Kas kartą susidūrę su visuomenę sukrečiančiomis alkoholio vartojimo pasekmėmis, kuomet neblaivūs vairuotojai pražudo ištisas šeimas, tarnybos metu užmuša jauną pareigūnę, kai girtuoklis išskerdžia kaimą, kai laidojam galėjusius gyventi ir kurti aktorius, vis išgirstame tą patį klausimą – ką daryti?
Tą klausimą uždaviau savo kolegoms Islandijoje, kai pamačiau, kad tiek pat, kiek pas mus išaugo vaikų rūkymas ir alkoholio vartojimas, jis toje šalyje tokia pačia apimtimi sumažėjo. Ir atsakymas buvo paprastas – diegėme visas mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones. O ką darome mes? Mes apie jas kalbame. Dar daugiau, kalbėdami apie jas politikai susikrauna sau politinį kapitalą ir laimi rinkimus. Po rinkimų vėl kalbame… kalbame… 3 pirmuosius kadencijos metus nedarome nieko, o veiksmas prasideda artėjant rinkimams, nes tada būna geriausias laikas parodyti savo „dėmesį“ vargstantiems Lietuvos žmonėms.
Dabar jau galima labai aiškiai matyti alkoholio pramonės ir politikų simbiozės schemas ir veiklos būdus. Vienas tokių būdų yra prisidengiant gerais norais ir „kompleksinėmis priemonėmis“ naikinti dar nespėjusius įsigalioti sprendimus, vietoje jų siūlyti naujus ir t.t.
Schema paprasta: artėjant priimto teisinės normos įsigaliojimui, mobilizuojamos lobistų pajėgos ir verslo subjektai. Jau ne pirmą kartą tai daroma artėjant rinkimams (tai galimai yra susiję su išmaniai slepiama parama politikams ar net partijoms). Teigiant, kad įsigaliojimo atšaukimo nepavyks išspręsti, registruojami alternatyvūs pasiūlymai, kuriuose numatomos naujos alkoholio kontrolės priemonės, vadinamos labiau kompleksinėmis ir svarbiomis. Tuomet jos priimamos ir joms numatomas įsigaliojimas už kelių metų. Tuo tarpu nespėjusi įsigalioti pirmoji teisės norma atšaukiama. Artėjant naujos priemonės įsigaliojimui registruojami vėl nauji pasiūlymai ir taip be galo.
Tokia schema buvo naudojama atšaukiant alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, kuomet vienu iš alternatyvių siūlymų buvo draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Reklamos draudimas neįsigalioja. Artėja draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse terminas ir jau siūloma labiau riboti laiką, steigti specializuotas parduotuves ar net labiau riboti reklamą. Siekiama atšaukti draudimo įsigaliojimą, o kitas priemones diegti po 2-3 metų. Kaip tik tuomet, kai artės sekančio Seimo kadencijos pabaiga. Ir bus galima vėl kalbėti apie tai, kaip atšaukti tą, kas nespėjo įsigalioti.
Sutinku, kad tai, ką parašiau net skaityti sudėtinga. Ir man atrodo, kad tokia schema būdama sudėtinga supainioja ne vieną politiką ir jau nekalbu apie visuomenę, kuri tokiose sudėtingose schemose visiškai nebesusigaudo, o politikai gali per rinkimus ir vėl girtis „padarytais darbais“, kurie dar negalioja ir vėliau bus atšaukti.
Įdomiausia tai, kad politikai sugeba apvynioti aplink pirštą ne tik visuomenę, bet ir savo bendrapartiečius, kurie vieną dieną pasirašo įstatymų projektus, o kitą dieną, gavę informacijos apie tai, koks bus sprendimo poveikis, tuos parašus atsiima. Politikai tuo tarpu piktinasi nevyriausybinių organizacijų „spaudimu“ ir žinoma spaudimu nelaiko komitetuose būriais besirenkančių pramonės atstovų ir lobistų plepalų, kuriais grasinama darbuotojų atleidimais, ekonomikos žlugdymu ir pan. Tai, politikų supratimu, nėra joks spaudimas, o tik argumentuotas pabendravimas. Ir jau tampa norma Seimo sveikatos reikalų komitete girdėti ne sveikatos, o ekonominius argumentus, kurie didžiąja dalimi būna grįsti niekuo nepamatuotais verslo gąsdinimais ir grasinimais. O tuo pat metu nevyriausybininkų pažadai viešinti balsavusiųjų sąrašus ar kalbas yra laikoma spaudimu.
Niekam nebeįdomu, kad tas pats sprendimas, jau aptartas Seime ir atmestas plenariniame posėdyje nepraėjus pusei metų teikiamas ir svarstomas vėl.
Nebeįdomu ir tai, kad jam prieštarauja visos be išimties ekspertinės visuomenė sveikatos, psichoaktyvių medžiagų kontrolės institucijos, net Vyriausybė ar Ūkio ministerija. Neįdomu, kad tokiam sprendimui siūlo nepritarti tokią pat patirtį ir svarbiausia rezultatus turinčios Skandinavijos valstybės.
Tai, kas šiuo metu vyksta Seime, kai vėl grįžtama prie prekybos alkoholiu degalinėse klausimo yra niekas kitas, kaip dar vienas bandymas sužlugdyti eilinę neįsigaliojusią įstatymo nuostatą. Jei verslui, lobistams ir apsimetėliams politikams tai pavyks, įvykus sekančiai tragedijai nieko kito nebeliks, kaip tik priminti pavardes tų politikų, kurie tuos sprendimus stūmė. Praėję rinkimai parodė, kad verslo pinigais pavyksta nusipirkti ne visus rinkėjus. Galime pažadėti, kad kiekvieno Seimo nario, kuris prisidės prie prekybos alkoholio degalinės draudimo atidėjimo ar panaikinimo, rinkėjai bus informuoti apie tai, kas vyko ir įvyko. Tokia informacija praėjusių rinkimų metu pakišo koją ne vienam vienmandatininkui, kurie po tokios jų veiklos platinimo net grasino teismais. Tačiau galima sakyti, kad visuomenė pamažu, bet skausmingai mokosi demokratijos ir tik laiko klausimas, kad Seimas pasivalys nuo apsimetėlių.
Autoriuss yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas, profesorius
Teisus autorius.
Reikia įsteigti virtualius gėdos stulpus. Nors daugelis Seimo narių gėdos jausmo neturi, tačiau iš jų rinkėjams paaiškėtų, už kuriuos kandidatus nereikia balsuoti.
Visiškai nušneka: draudimais tokie dalykai nėra sutvarkomi.
Kur nušneka autorius? Galvočiau?
Skaityk mano komentarą dar kartą.
O kaip paaiškinsi faktą kad Švedija, Suomija draudimais įveikė alkoholizmo problemą? Jie padarę taip kad ten alkoholio nusipirksi tam tikru metu ir tik specializuotose parduotuvėse? Apie alkoholio reklamą ten nėra nė kalbos. Dar tas tavo komentaras kad jei gerai moki vairuoti tai ir girtas gali sėst prie vairo yra apsoliuti nesamonė. Gal tu geriau eik į delfi komentuoti. Ten tavo proto lygio žmonės renkasi.
Ir vėl tu apie save – matosi, kad protauti tau nesiseka: nieko jie nepasiekė su draudimais, nes suomiai, pvz., važiuoja į Estiją prisiryti.
Galų gale – koks kieno reikalas?
Kartais, sakyčiau, atsipalaidavimas yra netgi gerai – tai tau, vaikeli, pasakys bet kurios įstaigos, kurioje yra ypač daug nervuotumo, darbuotojai.
Ir dėl vairuotojų pasakiau tai , ką esu pats matęs (dirbau policijoje).
Geriau jau nelįsk ten, apie ką neturi jokio supratimo.
Pasidomėk alkoholio suvartojimo statistika skandinavų šalyse prieš alkoholio reklamos ir pardavimo sugriežtinimą ir po jo.
Jei Lietuva pritaikys kada nors skandinavišką modelį galėsi važiuoti prigert į Baltarusiją. Ten pigiau nei Estijoj.
Koks kieno reikalas? Lietuva pasaulyje viena iš lyderių pagal alkoholio suvartojimą. Lietuvos biznieriam rūpi tik pelnas, o už girtuoklių gydymą ir girtuoklių padarytą žalą apmoka visi mokesčių mokėtojai. Jau nekalbu apie asocialias šeimas. Vien iš savo aplinkos žinau dešimtis įvykių kurie alkoholizmo dėka baigėsi mirtimi.
Dar negirdėjau tokios įstaigos kur įtampą malšina alkoholiu.
Jei dirbai policijoje, tai žinai kad į areštinę atveža daugiausia girtus asmenis. Norvegijoje norint nusipirkti degtinės reikia pateikti pasą. Žmogus yra įvedamas į sistemą kad policija galėtų greičiau sureaguoti į galimą nusikaltimą.
Mentas Paulikas jei būtų buvęs blaivas taip pat butų užmušęs tris vaikus? Pagal tavo durną logiką? Esi girdėjęs tokią sąvoką kaip reakcijos greitis? Ar savo vaikus veži girtas? Juk pagal tavo logiką esmė mokėjime vairuoti.
Ne toks aš jau ir vaikelis man 24. Tu rašai demagogiją ir gini Lietuvos alkoholio biznierius.
Pritariu.Teisa Jūsų minčių pusėje.
Tau – tik 24, man – triskart daugiau, todėl esu matęs daugiau ir galiu pasakyti: kas norės pasigerti, tas ras kur nusipirkti ir jei nebus valdiškos, pirks nevaldišką.
Šitai jau buvo Lietuvoje. Tuomet vešėjo pilstukų verslas.
Vakar skaičiau straipsnį apie ameriką, kada irgi buvo draudžiama pardavinėti alkoholį, tai ten iš to labai suvešėjo mafijos kontroliuojamas nelegalus alkoholio pervežimas (“1920 m. įvesta prohibicija JAV gangsteriams buvo tikra galimybių aukso kasykla. Prekyba neteisėtai pagamintu alkoholiu tapo dideliu verslu, ir nelegalūs barai (speakeasies), kuriuose laisvai liejosi savadarbis alkoholis, tapo epochos simboliu. Tačiau anapus šių barų laisvos ir šventiškos atmosferos ir gangsterių prabangos slypėjo smurtas, pasibaisėtinas sadizmas ir psichopatiškas žiaurumas”. http://kultura.lrytas.lt/istorija/didzponis-kaip-al-capone-tapo-pagrindiniu-jav-visuomenes-priesu.htm ).
Ką tai sako?
Kad draudimai, gal, padės švedams ar norvegams, kurie nesusimąstydami atima iš vaiko brangiausią žmogų pasaulyje – Mamą, bet Lietuvoje žmonių mentalitetas kitas ir jų taip lengvai neuždarysi į kieno tai sumąstytus rėmus.
na jau tavo “mentalitetas” tai visiems zinomas.
HOMO SOVIETICUS
Pritariu, kad visus valdžiasėdžius, kurie pardavinėja savo balsus už verslui, o ne visuomenei naudingus sprendimus, viešinti, nuolat informuoti rinkėjus. Gal tada ne mažuma, o dauguma rinkėjų sugebės pasirinkti sąžiningus atstovus Seime.
Citata: “neblaivūs vairuotojai pražudo ištisas šeimas,
tarnybos metu užmuša jauną pareigūnę,
kai girtuoklis išskerdžia kaimą,
kai laidojam galėjusius gyventi ir kurti aktorius, vis išgirstame tą patį klausimą – ką daryti?”
Visai ne girtume čia esmė:
1 – 2. o mokėjime vairuoti – esu matęs daug tokių, kurie paeiti nebesugeba, bet parvairuoja kuo puikiausiai;
3. o tame, kad žino, jog mirties bausmės negaus;
4. aktoriams mažiau vaizduoti dirbančius, o daugiau dirbti.
Jūs demagogas, pone
Apie save šneki – mums tokių bėdų nekišk.
Viskam gyvenime yra savas laikas ir sava vieta.