Rudens pabaigą mes, du „Alko“ žurnalistai – Audrys Antanaitis bei Justinas Gaučas, sutikome Kazachstane. Tik šį kartą lankėmės ne Almatoje ar Astanoje – miestuose, kuriuos lietuviai jau neblogai pažįsta, o Aktau. Vakarinėje Kazachstano dalyje, prie Kaspijos jūros 1958-iais įkurtas miestas šiandien yra Mangystau srities centras, kuriame gausybė pramonės įmonių, o apylinkėse siurbiama nafta. Tačiau klystume, jei galvotume, kad tai tik nykus industrinis rajonas.
Mangystau – pasakiško grožio žemė, supama Kaspijos, Turkmėnistano, Uzbekistano. Ši žemė kažkada buvo vandenyno dugnas, tad ir dabar ten yra vietų, kurios plyti keli šimtai metrų žemiau jūros lygio. Per du šimtus milijonų metų vėjai ir smėlis iš vandenyno kriauklelių suformavo milžiniškus apvalius akmenis, kurių laukai plyti daugybę kilometrų. Važiuodamas šia žeme neatsistebi kanjonų grožiu, o pavargęs gali užsukti pamedituoti į požeminę mečetę ar pabendrauti su egzotišku mula, kurio namas pasimetęs bekraštėje stepių platybėje.
Iki šiol Aktau pasiekiamas buvo labai nelengvai. Tačiau pačioje rudens pabaigoje Ukrainos tarptautinės avialinijos pradėjo skrydžius Kijevas – Aktau, tad ir paslaptingoji Mangystau atsiveria Europai.
Pirmuoju reisu į Aktau skrido žurnalistai iš visos Europos – Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Čekijos, Rusijos ir t.t. O Kazachstano ambasada Vilniuje maloniai pasiūlė pasižvalgyti Vakarų Kazachstane „Alko“ žurnalistams. Skelbiame keliolika nuotraukų iš šios kelionės.
