Prieš maždaug du su puse metų manyje pradėjo formuotis nuostata, kad taip vadinamų greitųjų kreditų reiškinyje yra didelė viešojo blogio, antiekonomikos dalis. Maždaug tuo metu mano sutiktas molėtiškis, vaikystės draugas Jonas papasakojo savo mergaitės istoriją. Ji greitųjų kreditų bendrovėje pasiskolino virš 1000 litų, kurie per trumpą laiką virto daugiau nei 6000 litų skola. Mergina emigravo, bandė slapstytis Jungtinėje Karalystėje… Ši istorija paskatino mane paruošti įstatymo pataisą, kuri riboja lupikišką skolinimosi kainą.
Dar labiau sukrečianti yra nauja istorija, kurią man papasakojo kaunietis Kazys Jankauskas. Jo sūnus Darius, patekęs į greitųjų kreditų karuselę, pasitraukė iš gyvenimo. Jam buvo tik devyniolika… Tai individualios ir šeimų istorijos. Jų tūkstančiai.
Pažvelkime ir į bendrą paveikslą visos valstybės mastu. Iš karto įspėju – statistika yra kraupi. Oficialūs Lietuvos banko duomenys rodo, kad šių metų birželio 30 dienai yra užregistruoti 7849 turto areštai. Tik per pirmą šių metų pusmetį tokių areštų padaugėjo ketvirtadaliu. Beveik 8000 Lietuvos šeimų yra patekusios į greitųjų kreditų bendrovių gniaužtus! Iš viso išieškotojams ir teismams išieškoti aukščiau minėtai datai perduota 136,4 tūkstančių kredito sutarčių. Bendras pradelstų paskolų skaičius pasiekė 174 tūkstančius.
Už tų skaičių slypi tūkstančiai apgriautų ar sugriautų asmenų, taip pat šeimų gyvenimų. Žmonės puola į neviltį, depresiją, „gelbėjasi“ alkoholizmo, narkomanijos liūne. Dalis jų, bėgdami nuo išieškotojų, emigruoja…
Šio reiškinio žala yra milžiniška ir ji didėja. Naikinami ne tik asmenų, bet ir šeimų finansai, šeimų ekonomika apskritai. Naikinamas žmogiškas kapitalas. Taip plinta, vis didesnius mastus įgauna antiekonomika, kuri trikdo tikrus ekonominius, t.y. turto kūrimo procesus. Greitieji kreditai ne absoliučiai, bet didele dalimi pasireiškia kaip turto naikinimas, o ne jo kūrimas. Tokį naikinimą ir reiktų priskirti antiekonomikai. Spartus pastarosios plitimas yra grėsmė ekonominiam šalies saugumui. Vadinasi, grėsmingas greitųjų kreditų pagimdytas antiekonomikos augimas turėtų kelti nerimą valdžiai – Prezidentei, Vyriausybei, politinėms partijoms. Taip pat ir valstybiškai mąstančiai žiniasklaidai.
Deja, tenka susidurti su visišku elito abejingumu. Tam gali būti dvi priežastys – problemos prigimties ir masto nesuvokimas bei galinga greitųjų kreditų bendrovių įtaka. Pirmiausia – finansinė.
Jau daugiau nei du metus bandau pasiekti, kad galiojantis (dar Remigijaus Šimašiaus inicijuotas) Vartojimo kreditų įstatymas būtų pataisytas. Tačiau Vyriausybė ir ypač Finansų ministerija iki šiol faktiškai blokavo įstatymo pataisas. Dar 2013 metų pradžioje Vyriausybė man, kaip Seimo nariui, raštu yra pažadėjusi, jog ji pateiks SISTEMINES, kompleksines pataisas dabar galiojančiam įstatymui. Tačiau pažadas nebuvo vykdomas. Mudviem su Seimo nariu Rytu Kupčinsku spaudžiant buvo įkurta darbo grupė įstatymo pataisoms paruošti. Tačiau tos darbo grupės vadovas dėl apsileidimo ar dėl kitų motyvų nesugebėjo sukviesti darbo grupės daugiau kaip pusę metų. Dabar jis pradeda ieškoti kaltų…
Neapsikentęs pats paruošiau įstatymo pataisų projektą. Jame siūloma likviduoti neatsakingo skolinimo spragas, t.y., kad negalėtų skolintis pajamų neturintys jaunuoliai, kad negalima būtų skolintis kito žmogaus vardu ir t.t. Seimo plenariniame posėdyje jam buvo pritarta po pateikimo, tačiau tolesnis dokumento svarstymas kažkaip nutrūko. Nors buvo numatytas šių metų birželio 11 dienai…
Bėgant laikui ir „greitukų“ bendrovėms naudojantis įstatymo spragomis, darėsi vis labiau akivaizdu, jog kažkokios galingos jėgos stabdo procesą. Kas gali paneigti, jog tos jėgos – greitųjų kreditų bendrovės? Jos siekė dviejų tikslų – pirma, kad „skylėtas“ įstatymas nebūtų taisomas ir, antra, kad net jei jis būtų pataisytas, tai įvyktų kuo vėliau. Juk dabartinis įstatymo variantas šiam verslui reiškia „aukso gyslos“ egzistavimą. Taigi proceso vilkinimas „greitukų“ bendrovėms buvo labai naudingas.
Rugsėjo mėnesį įstatymas pagaliau buvo pateiktas Seimui, o spalio 1 d. pradėtas svarstyti. Įdomu buvo stebėti viešąją erdvę ir kai kurių politikų elgesį. Viešąją erdvę užplūdo straipsniai, interviu, kuriuose buvo kalbama apie tai, kokios geros yra greitųjų kreditų bendrovės ir kaip jos yra skriaudžiamos. Šia vienpuse pozicija buvo bandoma užgožti kitą nuomonę – kad greitųjų kreditų bendrovės atneša didžiulę žalą ir kad bendrojo gėrio labui reikia įvesti normalų, viešuosius interesus ginantį reguliavimą. Per tą laiką nei aš, nei mano bendraminčiai nebuvome pakviesti NEI Į VIENĄ laidą ar diskusiją televizijose ar radijuje. Net taip vadinamas nacionalinis transliuotojas blokavo kitą nuomonę ir užsiėmė greitųjų bobučių interesus atspindinčia propaganda. Nors gyvendama iš mokesčių mokėtojų pinigų turėtų elgtis demokratiškai, užtikrinti savo eteryje nuomonių įvairovę, atstovauti, pirmiausia, viešą, o ne privatų interesą.
Įstatymo priėmimo procesas bus tęsiamas Seime. Dar nesu praradęs vilties, kad didžioji dalis Seimo narių atsitokės ir parems pastangas užkirsti kelią visiškai neatsakingam skolinimui, lupikiškai skolinimo kainai, kad parlamentarai parems „greitukų“ reklamos ribojimą.
Tokia pozicija leistų pažaboti „greitukų“ sukeliamos antiekonomikos mastą ir taip pagerintų ekonominę situaciją, padidintų bendrojo gėrio apimtis ir sklaidą mūsų šalyje.
Jei Lietuva valdytu valstybiskai mastantys zmones, tai tokiu problemu is viso nekiltu. Problema yra kita, Lietuva valdo koloborantai, vagys, banditai ir dvasiniai iskrypeliai. Taigi tiketis kokiu nors pozityviu rezultatu yra naivu.
Tai ko rašinėji, jei nėra jokių vilčių? Sėdėk sau JAV ramiai. Ar nori, kad mes, gyvenantys Lietuvoje, padarytume tvarką, kol tu atvažiuosi atostogauti į Lietuvą?
52 metus isgyvenau Lietuvoje, ar dar neuztenka? Vos gyvas kudasiu isnesiau nuo per gero gyvenimo, tai ko atostogauti tureciau vaziuoji, gal man galvoje negerai?
Reikia kalbeti tiesa ir zinoti ko nori. Noriu, kad nebutu pusiau sarasiniu rinkimu, noriu, kad butu laikomasi Konstitucijos, kad zeme nebutu isparduodama ne Lietuvos pilieciams, kad kiekvienas lietuvis turetu Lietuvos pilietybe ir svarbiausiai, kad VAGYS butu patalpinami atitinkamoje patalpoje, cypeje, kad cyptu.
Geri tavo norai. Išnešei kudašių… gal ir mums, visiems lietuviams, siūlysi nešti kudašių iš Lietuvos? Nesiruoši grįžti į Lietuvą ir aiškini mums kaip čia viskas blogai. Aiškink kaip galima būtų ištaisyti padėtį, o ne žvygauk iš anapus Atlanto.
Greitųjų kreditų reklama didina gyventojų socialinę atskirtį. Šis destruktyvus reklamos procesas yra skatinamas ir gausiai finansuojamas. Lietuvoje penki didžiausiais reklamdaviais esantys verslo subjektai kasmet užsako reklamos už maždaug 270 mln. litų. Greitųjų kreditų bendrovės nuo 2013 metų išlaidas reklamai padidino dvigubai ar net trigubai. Todėl skolinimosi mastas sparčiai didėja.
Visuomenėje kilus greitųjų kreditų ekspansijos pasipriešinimui, vartojimo kreditų įstatymo pataisų Seime svarstymo išvakarėse ir jų svarstymo metu, žiniasklaidoje pradėtas masiškai transliuoti tariamas daugumos piliečių pritarimas greitųjų kreditų, neva šis verslas yra gniaužiamas, neva jį siekiama sužlugdyti.
Tačiau yra priešingai. Šis verslas vis labiau skverbiasi į žmogaus privatų gyvenimą, ardo šeimas, žmonių likimus, nestabdomai didina gyventojų socialinę atskirtį. Būtent ir dėl šio verslo sukeltų padarinių plinta alkoholizmas bei savižudybės. Padažnėjo jaunuolių smurtinių nusikaltimų (žmogžudysčių) ir savižudybių, kurias paskatino neapgalvotai paimti vartojimo kreditai ir jų nežabota reklama.
Estijoje greitųjų kreditų reklama apskritai yra uždrausta. Jeigu dėl greitųjų kreditų jau žudosi mūsų vaikai, tai tokia verslo rūšis, ar bent jos reklama turi būti besąlygiškai uždrausta, nes tai yra nebe verslo, o visuomenės doros ir moralės dilema. Todėl Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras siūlo drausti bet kokią vartojimo kreditų reklamą
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras
Tiesa dažniausiai būna per vidurį, todėl ir čia, manau, taip yra: greitieji kreditai yra, apskritai, reikalinga rūšis tam tikrais atvejais.
Bet ne visada ir ne tokiais nesustabdomais palūkanų procentais.
Kaltinti kitų už pačių padarytas kvailystes, pvz. finansinius įsiskolinimus, irgi nereikėtų.
Grėsmė yra Venckienė. Todėl jos ir neveža namo, juk taip, Gyly? Jei ji pasakytų ką sužinojo dirbdama teisėja, mūsų tikėjimas idealais subyrėtų kaip kortų namelis. Kažkaip dažnokai pradėjai rašinėti, kas tau pasidarė?
PALŪKANOS – LENGVIAUSIAS BŪDAS PAVERSTI ŽMOGŲ VERGU, maža to, atseit to žmogaus noru…
—
Todėl kiekvienas šūdbankis-banditbankis ir išgamų lupikautojų kontora ŠVENTAI SAUGO SAVE nu9o BET KOKIO PUOLIMO ir moka MILŽINIŠKUS PINIGUS už REKLAMĄ (žmonių durninimą) ir už savo “TEIGIAMĄ ĮVAIZDĮ”.
—
„Neduok už palūkanas savo broliui (pagal kontekstą gentainiui – judėjui) nei sidabro, nei grūdų, nei ko nors kito, ką galima duoti už palūkanas, svetimšaliui (tai yra nejudėjui) duok už palūkanas, kad tavo viešpats dievas (tai yra velnias, jeigu sąžiningai žiūrėti į rekomendacijų esmę) palaimintų tave visame, kas daroma tavo rankomis žemėje, į kurią tu eini, kad valdyti ją (tai liečia ne tik senovę ir ne tik senovės žydams pažadėtą Palestiną, kadangi paimta ne iš iššifruoto vienintelio ligos istorijos įrašo, rasto kasinėjant senovinės psichiatrinės liekanas, o iš masiškai leidžiamos knygos, platinamos visų Bažnyčių ir dalies „inteligencijos“, kaipo amžinos, atseit duotos iš Aukščiau, tiesos)“ (Pakartoto įstatymo knyga, 23:19, 20).
„Ir viešpatausi virš daugelio tautų, o jos virš tavęs neviešpataus“ (Pakartoto įstatymo knyga, 28:12).
„Tuomet svetimšalių sūnūs (tai yra sekančios nejudėjų kartos, kurių protėviai sulindo į iš anksto žinomai neišbrendamas skolas palūkininkų-bendratikių genčiai) statys tavo sienas (taip dabar daugelio arabų-palestiniečių gyvenimas priklauso nuo galimybės važinėti darban į Izraelį) ir jų karaliai tarnaus tau („Aš – karalių žydas,“ – paprieštaravo vienas iš Rotšildų į nesėkmingą jam skirtą komplimentą: „Jūs – žydų karalius“), kadangi savo pyktyje aš tave žudžiau, bet savo malonėje aš būsiu maloningas tau. Ir bus tavo vartai atviri, neužsivers jie nei dieną, nei naktį, kad tau būtų nešami tautų turtai ir atvedami jų valdovai. Nes tautos ir karalystės, kurios nenorės tau tarnauti, žus, ir tokios tautos bus išnaikintos“ (Izajo kn., 60:10 – 12).
Na gal būt per griežtai pasakyta, kad greitieji kreditai –yra tarytum grėsmė nacionaliniam saugumui. Būna tikrai tokių atvejų kai labai reikia pinigų ir nežinai iš kur jų gauti. Sakyčiau nereikia tiesiog piktnaudžiauti greitaisiais kreditais, o saikingai jais naudotis. Juk saikas visame kame yra geriausias patarėjas.