Rugsėjo 24 d. žygio dalyviai, nukeliavę 850 km, pasiekė Aukščiausią Lietuvos tašką – Aukštojo kalvą. Užkurta simbolinė ugnis aukure su žirgo galvomis. Istorinis žygis žemaitukų žirgais apie Lietuvą – „Žemė-žmogus-žirgas“ prasidėjo rugsėjo 4 d.
Žemaitukų arklių augintojų asociacijos rengiamas žygis skiriamas Etnografinių regionų metams, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui ir Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms metinėms paminėti, taip pat buvusiems 1935 m., 1975 m. žygiams atminti. Žygio metu bus aplankyti visi Lietuvos etnografiniai regionai, parodant pagarbą kiekvieno regiono kultūriniam ir istoriniam palikimui.
Žygio dalyviai joja pasienio keliukais.
Žygio pabaiga numatyta spalio 10 d. Šventojoje. Ilgesnių sustojimų vietose rugsėjo 13 d., 20 d., 27 d. ir spalio 4 d. organizuojami etnokultūriniai renginiai, susitikimai su vietos bendruomenėmis, rengiamos naktigonės. Nuo pat žygio pradžios iki pabaigos bus gabenamos Lietuvos ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vėliavos ir kartu su regioninėmis vėliavomis iškeliamos ilgesnio sustojimo vietose.
1935-aisiais metais žygio metu raitelis Vaclovas Smalys nujojo 1500 kilometrų. 1975-aisiais Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius bei mokslo darbuotojas prof. Petras Vasinauskas ir žurnalistas Vladas Vaicekauskas vežimu įveikė 1501 kilometrą. 2015-aisiais planuojama įveikti daugiau kaip 1700 kilometrų.
„Keliaujant žemaitukais nešama žinia, kad žemaitukų veislė – viena seniausių, turinti unikalią genetinę struktūrą ir istoriją. Seniausias lietuviškas arklio pavadinimas – ašvienis. Žmogus ir žirgas žemaitukas visada buvo ir yra vienybėje – „vienis“. Tiktai tvirtai stovėdami ant savo žemės, mes tarsi ąžuolas galiūnas giliai šaknis suleidžiam, tvirtybę ir stiprybę semiam. Tada ir gerbiam savo kalbą, papročius, ieškom atsakymų. Taip pat labai svarbu žygio metu įtraukti Lietuvos pakraščio gyventojus“, – sako pagrindinis žygio organizatorius, kelių tarptautinių žygių žemaitukais dalyvis Vaidotas Digaitis.
Žinią neša 8 raiteliai, 2 važnyčiotojai, dviem žirgais traukiama karieta su žygio manta, 2 pakaitiniai žirgai ir lietuvių skalikė Alka. Draugiją sudaro: Vaidotas Digaitis iš Laukuvos, Šilalės r., Marius Kleišmantas iš Varsėdžių k., Šilalės r., Jonas Plūčas iš Girsūdų k., Pasvalio r., Česlovas Marcinauskas iš Kernavės, Širvintų r., Remigijus Žiauberis iš Kaltinėnų, Šilalės r., Irmantas Kandratavičius iš Utenos, Skirmantė Naglytė ir Aušrinė Butkevičiūtė iš Vilniaus, Severija Bružaitė ir Sofija Bizauskaitė iš Klaipėdos.
Dalis maršruto driekiasi ir po Lietuvos saugomas teritorijas. Aukštojo kalva pritaikyta lankymui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai įgyvendinus projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas ( II etapas)“. Prieš du metus pastatyti informaciniai stendai, sutvarkytas takelis pėstiesiems, pastatytas apžvalgos bokštas, aukuras, kurio autorė – skulptorė D. Matulaitė.
Žygis tęsiasi. Raiteliai, regis ir žirgai, įveikę pusę numatyto maršruto žvalūs, kupini ryžto išskubėjo Eišiškių link.
