Nuo 2016 m. sausio 1 d. apie 700 Lietuvos karių su priskirtais pėstininkų ginklais ir karine technika pradės budėti NATO ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgose.
Lietuvos kariuomenės Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos, Perdislokuojamo ryšių ir informacinių sistemų modulio, Karo policijos ir Karo medicinos tarnybos vienetai ir kariai 2016 metais budės NATO Greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO Response Force, NRF) komponentuose. 2016 m. antrąjį pusmetį prie NATO Greitojo reagavimo pajėgų prisijungs ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininės kovos laivas M53 „Skalvis“ su įgula.
Lietuva budėjimui NATO junginyje skiria Karaliaus Mindaugo husarų bataliono (Panevėžys) pėstininkų kuopą, pastiprintą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotosios pėstininkų bataliono prieštankiniu būriu. Lietuvos kariai budėjimo metu bus priskirti jungtiniam Baltijos valstybių batalionui, kuriam Lietuva, Latvija ir Estija skiria po pėstininkų kuopą ir kitus specialistus.
Taip pat nuo 2016 m. pradžios pasirengimą budėjimui ir užduočių vykdymui NATO ypač greito reagavimo pajėgose (angl. NATO Very High Readiness Joint Task Force, VJTF) pradeda Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pėstininkų kuopa. Jungtinės Karalystės vadovaujamose Aljanso pajėgose šis Lietuvos karinis vienetas bus priskirtas Danijos batalionui ir budės 2017 metais.
Dar viena Lietuvos karių kuopa nuo 2016 m. antrojo pusmečio budės Jungtinės Karalystės vadovaujamoje ES kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group, EUBG) kartu su kariais iš Airijos, Latvijos, Suomijos ir Švedijos. ES junginio pagrindą sudarys keturios manevrinės pėstininkų kuopos – dvi britų ir po vieną iš Lietuvos ir Latvijos.
Lietuvos pajėgų indėlis į ES kovinę grupę yra antras pagal dydį po junginiui vadovaujančios Jungtinės Karalystės. Šiam ES junginiui Lietuva skiria Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono (Alytus) karių kuopą ir nacionalinį paramos elementą.
Visi kariai priskirti NATO ir ES greitojo reagavimo junginiams viso budėjimo metu tarnaus savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse, tačiau išlaikys labai aukštą parengtį ir, jei būtų priimtas sprendimas siųsti tarptautines pajėgas į operaciją, į nustatytą užduoties rajoną jie bus pasirengę išvykti per nustatytą laiką.
NATO Greitojo reagavimo pajėgos – tai aukštos parengties, technologiškai pažangios daugianacionalinės NATO pajėgos. NATO Greitojo reagavimo pajėgas sudaro valstybių narių šioms pajėgoms priskirti kariniai vienetai, kurie po metus aukštos parengties budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti pajėgas. NATO Greitojo reagavimo pajėgos turi sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentus. Lietuva karius budėti NATO Greitojo reagavimo pajėgos skiria nuo 2005 metų.
Pagal NATO Greitojo reagavimo pajėgų pavyzdį sukurtos ES kovinės grupės (angl. EU Battle Groups) – tai daugianacionalinės pajėgos, skirtos greitai reaguoti į kylančias krizes. Jas taip pat sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti rotuodamos skiria šalys narės. Lietuvos kariai ES kovinėje grupėje po pusmetį budėjo 2010, 2011, 2013 ir 2015 metais.
Armanto Čepulio, Pauliaus Čilinsko, Siim Teder ir Lietuvos kariuomenės archyvo nuotraukos:
