Prieš beveik dvejus metus pasikeitus prekybos privačia žemės ūkio paskirties žeme tvarkai, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) suskaičiavo, kad vidutiniškai per metus gaunama apie 20 tūkst. kreipimųsi dėl leidimo parduoti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir išduodama apie 5 tūkst. leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba gavo 38 880 žemės savininkų pranešimus apie sprendimus parduoti privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Daugiausia tokių pranešimų gavo NŽT Panevėžio skyrius. Per tą patį laikotarpį NŽT išdavė 28 508 pažymas apie pirmumo teisę, tai yra tiek kreipėsi galimų pirkėjų arba pretendentų įsigyti parduodamą žemę pagal įstatyme numatytą pirmumo teisę.
Pagal vėliau įsigaliojusias įstatymų nuostatas, nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. NŽT išdavė 9977 leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Iš jų buvo išduoti leidimai vienam Danijos piliečiui ir 5 sutuoktiniams, turintiems užsienio pilietybę – Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir Prancūzijos piliečiams. Daugiausia leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduota NŽT Šilutės ir Kėdainių skyriuose.
„Galime konstatuoti, kad kol kas užsieniečiai neskuba supirkinėti privačios žemės ūkio paskirties žemės. O tie būgštavimai prieš kelis metus, kurie buvo priimant sprendimą leisti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje – nepasitvirtino“, – pažymi NŽT direktorė Daiva Gineikaitė.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-458 (įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.) 6 straipsnyje nurodyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą.
Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
Informacijos apie tai, kiek asmenų įsigijo privačios žemės ūkio paskirties žemės ir kiek realiai įvyko pardavimo sandorių, NŽT nerenka.
Visa ta parduota uzsenieciams zeme bus konfiskuota pasikeitus valdziai. Mes neleisim uzsenieciui savininko teisemis valdyt nei pedos Lietuvos zemes. taip kad kas galvoja parduot savo zeme uzsenieciui – persigalvokit- nes zeme bus konfiskuota, o pinigai prarasti.
Kodėl tie užsieniečiai visur deda skelbimus, kad perka žemę, jeigu jos neperka?
“O tie būgštavimai prieš kelis metus, kurie buvo priimant sprendimą leisti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje – nepasitvirtino“, – pažymi NŽT direktorė Daiva Gineikaitė.” – BŪTŲ pasitvirtinę su kaupu, jeigu, siekiant “nukenksminti” referendumą, nebūtų pridėliota “saugiklių”. Bent toks referendumo laimėjimas.
Nekalbėkit niekų. Mūsų žemes tyliai per tarpininkus išpirks švedai ir danai. Jie tą jau daro.