Netiesa, kad valgio metu negalima užsigerti, o norintiems numesti svorio geriausia vakarienė – švieži vaisiai.
Šiuos bei kitus mitus praėjusį savaitgalį Vilniuje vykusiame sporto ir sveikatos renginyje paneigė Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų gydytoja dietologė docentė Edita Gavelienė ir sporto projektų autorius bei įgyvendintojas reperis Vytautas Medineckas, daugeliui labiau pažįstamas kaip Ironvytas.
Pokyčiai reikalingi
Per 45 minutes pokalbio dietologė ir reperis klausytojams sugebėjo pateikti daugybę patarimų, kaip maitintis sportuojantiems (ir ne tik) ir kaip daugiau nebesiteisinti, esą sveikai maitintis tiesiog neturime laiko dėl labai intensyvios darbotvarkės.
„Jeigu jau aš, net naktimis koncertuodamas, sugebu sveikai maitintis, man tik niekas nebesakykite, kad jūs to negalite“, – sakė šou atstovas Ironvytas. Tiesa, jo mityba – pavyzdys profesionaliai sportuojantiesiems. O dietologė E. Gavelienė pabrėžė, kad būtina atskirti profesionalių sportininkų, daug sportuojančiųjų bei besimankštinančiųjų kokius tris kartus per savaitę tik dėl savo sveikatos mitybą.
„Kasdien savo darbe tenka išgirsti panašių pasakymų: „Sudarykite man tokią dietą, kad kasdienybėje neturėčiau nieko keisti“. Tačiau norėdamas pokyčių sveikatoje, turi juos įsileisti visų pirma į savo elgseną, – sakė E. Gavelienė. – Pirmiausia kiekvienas turime peržiūrėti savo dienotvarkę, ką aš veikiu per dieną, kada valgau, sportuoju. Labai svarbu pasižymėti savo valgymo laiką. Pasportuoti mes nepamirštame, ypač jeigu esame susimokėję už galimybę lankytis sporto klube, bet pastebėjau, kad tie, kurie sugeba į dienotvarkę įsirašyti ne tik sporto, bet ir valgymo laiką, labiau pasitiki savimi“.
Sportininkui per dieną – 1 kg mėsos
Vytautas Medineckas, antrindamas dietologei, pabrėžė, kad labai svarbu ne tik tai, kada valgome, bet, be abejo, ir ką įsidedame į burną.
„Profesionalūs sportininkai per dieną suvalgo po kilogramą mėsos, bet jeigu sportuoji tik dėl savęs, be abejo, tiek nereikia, – sakė sportininkas ir paprašytas paatviravo, ką valgęs tą dieną. – Ryte išgėriau kavos ir suvalgiau javainį. Po to turėjau treniruotę, todėl nespėjau nieko pasigaminti. Tad nuėjau į kinų restoraną ir suvalgiau vištienos su ryžiais. Tradiciniai mano pusryčiai – 100 g avižų ir 8 kiaušiniai, o paprastai išsiverdu maisto visai dienai. Anksčiau valgiau daugiausia vištieną, bet kadangi tie paukščiai auginami nekokiomis sąlygomis ir naudos iš jų mėsos turbūt beveik nėra, dabar valgau jautieną. Išsiverdu 600-800 g mėsos, užsipilu 400 g grikių ir pasiimu daržovių. Per dieną ir suvalgau“.
Dietologė atkreipė dėmesį, kad per dieną su maistu gaunamų kalorijų kiekis turi būti toks, kiek jų ir išeikvojame.
„Jeigu suvalgoma mažiau kalorijų, tuomet arba deginame riebalus, arba raumenis. O energijos su maistu gauname tik iš trijų maistinių medžiagų – gliukozės, riebalų ir baltymų, – aiškino E. Gavelienė. – Ir nepamirškime, kad riebalus kūnas degina anaerobinėmis sąlygomis, tai yra kai sportuojame tokiu intensyvumu, kad pulsas padvigubėja. O negaunant reikiamo kiekio maistinių medžiagų, naikinami raumenys“.
Vaisiai – iki pietų
Gydytoja perpasakojo ir blogą biuro darbuotojo mitybos pavyzdį: „Pusryčių nespėjo, truputį užkando per pietus, paskui – darbas darbas darbas. 18-19 val. – sporto treniruotė. O vakare – daug daug maisto. Daugelis save netgi pateisina, kad pasportavęs tarsi ir nusipelnė daugiau pavalgyti. Iš tiesų sėdimą darbą dirbančiam žmogui pusryčiams reiktų suvalgyti angliavandenių, baltymų, pavyzdžiui – košės, sūrio su duona, ar varškės, kiaušinių. Prieš treniruotę reikalingas užkandis. Tai gali būti ir vaisius. Po treniruotės žmogui, kuris nėra profesionalus sportininkas, tinka baltyminis maistas – kefyras, pasukos, varškė“.
Gydytoja dar paaiškino, kad su baltymais reikia derinti daug daržovių, kurios padeda virškinti.
„Apskritai reikia įsiminti: pirmoje dienos pusėje – angliavandeniai, antroje – baltymai. Tačiau kokią klaidą daro daugelis mano pacientų? Vakare dažniausiai valgo vaisius, nors tai yra gerasis angliavandenis, taigi – pirmos dienos pusės maistas“.
Gydytoja atskleidė, kad baltymas, pasirodo, pati neskaniausia maistinė medžiaga. „Todėl, pavyzdžiui, varškę tinka pagardinti šaukštu medaus ar uogomis, jogurtu, – patarė dietologė. – Baltymui paskaninti jį tinka šiek tiek „paangliavandeninti arba pariebinti“.
Kava – tik iš aparato
E. Gavelienė sulaužė dar vieną sveikos mitybos mitą, kad šiukštu negalima gerti kavos. Pasirodo, galima, tik reikia žinoti, kaip.
„Iš tiesų kava yra normalus maisto produktas – energinis, nes turi kofeino. Sveikatai mažiausiai grėsmės kelia kavos aparatu paruoštas šis gėrimas. Tik, žinoma, ne „Late“, nes tai – jau kaloringas maistas. Nebent jo galima kartą per metus. Moterims patartina kava su šlakeliu pieno. Ir prašau jaunimo perduoti savo tėvams, kad nustotų gerti kavą, kuri ruošiama tiesiog užsipilant verdančiu vandeniu. Kava – vienintelis augalinis produktas, kuris didina blogojo cholesterolio kiekį, bet kavos aparatu paruošta nuo to apsaugo. Tinka ir specialūs prancūziški puodeliai“.
Ironvytas atkreipė dėmesį, kad išgėrus puodelį kavos, kadangi ji yra diuretikas, būtina dar išgerti du puodelius vandens.
Į tualetą – kas 2 valandas
„Apskritai, skaičiuodami išgertus skysčius, daugelis daro klaidą, įtraukdami ir sriubą, kefyrą, sultis, kavą, vyną. Iš tiesų į skysčių balansą įtraukiami tik kalorijų neturintieji, – aiškino dietologė. – Vienam ūgio centimetrui reikia 10 ml skysčio. Bet jei tas skystis turi nors 1 kaloriją, tai – jau maistas. Ir dar vienas „nuostabus“ mitas apie gėrimus. Teigiama, kad negalima gerti pavalgius. Iš tiesų galima užsigerti vandeniu (tik ne sultimis ir kompotu!) ir valgant, ir po valgio. Vanduo su citrina tinka dienos pradžiai, nes šarmina organizmą“.
Beje, kalbėdama apie skysčių vartojimą, dietologė pabrėžė, kad sveika moteris į tualetą turėtų vaikščioti kas 2 valandas per dieną.
Bent dvi valandos – be maisto
Gydytoja sulaužė dar vieną mitą, susijusį su mitybą – esą norint sveikai maitintis būtina kasdien valgyti tuo pačiu metu.
„Iš tiesų savo valgio režimą susidarote kasdien tai dienai, priklausomai nuo pirmojo pavalgymo, – sakė gydytoja. – Jeigu ryte, vos išlipus iš lovos, niekas nelenda į burną, nebūtina to daryti, bet pavalgyti reiktų per dvi-tris valandas nuo atsikėlimo. Tai gali būti ir energijos suteikiantis vaisių kokteilis. O paskui po pusryčių turėti mažiausiai dvi valandas be valgio – organizmui tai reikalinga. Kai kurie irgi neteisingai supranta patarimą valgyti dažnai po truputį ir visą dieną nuolat užkandžiauja. Bent dvi valandos be maisto būtinos. Galima tuo metu gerti. Tačiau nevalgymo laikas negali būti ilgesnis nei 5 valandos“.
