Tirkšlių sinagoga. Vakariniai ir šiauriniai fasadai_| KPC nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ Tirkšlių medinė sinagoga Mažeikių rajone. Manoma, kad ši sinagoga yra ankstyviausia iš vėlyvojo klasicizmo periodo sinagogų regione.

„Medinės sinagogos yra unikali Lietuvos žydų paveldo dalis. Šalyje jų yra išlikę mažiau nei dvi dešimtys. Medinės sinagogos Europoje jau yra retenybė. Žinant, kaip pasaulyje vertinamas medinis praeities palikimas, turime suprasti, kad medinės sinagogos yra neįkainojamos vertės“, ─ Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė džiaugiasi, kad dar viena medinė sinagoga papildė Kultūros vertybių registrą ir ja bus galima pasirūpinti.

Anot Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vedėjo Antano Eičo, Žemaitijos regionas išsiskiria savo medine architektūra, ypač bažnyčiomis ir sinagogomis. „Į Kultūros vertybių registrą įrašyta Tirkšlių sinagoga pastatyta XIX a. pirmoje pusėje. Dabar yra išlikusi tik ši medinė sinagoga Mažeikių rajone. Ji, kaip ir anksčiau gyvavusi Sedos sinagoga, yra panašaus vėlyvojo klasicizmo laikotarpio. Iki II Pasaulinio karo mediniai žydų maldos namai taip pat buvo Viekšniuose, Židikuose, Leckavoje, Laižuvoje ir Pikeliuose. Taigi saugosime unikalią ir retą medinio kultūros paveldo vertybę“, ─ teigia A.Eičas.

„Mažeikių krašto enciklopedijoje“ Tirkšlių sinagoga įvardijama kaip ankstyviausia iš vėlyvojo klasicizmo periodo sinagogų. Praėjusiais metais Tirkšlių sinagoga buvo tvarkyta Lietuvos žydų bendruomenės lėšomis ─ remontuotas stogas, pamatai, angos. Prieš tolimesnius sinagogos tvarkymo darbus Kultūros paveldo departamentas rekomenduoja atlikti istorinius fizinius bei polichrominius tyrimus.

Tirkšlių sinagoga yra nedidelio tūrio, stačiakampio plano, dengta dvišlaičiu stogu. Sinagoga orientuota Rytų – Vakarų kryptimi (Aron kodešas yra Rytuose, o pagrindinis įėjimas ─ Vakaruose). Pastato ilgis 13,5 m, plotis – 12,1 m. Pietinėje ir Šiaurinėje sinagogos sienose esantys langai išdėstyti vienoje linijoje, nėra aiškios išorinės skirties tarp vyrų ir moterų dalių. Išliko gana sudėtingo langų profilio fragmentai, virš langų esančios sandrikų (karnizo arba frontonėlio pavidalo kyšulių) imitacijos.

Sovietmečiu Tirkšlių sinagoga buvo paversta sandėliu. Prie vakarinės sienos buvo pristatytas prieangis, tačiau dabar jis yra nugriautas. Sovietmečiu buvo visiškai sunaikintas pastato interjeras. Pakenkta ir eksterjerui: rytinėje sienoje išpjautas langas, užkalti šoniniai langai, iš dalies rekonstruota vakarinė siena. Nepaisant to, jog autentiškas sinagogos interjeras visiškai sunaikintas, pagal kai kuriuos išlikusius elementus galima mėginti bent iš dalies rekonstruoti buvusį vaizdą.

Aron kodešo būta ties rytine sinagogos siena. Ten yra išlikę du jį rėminę šešiakampiai piliastrai. Jie baltai dažyti, viršuje mėlyna juosta. Kiek žemiau juostos yra panašios į tris hebrajų abėcėlės raidės, tačiau tiksliai jų įskaityti neįmanoma. Galima tik kelti hipotezę, jog ant jų yra buvęs kažkoks užrašas. Sinagogos interjere aiškiai matoma riba, kur prasidėjo moterų galerija, kuri dabar yra sunaikinta. Vidinės sinagogos sienos buvo tinkuotos, vėliau nudažytos šviesia spalva ─ yra išlikę keli tokie fragmentai. Vidaus dekoras – I aukšto patalpos tinkas su polichromijos fragmentais dar nėra tyrinėtas.

Žydai į Mažeikių rajono miestelius ─ Sedą, Viekšnius, Tirkšlius ir Židikus atsikraustė XVII a. viduryje – XVIII a. pirmoje pusėje. XIX a. viduryje – II pusėje regiono žydų bendruomenės pasiekė klestėjimo tašką – bendruomenės narių skaičius tapo didžiausias, lyginant su kitais laikotarpiais. Jis gerokai viršijo vietinių žemaičių skaičių. Pirmojo pasaulinio karo metu jų skaičius gerokai sumažėjo, kadangi 1915 m. pavasarį žydai buvo išvyti rusų iš regiono miestelių. Tarpukariu Mažeikių rajono žydų bendruomenės vėl sustiprėjo, tačiau nebebuvo tokios gausios.