėją bei vienytoją ir apgynimo nuo išorės kėslų
sutelkėją… kiek tik lemties surėdyta TUOMET.
O dabar, bus nauja asmenybė, kokia, kurgi ji? Gal pakvies po Vasario 16-osios ŠVENTĖS
– darbui, vasario 24-osios 25-mėnmečio proga keistai BE KONSTIRUCIJOS veikimo dar
e s a n č i o j mūsų valstybėje. Bet be konstitucijos, nuo 2014-01-24 viskas juk pas mus
– “demokratiškai nelegalu”?
Ką pasakytu Jo prakilnybė, antrasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Antanas Smetona, dabar?