Pirmadienis, 1 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas

Bronius Kuzmickas, www.alkas.lt
2015 10 11 20:20
2
Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.
Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 70–87.

Jau XIX a. pradžioje lietuvių kalba buvo daug kur beveik pašalinta iš teismų, daugelio mokyklų bei kitų valstybinių įstaigų, o nuo 1871 m. ji išvaroma iš visų mokyklų. Visos disciplinos pradedamos dėstyti vokiškai, gimtąja kalba, pagal protestantizmo tradiciją, paliekant tik religijos dėstymą. Pagrindinis suvokietintos mokyklos uždavinys lietuvių gyvenamose žemėse buvo nuo pat vaikystės pratinti lietuviukus prie vokiečių kalbos kaip pagrindinio minčių reiškimo ir kultūros įgijimo būdo, pastūmėti juos į vokiečių kultūros traukos lauką. Buvo sistemingai kalbama apie vokiečių mokslo, meno, valstybinės santvarkos pranašumus, skiepijamas didžiavimasis vokiečių kultūra. Be mokyklos, jaunus lietuvius labai vokietino tarnyba vokiečių kariuomenėje, atliekama tolimesniuose šalie rajonuose, taip pat teismai, vietinis administracinis aparatas. Spaudoje vienas po kito pradeda rodytis straipsniai, kad lietuvių kalbos vartojimas trukdo valstybės pažangai, gyventojų švietimui ir kultūrai. Viešojoje nuomonėje plito nepakantumas lietuvių kalbai, kultūrai, lietuviams kaip savitai etninei grupei. Vokiečių dvarininkai reikalavo visiškai išnaikinti lietuvių kalbą.

Tik liuteronų bažnyčia buvo kiek pakantesnė lietuvių kalbai. Tą iš dalies lėmė šios konfesijos tikėjimo sampratos savitumas. Be to, nemažai dvasininkų buvo lietuvių kilmės, artimiau bendravo su liaudimi, geriau suprato jos gyvenimą ir dvasinius poreikius. Atsiliepė ir tai, kad praeityje iš dvasininkų yra buvę daug lietuvių raštijos darbuotojų, bažnyčioje buvo susidariusi šiokia tokia pakantumo lietuvių kalbai tradicija.

Iki 1860 m. krikštijant lietuvių vaikus buvo užrašomi lietuviški vardai. Visa tai šiek tiek stabdė nutautėjimą, stiprino prieraišumą prie gimtosios kalbos, pasitikėjimą ja. Tačiau, toleruodama, nors ir ne visur, lietuvių kalbą, liuteronų bažnyčia nerodė pakantumo lietuvių liaudies kultūrai, ypač dainoms, papročiams, rūbams, papuošalams, vadino juos pagoniškais, ragino jų atsisakyti. Nepritarė dvasininkija ir pasaulietinei kultūrinei veiklai. Priešiška pasaulietinei kultūrai, liaudies menui buvo ir atsiskyrusi nuo bažnyčios pietistinė susirinkimininkų sekta, kuri tvirtai laikėsi gimtosios kalbos ir todėl, stiprėjant visuomeninio gyvenimo ir bažnyčios germanizacijai, savo pusėn patraukdavo daugybę suvokietinta bažnyčia bei jų kalbos nemokančiais kunigais nepatenkintų lietuvių. Ir oficialioji, ir neoficialioji religija, nors ir laikėsi lietuvių kalbos, lietuvių kultūros požiūriu atliko tą neigiamą vaidmenį, kad Prūsijos lietuvius konfesiškai ir kultūriškai atribojo nuo Lietuvos lietuvių, kliudė formuotis bendrai nacionalinei kultūrinei savimonei.

Veiksminga ideologinė germanizacijos priemonė buvo vokiškoji nacionalistinė lietuvių tautos, jos kultūros, istorijos interpretacija, ne tik viešai propaguojama, bet ir metodiškai brukama lietuviams kartu su vokiškojo patriotizmo, ištikimybės kaizerio valdžiai skiepijimu. Svarbiausias tos interpretacijos momentas buvo lietuvių, ypač Prūsijoje gyvenančių, kultūringumo, kūrybinių sugebėjimų neigimas.

Jaunoji karta, sąmoningai ar nesąmoningai paklusdama „gyvenimo logikai“, vis dažniau laikydavo save vokiečiais, gimtosios kalbos mokėjimas nedaug ką reiškė. Ir lietuvių kalbos pagalba vokiečių valdžia lietuvius išauklėdavo vokiečių dvasia. Rytų Prūsijos kaimuose ir miesteliuose gausėjo žmonių, savo tautiškumą apibūdinančių taip: „Mano tėvai buvo greičiausiai lietuviai, tačiau aš esu vokietis“. Gausėjo žmonių, kurie ir mokėdami lietuviškai savo dvasia buvo jau visiškai nutautę, į savo tautą žiūrėjo per vokiškojo patriotizmo akinius, gėdijosi savo tautybės, savo gimtosios kalbos, buvo nusistatę prieš lietuvių nacionalinį judėjimą. Lietuvių kalbos plotas tolydžio mažėjo, traukėsi į šiaurę, link Nemuno.

Prūsijos lietuvių germanizacijos faktai patvirtina mintį, kad gimtosios kalbos mokėjimo anaiptol nepakanka tam, kad maža tauta ar jos dalis šimtmečius trunkančioje politinėje nelaisvėje išlaikytų savo tautinę savimonę ir kultūrinę individualybę. Tam būtini dar ir kiti dalykai – gyva istorinė atmintis, nusimanymas apie nacionalines kultūrines vertybes, atitinkama kultūrinių realijų interpretacija, pagaliau sąmoninga integruojanti tautinė nuostata. Stokojant šių dalykų, gimtoji kalba gali virsti vien išviršine forma, technine susižinojimo, minčių perteikimo priemone. Net ir turint laikraščius ar mokyklas šia kalba, tautinė sąmonė nyks, bus nepastebimai „išplaunama“. Lietuviško požiūrio į savo tautos, savo krašto kultūrą, praeitį ir ateitį kaip tik ir nebuvo negausiuose, atstovaujančiuose vokiečių valdžią, lietuviškuose laikraščiuose, religinėje literatūroje, lietuviškai vedamose tikybos pamokose. Prūsijos germanizacija, deja, primena, kad galima ir kitokia tautos istorinė raida, kada, praradus gimtąją kalbą, yra išlaikomi pagrindiniai tautinės sąmonės komponentai, ateities tautinio atgimimo šaltinis. Apie tai liudija airių tautos istorija.

Neigiamai atsiliepė šimtmečius trukęs abiejų Lietuvos dalių istorinio kelio nevienodumas, konfesinių skirtumų sukeliamas tarpusavio nepasitikėjimas. Prūsijos ir Lietuvos lietuvius jungė kalba, liaudies kultūra, tačiau skyrė tikyba, rašmenys, medžiaginis gyvenimo lygis.

Prūsijos lietuviai, jų istorija, jų gyvenimo socialinės sąlygos, apskritai baltiškasis kultūrinis krašto substratas nebuvo kiek plačiau atspindėtas nei vokiečių literatūroje, nei dailėje, nei muzikoje. Daugiausia dėmesio lituanikai parodė tik vokiečių kalbininkai.

Rytprūsiuose nesusiklostė vietinės kultūros tradicijų, išlaikančių ir įteisinančių lietuvių ir prūsų kultūrinį palikimą bei krašto istorinio kelio savitumą, panašių į lietuviškas-lenkiškas „kraštiečių“ („krajovcų“) tradicijas Lietuvoje. Buvo gausūs ir raiškūs medžiaginiai krašto etniškojo savitumo elementai – baltiškojo tipo namai ir sodybų planuotė, tautodailė, netgi gyventojų tipas. Tai buvo konstatuota ir įvertinta vokiečių literatūroje, tačiau nesusidarė vietinės kultūrinės savimonės, integruojančios paskirus elementus į visumą.

Atitrūkdami nuo gimtosios etninės kultūros lietuviai tapdavo vokiečiais, nutautėdavo visiškai ir negrįžtamai. Lietuviškasis etninis pradas negalėjo plačiau „prasimušti“ pro atėjūnų atneštos ir propaguojamos kultūros sluoksnį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas
  2. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  3. Bus paminėtos Mažosios Lietuvos genocido 70-osios metinės
  4. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus pristatomas Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas
  5. Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose
  6. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  7. T. Narbutas. Tikrosios Lietuvos sienų su slavų žemėmis aprašymas
  8. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  9. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  10. L. Balčiūnaitė. Ar išsivaduosime iš Lietuvos baimės?
  11. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  12. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  13. Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams
  14. Būtojo Kenigsbergo paieškos Karaliaučiuje
  15. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  16. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  17. M. Jučas. Gedimino laiškai
  18. A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau
  19. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  20. J. Užurka. Rytprūsių karo operacija 1945.01.13–04.26 ir Potsdamo konferencija
  21. V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis
  22. Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu
  23. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)
  24. K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
  25. L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija
  26. L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai
  27. N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“
  28. Užsienio reikalų ministerijoje bus pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą
  29. A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis?
  30. J.Statkutė de Rosales. Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. prūsė says:
    5 m. ago

    tai netiesa. Knygnešiai iš Karaliaučiaus nešė letuviškas knygas visą carinį laikotarpį.
    Suintensyvėjo vokietinimas per mokyklas tik 20 amžiuje, kai Wilsonas paskelbė apie tautų apsisprendimo teisę. O labiausiai – naciams atėjus į valžią Vokietijoje.

    Atsakyti
  2. prūsė says:
    5 m. ago

    beje, Lietuvos lenkinimas vykdomas ir nepriklausomybės laikais. Per mokyklas ir per bažnyčią Šalčininkų ir Vilniaus rajonose baltarusai, ukrainiečiai ir kitos mažumos verčiamos ir gundamos savo vaikus vesti tik į lenkiškkas mokyklas. Kaip “sumažėjo” Lietuvos baltarusių galima pamatyti palyginus sovietinius gyventojų surašymus su dabartiniais. Bažnyčiose lietuviškų užrašų neaptiksite, nors ant kapinaičių paminklų pavardės liudija apie vietinių kilmę.

    Atsakyti

Komentuoti: prūsė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.

Nacionalinėje bibliotekoje prasideda lietuvių kalbai puoselėti skirti renginiai

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Veterinarijos gydytojai pabrėžia skiepų svarbą
Gamta ir žmogus

Šeimininkams vėl sugrįžtant į darbus, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais

2021 03 01
Gaisrininkų automobilis | pagd.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Susižalojimai gaisruose: kokių klaidų nedaryti?

2021 02 28
Lėktuvas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vasarį nuo pandemijos kenčiančiai aviacijai vilčių suteikė ir gėlės

2021 02 28
Ką išduoda prakaito kvapas?
Gamta ir žmogus

Kaip kovoti su prakaitavimu nežalojant sveikatos?

2021 02 28
Elektromobilis | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Skyrus paramą, įmonių darbuotojai persėda į elektromobilius

2021 02 28
Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

TS-LKD dar ketverius metus vadovaus G. Landsbergis

2021 02 28
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šalta žiema išryškino ir vairuotojų ir automobilių silpnąsias vietas

2021 02 28
Karantino metu – ypatingas dėmesys vaikų mitybai
Gamta ir žmogus

Karantino metu – ypatingas dėmesys vaikų mitybai

2021 02 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mėnulis ne mūsų NT ??? apie Istorinė akimirka! Šią nakt į išdžiuvusį Marso ežerą leisis NASA marsaeigis (video, tiesioginė transliacija)
  • Kokia miela nuotrauka :( ! apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Dalinsimės patirtimi? apie Lietuvos gyventojai patys rinksis savo elektros energijos tiekėją: kas ir kada vyks?
  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šeimininkams vėl sugrįžtant į darbus, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais
  • Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę
  • Sniege paliktos naminių gyvūnų išmatos gali sukelti ir sveikatos bėdų
  • K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1704; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1034; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 765; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 705; komentarų: 10
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 655; komentarų: 32
  • K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje peržiūrėta: 616; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
0
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 27
7
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. gimė Salantų parapijoje (dab. Kretingos raj.), Nasrėnų kaime. M. Valančius, vienas XIX...

Skaityti toliau

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Mėnulis ne mūsų NT ??? apie Istorinė akimirka! Šią nakt į išdžiuvusį Marso ežerą leisis NASA marsaeigis (video, tiesioginė transliacija)
  • Kokia miela nuotrauka :( ! apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Dalinsimės patirtimi? apie Lietuvos gyventojai patys rinksis savo elektros energijos tiekėją: kas ir kada vyks?
  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • PLATINKIME žinią kuo plačiau - apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
Kitas straipsnis
Aleksandras Lukašenka | president.gov.by nuotr.

Gudijos prezidento rinkimus vėl laimėjo A. Lukašenka (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai