Šeštadienis, 2 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Joanos Trolope knygos – visada tradicijos ir modernumo priešprieša

Gaiva Paprastoji, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2015 12 30 12:00
0
Joana Trolope (Joanna Trollope) | Robino Mefju (Robin Matthew) nuotrauka.

Joana Trolope (Joanna Trollope) | Robino Mefju (Robin Matthew) nuotrauka.

Joana Trolope (Joanna Trollope) | Robino Mefju (Robin Matthew) nuotrauka
Joana Trolope (Joanna Trollope) | Robino Mefju (Robin Matthew) nuotrauka

Su Joanos Trolope (Joanna Trollope) kūryba pirmą kartą teko susidurti seniai – kokiais 1995 metais, kai pasitaikė pažiūrėti anglų gamybos tv miniserialą „Pastoriaus žmona“ ( The Rector‘s wife) – anglų filmai visada gražūs vietovaizdžiais, interjerais, architektūra ir parkais bei gėlynais – jų vedama, noriai įžengi į kitą pasaulį…

„Kitokį“ – lengva pasakyti. O jei pasigilinti, kodėl jis kitoks nei kasdienybė, net ir kasdienybę vaizduodamas? Kodėl Anglija, visa Didžioji Britanija, Airija kitokios, nors egzistuoja dabar ir netoliese?

Tradicijų šalis, tradicinė visuomenė – išlaikyta daugybė to, ko mes jau nebeturim. Ne tik todėl, kad karai ir marai, mus palietę, ten praėjo pro šalį. Jų požiūris į istoriją, į tradiciją, į savą vietą laiko tėkmėje ir kartų kaitoje kitoks – diametraliai priešingas nei mūsų… Netgi nei didelės Europos dalies, pamišusios, kaip ir mes, dėl modernumo, norinčios tapti naujoviškesne už patį naujumą: kiekvieną bent kiek prirašytą istorijos lapą norinčios tuoj pat išplėšti ir pradėti iš naujo, nuo savęs…

Mieliausiai netgi visai nepradėti – gyventi pastoviai tuščiame baltame lape, jokių pėdsakų taip ir nepaliekant… Ir ką nors norėti po savęs palikti jau per vėlu, manau – istorijos griovimo pavyzdžiai jaunimui buvo ir yra rodomi pastoviai, tai jie irgi griaus visu smagumu, mieliausiai netgi šiandieną, istorija dar net nespėjusią tapti: tėvą ir senelius į mišką nuvežęs palikti, žinok, kad tomis pačiomis rogutėmis neilgai trukus ir tave vaikai išveš.

Knygos viršelis.
Knygos viršelis.

Tiek istorijos pasaulyje išnaikinta, jog Didžioji Britanija kaip koks pasakų šalį vaizduojantis parkas išlikusi, kur visiems labai smagu retsykiais bent jau mintyse pasibūti – svetimos tradicijos, jos gražios ir nežeidžia, skaudžių prisiminimų nesukelia, prie jų miela prisiglausti.

Prie minėto miniserialo grįžtant. Ėmiausi ieškoti knygos, pagal kurią jis pastatytas, ir atradau, jog ta autorė jų parašiusi ir daugiau. Ir pačią autorę tokiu būdu atradau – įdomu ir būdinga, sakyčiau, kad jinai, pseudonimu prisidengusi, rašo ir istorinius romanus. Ir netgi istorinį dokumentinį veikalą vieną kitą… Kai iš dabartinio gyvenimo paimami ir aprašomi psichologiniai etiudai ir situacijos – knygos, kurias ji pasirašo tikruoju vardu, – jai daugiau yra laisvalaikio praleidimo būdas (ar ir pinigų užsidirbimo, nežinau), ir ji rašo, ką pati norėtų skaityti… Ką norėtų skaityti į ją panašūs, gerai visuomenėje stovintys, rimtais dalykais užsiimantys žmonės, kai turi valandėlę laiko atsipalaidavimui.

Kurią Joanos Trolope knygą bepaimsi, visos vaizduoja seno ir naujo, tradicijos ir modernumo susidūrimo situacijas ir jose atsiskleidžiančius charakterius: stiprius, nes turinčius šaknis, lanksčius, nes modernius… Žūvančius, nes per ilgai praeityje užsibuvę, pasimetusius dabartyje, nes nebeturinčius tapatybės, nebežinančius, kas jie tokie. Sunku pasakyti, kieno pusėje yra pati autorė, nors, panašu, ji vaizduoja neutraliai: pati būdama nekonfliktinėje situacijoje – gyvendama modernų gyvenimą tiek, kiek jis negriauna istorijos ir tradicijos, ji koncentruojasi daugiau į žmones.

Viena senesnių, bet iki šiol populiarių jos knygų „Provinciali istorija“ ( A Village Affair) antrą kvėpavimą įgijo, literatūroje išpopuliarėjus tendencijai vaizduoti meilės istorijas tarp tos pačios lyties žmonių: iš niekuo dėtos knygos, tarp kitko, labai teisingai atvaizduojančios aristokratijos atstovų naudojimąsi žemesnių klasių žmonėmis be jokių sąžinės priekaištų už tau sau, ir visų kitų iliuziją, jog ir jie galės kažkaip prie aristokratijos gyvenimo prisiliesti, tapti jo dalimi, ir kas iš viso to gaunasi – labai prablaivanti knyga, tapo dabar populiarinama ir rekomenduojama, į centrą ir prasmę iškeliant, kas visai ten nėra kaip pagrindinė tema užmanyta… Kaip visada, žinoma, – kas dar naujo po saule?

Knygos viršelis.
Knygos viršelis.

„Ispanas meilužis“ (A Spanish Lover) įdomus tuo, jog bando parodyti, kaip žmonės, atėję iš kitur, neturi jokio supratimo nei apie tradicinę vietos kultūrą, nei apie elgesio kodus ir reikšmes, nei apie viso to svorį ir vietą tų žmonių gyvenime… Graži aplinka, daug saulės, istorijos ir kultūros paminklai – ko užtenka gražioms atostogoms, to užteks ir gyvenimui? Manoma, jei jau aš nežinau, kas aš, ir nežinau, iš kur esu, ir gyvenu, nors, tiesa, nelabai gerai – kitaip neatkeliaučiau laimės į naują vietą ieškoti, tai kodėl ir visi likę negali tokiais tapti? – ir kažkodėl neužduoda klausimo, o kas, jei jie nenori, ką kalbėti apie tai, kad negali?… Laikas privers ir jiems nuo to, galiausiai, bus ir patiems tik geriau?

Lygiai taip ir mes linkę matyti tik patraukliąją, romantišką Didžiosios Britanijos tradicijų pusę, o gilyn pažvelgti nesugebame ir norėdami, nes gyvename ne jų prasmių lauke, nesame jų istorijos dalis – jų simbolika, jų elgesio kodai mums tik gražūs, o giluminio emocinio išgyvenimo nesukelia… Mūsų, sava istorija sukelia, todėl jos ir nenorim? Vietiniai tenai kiekvienas turi pastovią vietą tradicinėje hierarchijoje ir daugumai tai – mažiau gražu ir beveik nelinksma.

„Vyrai ir mergaitės“ (The Men and the Girls) parodo, kaip tradicinė ir kaip moderni visuomenė naudoja žmones – savo narius – koks kurioje iš jų jų galiojimo laikas ir kokios garantijos jiems yra toliau… Be abejonės, tradicinė išrodo humaniškesnė… Nors modernūs laikai irgi siūlo savo sprendimus, tiktai žmonės, savo psichologija ir įpročiais nėra tokie modernūs ir sunkiai su besikeičiančiais laikais suspėja – problema vėl lyg ir žmonės, o ne situacijos…

Apskritai, seniau rašytos J.Trolope knygos yra kompleksiškesnės, įdomesnės. Naujas aš nustojau skaityti maždaug ties „Mergina iš pietinių valstijų“ (Girl from the South), kuri gal net nėra išversta į lietuvių kalbą, ir, manau, ją išversti būtų sunku: joje kaip ir nieko ypatingo nevyksta, bet daug psichologinių niuansų ir situacijų jautrumo – į kitą kalbą ir kitą kultūrą sėkmingai visa tai perduoti yra sunku… gal net neverta vargti.

Knygos viršelis.
Knygos viršelis.

Šitoje knygoje autorė įsigudrino rasti dar vieną tradiciškumo bastijoną – pietines JAV valstijas, Charlestono miestą, pvz., Tiesa, amerikietė, jau buvo pasirodžiusi bent vienoje iš ankstesnių knygų – „Giminaitė“ (Next of kin) – nežinia kodėl likusi Anglijoje, ištekėjusi už ūkininko, per anksti mirusi nuo ligos, kuri, rodosi, kaip ir pasivijo ją kartu su praeitimi ar iš praeities… Autorė dažnai rašo apie žmones, bėgančius nuo savęs, savos praeities, vaikystės, gimtų vietų, tėvų – net gal samoningai nesuprantančius, kad bėga. Ir ko jau tikrai nežinančius, tai kad kartą išrovęs šaknis iš gimtosios žemės, panašu, jog niekur kitur jų jau nebeįleisi.

Žmonės tikisi, jog kitur bus geriau, psichologiškai lengviau… Kurį laiką, gal. O paskui, kartą pajudėjus, teks visą gyvenimą ir toliau judėti, nes juk ne tam išėjai iš vienur, kad nelaimingas jaustumeisi kitur? Bent jau tokia, matyt, yra autorės pozicija: naujos vietos magija yra trumpalaikė. Iš kitos pusės, knygos veikėjas britas Henris randa vietą sau kitame žemyne, kitoje kultūroje, ir labai entuziastingai. Ne tik dėl tradicinio tos kultūros svetingumo svečiams… Nes, kai pagrindinė veikėja amerikietė Gilion atvyksta dirbti į Londoną, tenai ji sutinka tik nesupratimą, nesidomėjimą, nepriėmimą – atsitiktinis žmogiškas kontaktas sužibo kaip deimantas!

Liūdna, bet tai parodo, jog modernūs laikai Didžiosios Britanijos tikrai neaplenkė – visuomenėje yra sluoksnių, teritorijų, kuriose gali gimti ir užaugti, jokių tradicijų nepažinęs, su jokiu kultūriniu palikimu nesusidūręs – pakanka ir ten žmonių, praradusių šaknis ir tempiančių ant pečių savo nelaimingą egzistavimą kiek pajėgiančių. Jei tarp tokių žmonių esi gimęs, kaip tai nutiko Henriui, tai, kultūriniu tradiciniu požiūriu, esi baltas lapas, jokios kultūros nepažinęs, jokios tradicijos nepaveldėjęs. O žmogus jas turėti turi – savas, svetimas – bet kokias, bent kokias nors… Už tai jis ir apsidžiaugė galimybe, ir apglėbė naujai atrastą, svetingai jį priėmusią pietinių JAV valstijų socialinę kultūrinę visumą. Nes rado, ko jam trūko, ko tėvynėje ir vaikystėje jam niekas nedavė.

Čia reikėtų sustoti ir susimastyti, kodėl Lietuvoje lygiai taip pat pakanka jaunimo, apsidžiaugiančio kokią nors svetingą tradiciją – bet kokią! – atradus ir mielai su ja besitapatinančio (budizmas, hinduizmas, Jehovos liudytojai ir t. t. – kas tik nepatingi svetingai ranką ištiesti). Tai juk rodo, jog niekas jiems nepasistengė įduoti į gyvenimą neštis nieko savo.

Taip pat iš knygos matome, kaip sunku visaverčiu, savimi pasitikinčiu, žinančiu, ko nori, žmogumi tapti be pavyzdžio, be rolės modelio, nuo kurio galima nusižiūrėti, kaip ir ką gyvenime daryti… Arba jei tenka atmesti tuos pavyzdžius, kurie tau rodomi: pats nori kitaip, geriau…

Knygos viršelis.
Knygos viršelis.

Plius, moderniame, dirbtiniame, visą laiką judančiame besikeičiančiame pasaulyje žmogui baisu – jis labai mažai ką gali prognozuoti. Baimės pasekmė – noras kontroliuoti kuo daugiau situacijų, kitų žmonių, jų elgesį… Ar bent jau save, jeigu nieko kito kontroliuoti neišeina: dietos, sportas, savęs psichologinis aiškinimas, dvasinis tobulinimasis be pabaigos – niekas nebepatenkintas savimi, koks jis yra, savo partneriu, koks jis yra, savo gyvenimu… Apskritai niekas niekuo nepatenkintas.

Dar vienas senos tradicijos poveikio konstatavimas – dar vis toje pačioje „Girl from the South“ knygoje: tradiciškai, norint vaikų, sūnaus tikimasi pirmiausia, o po to jau gali gimti ir dukros – tokia pasaulio tvarka laikyta teisinga… Vargas, jei pirmiausia gimsta mergaitė: jai tenka pateisinti tėvų viltis, turėtas sūnui, būti idealia dukra, ir vis tiek nepasitenkinimo ja, nesėkmės jausmas tėvams išlieka!

Taip ir knygos veikėjos – Ashley, jauniausioji, tėčio princesė, gimusi į pasaulį teisingoje vaikų sekos vietoje, žino tik meilę ir harmoniją – jei ji turi rūpestį, tai tik ar yra pakankamai graži… Gilion – pirmagimė, paaugusi, jinai net negali įsivaizduoti, kas yra meilė, jos rūpestis – sėkminga karjera, pasiekimai, tapimas kažkuo, kuo ji nėra… Ir vis tiek išliekantis viso to beprasmiškumo jausmas.

Žinoma, kaip galima priekaištauti Gilion, kad ji gimtosios vietos tradicijas atmeta, jei tos tradicijos buvo prieš ją nuo pat jos gimimo! O jaunesnė sesuo tuo tarpu net negali įsivaizduoti pasaulio, kur kas nors jos nemylėtų – esant savo vietoje tradicijoje yra daugiau galimybių ir lengviau vienam kitą mylėti… Nekeista, kodėl moderniame pasaulyje meilės belieka vis mažiau.

Netgi mano pastebėjimas toks būtų: literatūra ir menas gimsta, yra sukuriami tik tiek, kiek su tradicine visuomene susilietę – autoriai arba joje gimę, arba bando į tokią panašią vietą grįžti, ieško dar likusių jos salų pasaulyje arba apverkia jos praradimą… Nes modernumas, jis tik ėda, naikina, griauna… Jei ir pastato ką, tai tik vis labiau trumpalaikį kažką, ką reikia nugriauti (arba kas pats sugriūva vis greičiau…). Jokios vertingos literatūros iš savęs modernizmas nesukurs – rašys kažką, kol bus ką griauti, dekonstruoti, kieno gabaliukais žongliruoti iš tradiciško, o paskui ir pats nusibaigs.

Griauti lengviau, tai aišku. Bet, nieko nestatant, tikslingai nekuriant ir gyvenimo kaip po tokio laimingo nėra… Tai tokios štai mintys.

Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Meno kaip tokio nėra…“
  2. Bateliai, rožiniai kaip ciklameno žiedas
  3. Magiška išmintis – tai, kas yra už žodžių
  4. Profesija – dailininkas
  5. Kostiumai Neringos dukroms
  6. Gaiva Paprastoji. Ispaniją prisimenant
  7. J. Šatkauskaitė. Poezija
  8. Gaiva Paprastoji. Baltoji knyga

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

2022 06 27
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

2022 06 26
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

2022 06 23
J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

2022 06 19
A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3

A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3

2022 06 16
VDU Žemės ūkio akademijos studenčių suprojektuota poilsio aikštelė prie Kernavės Kerniaus gatvės buvusios pirkios vietoje. Dengtas prieangis žymi įėjimą į „pastatą“ | VDU ŽŪA nuotr.

Kraštovaizdžio architektai jungia kūrybą ir gamtą

2022 06 15
A. Stabrauskas. Baltažiedė notrelė (Lamium album)

A. Stabrauskas. Baltažiedė notrelė (Lamium album)

2022 06 12
Pristatyta virtuali paroda „Kompozitoriui, vargonininkui, dirigentui Jonui Dambrauskui – 130“

Pristatyta virtuali paroda „Kompozitoriui, vargonininkui, dirigentui Jonui Dambrauskui – 130“

2022 06 02
Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

2022 05 22
J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

2022 05 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Krovinių pervežimas | lietuva.raben-group.com nuotr.
Lietuvoje

Krovinių vežimo rinka ženkliai traukiasi

2022 07 02
Geru mokytoju gali tapti tas, kuris turi pašaukimą? | VDU Švietimo akademijos nuotr.
Kultūra

Geras mokytojas tik tas, kuris turi pašaukimą?

2022 07 02
„Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba | Rengėjų nuotr.
Istorija

„Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba

2022 07 02
Mėlynosios vėliavos ženklu šią vasarą bus pažymėti 8 Lietuvos paplūdimiai
Įvairenybės

Kaip užkirsti kelią nelaimei prie vandens?

2022 07 02
Nepriekaištingos vejos paslaptis – dažnas pjovimas
Įvairenybės

Teisingai prižiūrima veja žaliuos ir per karščius

2022 07 02
Piniginė padėtis neturi būti kliūtimi studijuoti
Lietuvoje

Piniginė padėtis neturi būti kliūtimi studijuoti

2022 07 02
Suvalkų kraštas – pavojingiausia vieta žemėje? | punskas.pl nuotr.
Baltų žemėse

Suvalkų kraštas – pavojingiausia vieta žemėje?

2022 07 02
Pociūnuose – geriausi pasaulio sklandytojai
Įvairenybės

Pociūnuose – geriausi pasaulio sklandytojai

2022 07 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • T0mas J. apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Saugo tradicijas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Tirštas vakuumas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Tirštas vakuumas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Krovinių vežimo rinka ženkliai traukiasi
  • Geras mokytojas tik tas, kuris turi pašaukimą?
  • „Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba
  • Baltijos šalių gyventojų noras – savas būstas

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2035; komentarų: 51
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1062; komentarų: 0
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 636; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 602; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 588; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02 peržiūrėta: 553; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 27
0
J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

Kol tebežydi. Ši puokštė sudėta mano brangioje Telšijoje – kažkur tarp Getautės ir Lauko Sodos. Baltais vainikėliais žydintis putinėlis kvietė...

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 26
1
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

Namas priklauso statinių kompleksui. Be jo, saugoma vertybe paskelbtas kieme esantis šulinys su vandens kolonėle. Šis kompleksas 2001-11-16 yra įrašytas į Nekilnojamųjų...

Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 23
0
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

Vienas iš Joninių švenčių simbolių – mistinis paparčio žiedas. A. Kirkoras knygoje Živaja starina, išleistoje 1882 m., rašo, kad Kupolės...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • T0mas J. apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Saugo tradicijas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Tirštas vakuumas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Tirštas vakuumas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Tirštas vakuumas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

Kitas straipsnis
Per šalčius būtina pasirūpinti gyvūnais

Gyvūnų ženklinimas – jau ateinančiais metais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai