Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų – tai dažniausiai moterims nustatoma onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, todėl spalis skelbiamas kovos prieš krūties vėžį mėnesiu. Įtakos atsirasti krūties vėžiui gali turėti ne tik genetika, bet ir iš pirmo žvilgsnio nesusiję veiksniai: nutrauktas nėštumas, krūties trauma, sumušimas, ypač jeigu buvo stiprus, stresas, netinkamas gyvenimo būdas ar net nuolat krūtis spaudžianti liemenėlė. Pasak gydytojos onkologės Editos Juodžbalienės, pastaruoju metu krūties vėžiu suserga vis jaunesnės moterys, tad labai svarbu laiku pastebėti simptomus ir atpažinti ligą.
„Vėžys – labai individuali liga, tad nebūna dviejų panašių atvejų. Vienoms moterims gali atsiliepti genetika, o kitoms pakenkti elektromagnetinis spinduliavimas, kurį skleidžia mobilieji telefonai, televizoriai ar kompiuteriai, ne į naudą moters organizmui ir jų vartojami hormoniniai kontraceptikai, – pažymi onkologė-chemoterapeutė E. Juodžbalienė. – Jei diagnozė bus panaši, skirsis moters organizmo reakcija į vaistus ir gydymą. Deja, kol kas nėra sukurtas toks vėžio gydymo būdas, kuris visiškai apsaugotų nuo nepageidaujamų reakcijų, todėl geriausia šią ligą pastebėti ankstyvoje jos stadijoje“.
Keli simptomai, signalizuojantys, kad moteriai reikėtų apsilankyti pas onkologą:
Jautrumas pažastyje, kartais pereinantis net į skausmą. Krūties vėžys pirmiausia plinta į pažasties limfmazgius, todėl bet kokie jų patinimai, pažasties jautrumas gali signalizuoti apie grėsmę. Pastebėjus nenormalius kietus audinių darinius, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Krūtų paraudimas ir niežulys. Jeigu krūtis patinusi ir karšta, tai gali reikšti retą uždegiminę krūties vėžio formą, kuri gali kelti patinimą, niežėjimą ir skausmą krūtinėje. Oda gali pleiskanoti ar turėti nedideles mėlynas žymes, taip pat celiulitinius nelygumus krūtyje. Įprastai menstruacijų metų krūtys padidėja, tampa skausmingos ir jautrios, tačiau, jei jautrumas užsitęsia ilgą laiką, vertėtų pasirodyti gydytojui.
Skausmas nugaroje. Jeigu netikėtai imamas jausti skausmas tarp menčių – tai gali būti pirmieji krūties vėžio signalai. Paprastai tokie skausmai sietini su traumomis ar raumenų uždegimu, tačiau augliai kartais vystosi krūtų audiniuose krūtinės gilumoje ir būna juntami prie stuburo ar šonkaulių. Gali būti ir taip, kad šonkaulius ar stuburą apėmė metastazės – piktybinės išplitusio auglio ląstelės.
Pakitusi spenelių forma. Dažniausiai vėžys išsivysto po speneliu, pakeisdamas jo formą ir jautrumą. Spenelis gali tapti skausmingas, pakeisti spalvą, kartais iš jo gali išsiskirti skaidrios gleivės, kraujas ar pienas net nežindant. Pastebėjus bet kokius pakitimus, būtina kreiptis į gydytoją.
Anot gydytojos onkologės E. Juodžbalienės, šiais pažangiais medicinos laikais sergant vėžiu didžiulis dėmesys skiriamas ne tik ligos diagnostikai, efektyvių gydymo būdų parinkimui, bet ir ligonio gyvenimo kokybės palaikymo klausimams.
Anot vaistininko Virgilijaus Skirkevičiaus, yra augalas, kuris nuo seno žinomas kaip itin vertingas, gydantis nuo įvairių ligų, tarp jų – ir vėžio. Tai – ugniažolė. Šis augalas itin naudingas siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę. Anot gydytojos onkologės E. Juodžbalienės, vėžio gydymo metu pažeidžiamos ir sveikos ląstelės, audiniai, organai, tad nepageidaujami poveikiai neišvengiami. Kokie jie bus, priklauso nuo konkrečios ligos gydymo metodų ir moters organizmo savybių. „Po operacijos pacientes gali varginti skausmas ir silpnumas. Chemoterapija veikia visas greitai besidauginančias ląsteles (tai gali būti ne tik piktybinės, bet ir plaukų folikulų, kraujo gamybos, gleivinių ląstelės ir pan.), o gydymo poveikis priklauso ir nuo vaistų, ir nuo jų dozių. Dažniausiai pacientes pykina, jos vemia, netenka apetito, silpsta imunitetas, todėl dažniau vargina peršalimo, infekcinės ligos, išslenka plaukai, dingsta mėnesinės, moteris gali tapti nevaisinga. Švitinimo pašalinis poveikis – nuovargis, odos pažeidimai švitinimo vietoje. Nuo hormonų terapijos atsiranda karščio bangos, sutrinka mėnesinės, vargina sąnarių sustingimas ar skausmai. Taikinių terapijos toleruojamos neblogai, galimi į alergiją panašūs simptomai, tačiau ilgai gydant būtina stebėti širdies veiklą“, – pastebi onkologė.
Ugniažolė plačiai vartota ir Tibeto medicinoje. Lietuvoje ji nuo seno žolininkų ir fitoterapeutų žinoma kaip papildoma pagalba mitybai reguliuoti, esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. „Rytiečiai ugniažolę vartoja mišiniuose: tai stiprus augalas, pavartojus jo netinkamai ar per didelę dozę, galima rimtai apsinuodyti, tad saugu, kai ugniažolė vartojama papildų, mišinių pavidalu“, – pastebi vaistininkas V. Skirkevičius.
