Spalio 23 d. 17 val. J. Monkutės –Marks galerijoje (J.Basanavičiaus g. 45, Kėdainiai) atidaroma paroda „Baltų ženklai tekstilėje“.
Šiųmetė paroda primins mums mūsų tautos kultūrinį palikimą. Nuo pasaulio suvokimo pradžios vaizdinės formos keliauja iš vienos epochos į kitą. Kintantys kontekstai gimdo vis kitokį vaizdinio prasminį turinį. Tai, kas „seniai“ žinoma atrandama iš naujo, atgimsta sakraliai reikšminguose, amžinuose dalykuose. Senosios formos ir vaizdiniai apipinti dvasinės bei racionalios patirties atskleidžia naujus aspektus, sukuria savojo laikmečio ženklus, savo kultūros įvaizdį.
Ši paroda yra projekto „Kitokia tekstilė“ dalis, kurį nuo 2009 m. kasmet rengia Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Tekstilės sekcija.
Parodoje pristatomi kūriniai – semantinės ženklų struktūros, nurodančios į Lietuvos kultūros palikimą, tautos dvasią. Stilizuotai vaizduojami senieji Baltų simboliai ir ženklai (svastika, kryžius, ratas ir kt.) įvairiuose šiuolaikiniuose kontekstuose įgauna kitą (istorinėmis, socialinėmis, politinėmis konotacijomis apipintą) prasmę. Užkoduoti vaizdiniai kviečia parodų lankytoją surasti besiskleidžiančias baltiškųjų ženklų interpretacijas, ne tik pažvelgti į ženklus iš šių dienų perspektyvos, bet ir pasidalinti juos apsivijusiomis istorijomis.
Pagrindinis projekto tikslas yra skleisti tekstilės meno idėjas Lietuvos (o taip pat ir kaimyninių šalių) regionuose, įsikūrusiuose atokiau nuo kultūros ir meno centrų.
Kolekcijos kūrinių autorės: Liucija Banaitienė, Danguolė Bečelytė-Čachavičienė, Danguolė Brogienė, Virginija Kirvelienė, Liucija Kudžmienė, Rūta Marija Narvydienė, Irena Piliutytė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Ona Staskevičienė, Danutė Valentaitė, Lina Zavadskė, Zinaida Dargienė, Ona Danutė Jonelienė, Marijona Sinkevičienė. Projekto vadovė – Birutė Sarapienė.
Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Tautiniai raštai – tai tikrasis mūsų dvasinis raštas. Jis susideda iš Dangiškų ir Žemiškų ženklų.
Tai šilti,rūpestingi protėvių laiškai mums-šio laikmečio kartoms,kad neužmirštume,nepaslystume,nepaklystume.
Pastebėk, tokie panašūs ženklai jau dažniau atsiranda ir pas lietuvius, ne tik pas latvius. Pastebėjau, yra daug ant “Vilniaus duona” kepinių pakuočių, dažnai ant pieno pakelių, varškės, sūrių pakuočių….
Sudvasina buitį ?
“Sudvasina buitį”?
Suartina mintimis.
Ir vidinė trauka ženklams mumyse užkoduota,kaip trauka gamtai-tikriesiems namams.
Anokia čia trauka: pagrybauti, pauogauti, pavaistažoliauti, pažvejoti…, žodžiu, vis kažką GAUTI, žodžiu, IMTI.
Iš Ženklų irgi reikia kažko pasisemti ?
Grožėtis,žavėtis,mėgautis.
Globoti,tausoti,rūpintis,
tai žmogaus ir gamtos abipusis ryšys duoti ir gauti.
Gamta- mūsų namai.
Namelis,butelis- tik dėžutė kažkokiam buitiniam būvimui.
Tačiau sutik, kad Lietuvoje Gamta atšiauri, nuo Jos dažniausiai reikia slėptis. Arba naudoti begales apsaugos priemonių – kad nenumirtum.
Matomai tas būvimas labai jau skirtinguose taškuose esąs:aš švelnioje Lietuvos Gamtoje,o pats matomai kur Afrikos džiunglėse?Bet ir ten gražu.Tai gal miegi kokį krokodilą ar smauglį apsikabinęs?:)Bet yra ir tokių,kuriems ir tai nieko tokio?Tai nuo ko ta “begalė apsisaugojimo priemonių ir kur tą atšiaurumą gebi rasti?:)
Kadangi šis straipsnis jau kažkur gale,tai čia toks pajuokavimas rados:).Nes per daug karingai nusiteikusių esama,o kariavimų labai nemėgstu:vieni ant tilto,su sovietinėm betoninėm skulptūrom vis dar pliekiasi,kiti “kolorado vabalus” gaudo,kai bulvės seniai nužydėję ir nukastos,dar kiti” vatnikų” po stalais ir spintose ieško.-užsiėmę beprasmybe,tai todėl matomai prasmingiems darbams Lietuvoje jėgų ir laiko trūkumas.
Žmogui niekur negerai. Tik danguj gerai.
CHA
Net nebūčiau pagalvojęs, kad tarp baltiškų ženklų gali būti ir tokių. Daug ko aš ir mano karta nežino apie savo Tautos šaknis. Dėkui.
Virginijus Kašinskas “TAUTORAŠTIS”, audimo raštuose, drožinėjimo darbuose, metalo formose užrašytas mūsų senasis raštas.
O Svastika (Ugnies ženklas) daug jėgos teikė ir hitlerinei vokietijai.