Spalio 27 d. 15 val. Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje įvyks konferencija skirta Vilniaus atgavimo dienai. Joje bus aptarta pietryčių Lietuvos okupaciją ir jos padariniai šiandienai. Kalbės istorikas Paukius Kruopis, hab.dr. Kazimieras Garšva, politologas Vytautas Sinica, Seimo narys Rytas Kupčinskas, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tarybos narė Nijolė Balčiūnienė, visuomeninių organizacijų atstovai, mokytojai.
Šiemet sukanka 95 metai, kai Lietuvos Respublika Širvintų ir Giedraičių mūšiuose apsigynė nuo lenkų okupantų ir 76 metai, kai ilgaamžė istorinė sostinė Vilnius teisėtai grįžo Lietuvai.
Konferencijoje iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ rinks parašus už tai, kad Lietuvos piliečių pasuose Lietuvos piliečių vardai ir pavardės būtų rašomi valstybine kalba, o kita piliečio pageidaujama kalba vardą ir pavardę būtų galima užrašyti kitame paso puslapyje.
„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ kviečia savanorius iki lapkričio 3 d. atsiliepti ir kreiptis į Kristiną Kirslienę tel. 8606 85573, arba rašyti elektroninius laiškus adresu talka.kalba@gmail.com arba tiesiogiai kreiptis į parašų rinkėjus, nurodytus internetiniame naujienų portale Alkas.lt.
Vilniaus atgavimo 76-ųjų metinių minėjimas
2015 spalio 27 d., Vilniaus Mokytojų namuose
P R O G R A M A
17.00 val. „Vilniaus okupacija ir atgavimas“ – istorikas Paulius Kruopis.
17.10 val. „Pastangos išsaugoti Vilniją Lietuvai“ – politologas Vytautas Sinica.
17.25 val. „Vilnius – tarp Lietuvos ir Lenkijos“ – „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, hab.dr. Kazimieras Garšva
17.40. val. „Pietryčių Lietuvos šiandiena“ – Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla Ilona Šedienė.
17.50 val. „Atskirtoji Lietuva“ – „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė.
18.05 „Lietuvos valstybės institucijos ir Lietuvos rytai“ – Seimo narys Rytas Kupčinskas.
18.15 „Dabartiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai“ – politologas Laurynas Kasčiūnas.
18.30 Meninę programą atliks Lietuvos blaivybės sąjūdžio folkloro kolektyvas „Giedra“.
Lapkričio 2 d. 13 val. pirmadienį Rasų kapinėse Žuvusius už Vilnių pagerbsimas.
Kai draudė gimtą kalbą, sakėm,
Kad ji medum nuo lūpų varva,
Slapta knygas per sieną nešėm
Ir žodį laikėme už kardą.
Labiau už šautuvus, už plieną
Savieji žodžiai tautą gynė,
Rodos, maldaknygę kiekvieną
Laikėm kvėpavimu Tėvynės.
Jei augo ąžuolai, didvyriai,
Tai tik sava kalba maitinti,
Carinę priespaudą patyrę,
Žmonės pakilo laisvę ginti.
Stebuklas buvo, laisvė švito,
Tiesa, ji švietė taip trumpai,
Rudi, raudoni susikibo
Ir degė žemėje gaisrai.
Vėliau ir vėl laikai sovietų,
„Triaukščiai“ rusiški klestėjo,
Tiktai lietuvis buvo kietas,
Sulaukė, kol „svečiai“ išėjo.
Dabar laisvi. Laisvi kalbėti,
Rašyt, dainuot sava kalba,
Ją gerbt, didžiuotis ir mylėti,
Tik sukasi kaip kam galva.
Europon žengėm porą žingsnių
Ir pasimiršom kas esą,
Iš burnų byra tartum žirniai,
Darkyta angliška kalba.
Kitų kalbas mokėti reikia,
Pasaulis juk kalbom gražus,
Tiktai, Dievuli, oi per greitai
Visur išverčiame švarkus.
Konkursai, laidos ir laidelės –
Žiūri į jas ir nežinai,
Ar jau užvaldė gimtą šalį
Džiunglių papūgos, katinai?
Silpna tauta, kuri nedrįsta
Kalbos lyg vėliavos iškelti,
Perdaug ilgai nepasiryžta
Plačiau duris tik jai atverti.
Signataro Leono Milčiaus.
Dėkui. Stipru, įtaigu, įkvepia.