Lietuvos mokslo taryba per 5 metus finansavo 213 mokslinių tyrimų, pagal kuriuos valdžios institucijoms parengtos rekomendacijos, susistemintos žinios, susijusios su visuomenei aktualiomis problemomis bei galimais jų sprendimo būdais. Valstybės politikos formuotojams nacionalinės mokslo programos (NMP) – galimybė kasdienėje veikloje vadovautis mokslinių tyrimų rezultatais ir taip stiprinti žinybinių institucijų kompetenciją.
Probleminės sritys yra kompleksinės, apima kelias mokslo sritis ar kryptis. Mokslininkų atliktų tyrimų išvadose – aktualiausios temos, prie kurių tyrėjai dirbo penkerius metus, aprėpiančios biokuro naudą, svetimtaučių integracijos į visuomenę problemas, atšilimo sukeltą virusų, bakterijų, augalų ir gyvūnų migraciją, aplinkos poveikį sveikatai.
„Penkių teminių programų tyrimų išvados pristatomos įvairių ministerijų, Seimo komitetų, žinybų atstovams. Kiekvienas tyrimas – ne tik mokslininkų, bet ir valstybės interesas, todėl atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas būtų tikslinga. Manome, kad mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai taps kasdien naudojamais duomenimis, kuriais remiantis bus galima kurti dar tikslesnius, efektyvesnius teisės aktų projektus, vykdyti valstybės politiką skirtingose mokslo ir visuomenės gyvenimo srityse“, – kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainiaus H. Pauža.
Atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, mokslininkai visų pirma rekomenduotų peržiūrėti šeimos medicinos plėtros strategiją ir numatyti priemones, užtikrinsiančias tolygų šeimos gydytojų pasiskirstymą mieste ir kaime, kelti šeimos gydytojo prestižą, vertinti jų darbo krūvį. Vienos svarbiausių iš daugybės rekomendacijų medicinos srityje susijusios su vis dažniau pasitaikančios vaikų alergijos kontroliavimu, krūties vėžio pacienčių duomenų bazės sukūrimu, diabetikų apmokymu ligos priežiūros bei gyvensenos principų.
Mokslininkų nuomone, derėtų atkreipti dėmesį į etninių žemių ir užsienio lietuviams išeiviams skirtų LR vyriausybės programų atskyrimą, nes jų problemos ir poreikiai iš esmės skiriasi. Taip pat svarbu stiprinti vietos bendruomenes Baltarusijoje, Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių kraštiečių ryšius, išryškinti bendros Lietuvos–Lenkijos potencialą. Šios rekomendacijos – tik kelios iš tų, su kuriomis pirmadienį, sausio 18 d., organizuotos konferencijos metu susipažino valdžios atstovai bei visuomenės nariai.
2010–2014 m. laikotarpiu atlikti sveikatos, energetikos, klimato kaitos, tautos paveldo bei nacionalinio saugumo teminių programų tyrimai, iš kurių daugiausia įgyvendinta biomedicinos, humanitarinių ir socialinių mokslo šakų projektų. NMP lėšomis finansuota 213 tyrimų, kuriems skirta 23,7 mln. eurų.
Nuo 4 iki 6 m. trukusius tyrimus vykdė net 771 mokslininkas, programose dalyvavo 26 akademinės institucijos: universitetai ir institutai. Šie skaičiai atskleidžia, jog įvairių tyrimų atlikimo mąstai – milžiniški, o temos svarbios kiekvienam šalies gyventojui. Pasak Lietuvos mokslų tarybos pirmininko, tyrimų temos visų pirma kristalizuojamos akademinėse bendruomenėse, tarp tam tikrų sričių žmonių, ir tik tuomet teikiamos Vyriausybei. NMP misija – kompleksiškai pažvelgti į problemą ir pateikti mokslu pagrįstas išvadas, ką ir kaip galima daryti.
