Šiandien, sausio 8 dieną, mirė žymus Lietuvos architektas Vytautas Nasvytis, pranešė Lietuvos architektų sąjunga. V.Nasvytis mirė eidamas 88–uosius metus.
Vytautas Nasvytis kartu su broliu Algimantu Nasvyčiu yra šių projektų autoriai: „Neringos“ viešbutis ir kavinės interjeras Vilniuje (1959), Centrinio pašto rekonstrukcija ir išplėtimas Vilniuje (1969), Naujo miesto centro dešiniajame Neries krante urbanistinė vizija (1966-1974), viešbutis „Lietuva“ Vilniuje (1963-1984), Nacionalinis dramos teatras Vilniuje (1981), LR Parlamentas (1982).
Jų nuopelnai Lietuvos architektūrai ir jos kultūrai įvertinti įvairiomis premijomis ir vardais, Algimantas apdovanotas kaip nusipelnęs statybininkas 1965 m.; 1970 m. – Lietuvos valstybinė premija; 1982 m. – liaudies architekto vardas; 1969, 1976 m. – TSRS Ministrų Tarybos premijos; 1982 m. – TSRS valstybinė premija; 1991 m. – Olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo prizas; 1998 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas ir Architektūros Riterio ordinas; 2000 m. – Lietuvos Nepriklausomybės medalis; 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija; 2007 m. – Šv. Kristoforas. Vytautas 1970 m. – gavo Lietuvos valstybinę premiją ir nusipelnusio meno veikėjo vardą; 1983 m. buvo išrinktas kaip – liaudies architekto vardas ir pelnė SSRS valstybinę premiją; 1998 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinaą ir Architektūros Riterio ordinaą; 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premiją. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl architekto, pedagogo, visuomenės veikėjo Vytauto Nasvyčio mirties.
„Kūrybinis V. Nasvyčio palikimas kuria modernios Lietuvos architektūrinį veidą. V. Nasvyčio projektuose ypač svarbus buvo žmogus – net ir priespaudos metais jo suprojektuotose erdvėse jautėsi laisvės dvasia“, – rašoma Prezidentės užuojautoje.
Užuojautą išreiškė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Lietuva neteko vieno iškiliausių architektūros autoritetų, talentingo kūrėjo, didžios asmenybės, kurio darbai daugelį metų formavo unikalų Vilniaus miesto architektūrinį veidą, iki šiol žavintį sostinės gyventojus ir svečius. Telydi Velionį Amžinybės šviesa, o jo šeimą – paguoda ir dvasios stiprybė“, – teigia Seimo vadovė.
