Sausio 26 dieną, antradienį, Klaipėdos koncertų salėje skambės iš tiesų nepaprastas kanklių ir keltiškos arfos duetas „Unicum“, kuris, pasak atlikėjų, yra pirmasis toks pasaulyje! Nepaisant skirtingos instrumentų kilmės, kanklės ir keltiška arfa yra panašios savo konstrukcija bei grojimo technika. Šiuos du instrumentus vienoje programoje apjungs jaunystės draugės, buvusios Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos auklėtinės, šiandien jau profesionalios atlikėjos Giedrė Šiaulytė ir Ingrida Spalinskaitė-Kurienė.
Giedrė mokėsi groti kanklėmis Mažeikiuose ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, tačiau trečiame kurse nusprendė kankles iškeisti į arfą. Studijas tęsė Austrijoje Graco muzikos universitete, vėliau Nacionalinėje Paryžiaus konservatorijoje bei Zalcburgo Mozarteum’e, kurį baigė su pagyrimu. Pastarųjų studijų metu arfininkė laimėjo konkursą groti Lenkijos nacionalinio radijo simfoniniame orkestre Katovicuose. Ji taip pat dirbo Katovicų muzikos akademijoje dėstytojos asistente.
Giedrė yra viena iš nedaugelio šių dienų arfininkių, vieno koncerto metu grojančių dviem skirtingais instrumentais. „Koncertine arfa ji gali išgauti briliantinius pasažus ir plačią dinamiką, o keltiška arfa ji sužavėjo publiką minkštu garsu bei sukėlė gilius jausmus…“, – taip spauda apibūdino Giedrės atlikimą po jos solinio koncerto Vokietijoje.
Šiuo metu atlikėja gyvena Vokietijoje, kur daug koncertuoja solo, su įvairiais ansambliais bei orkestrais. Ji taip pat rengia koncertus Lenkijoje, Austrijoje bei gimtojoje Lietuvoje. Prancūzijoje ji tobulinasi pas profesorių G. Lorenzini.
Ingrida Spalinskaitė-Kurienė augo muzikų – kanklininkės ir birbynininko šeimoje. Kankliuoti pradėjo būdama septynerių. Baigusi bakalauro ir magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), stažavosi Suomijoje, Helsinkio muzikos akademijoje, kantelių klasėje. Atlikėja yra respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatė. Ji taip pat baigė ir mušamųjų instrumentų atlikėjo bakalauro studijas LMTA. Ingrida dirba Kauno miesto simfoninio orkestro mušamųjų grupėje, taip pat kanklių atlikimo meno moko Kauno A. Kačanausko muzikos mokykloje. Atlikėja yra kolektyvų „Kauno kanklių trio“ bei „Šalutinis efektas“ narė, aktyviai koncertuoja su įvairiais projektais Lietuvoje ir užsienyje.
Keltiškos arfos istorija siekia XI amžių; instrumentas į Europą buvo atgabentas iš Egipto. Tai seniausias tradicinis Bretanės, Airijos, Škotijos bei Velso regionų muzikos instrumentas. Esminis arfos ir keltiškos arfos skirtumas yra tas, kad stygų skambėjimo aukštis pastarojoje keičiamas ne pedalų pagalba, o specialiomis rankenėlėmis.
Vienas seniausių lietuvių liaudies instrumentų kanklės istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtos XVI amžiuje; jos buvo žinomos vakarinėje ir šiaurinėje krašto dalyje. Panašūs į kankles instrumentai taip pat buvo paplitę Baltijos tautų regione iki pat Suomijos. Koncertinės kanklės buvo sukonstruotos prieš pusšimtį metų, jų garso aukščio keitimui naudojami stygų keitikliai. Skirtingai nei liaudiškos, kurios varijuoja nuo 5 iki 13 stygų, koncertinės aukštosios kanklės turi 29 stygas, skambinama pirštais ir brauktuku.
Dueto „Unicum“ programoje „Sidabro stygomis“ bus atliekamos lietuvių ir keltų tautų melodijos, baroko bei klasicizmo epochų kūriniai, šiuolaikinės kompozicijos.
Keltiškos arfos!? KELTAI!? Kas jie?
KELTŲ gentį ir KELTŲ kultūrą 1-jo t.pr.m.e. 1-je pusėje pagimdė lietuvių protėviai! Klimatui kintant (o šis geofizinis procesas yra amžinas, kaip ir pati Žemė!) mūsų protėviai buvo priversti iš Rytų Europos k e l t i s į dabartinę Vakarų Europą, iš kur tuo metu tekėjo Saulė!
Daęję iki Žemės g a l o (iki Atlanto vandenyno!) mūsų protėviai pagimdė ten ir GALŲ kultūrą! Tuo pat metu mūsų protėviai į dabartinius Vakarus nugabeno ir tautinius rūbus, ir genties rikius (Gen-rikius – Henrikus), ir per 3000 lietuviškų vietovardžių, kurie ir mūsų laikais dar puošia Vakarų Europos žemėlapius!!!