Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai

Apie vadinamą „pabėgėlių krizę“ „Kauno diena“ žurnalistė Jurgita Šakienė kalbasi su humanitarinių mokslų daktaru, VDU profesoriumi, Letonikos centro vadovu Alvydu Butkumi. 

– Kokia jūsų nuomonė apie Europoje susidariusią situaciją dėl pabėgėlių?

– Situacija neeilinė. Keista, kad pabėgėlių bangos plūstelėjo staiga ir būtent dabar, kai karai ir revoliucijos bent jau Šiaurės Afrikoje lyg ir pasibaigę. Taip pat keista, kad tos bangos tokios tirštos. Pabėgėliai keliasi per Viduržemio jūrą tik guminėmis valtimis ir guminiais plaustais? Dešimtimis tūkstančių? Jūs tuo tikite? Ir dar ne stichiškai, o organizuotai? Kažkas ten, iš kur jie plūsta, šį procesą sėkmingai valdo ir iš jo pelnosi.

Be kitų sąmokslo teorijų, man užkliuvo viena, kurią platina V. Putino opozicionieriai: visa ši kampanija yra suorganizuota Rusijos spectarnybų, kaip kerštas ES ir ypač Vokietijai už antirusišką poziciją Rusijos kare su Ukraina. Pabėgėlių tikslas yra pasiekti Vokietiją ir joje apsistoti. Dar ir Švedijoje, nes ten pakanka naivuolių juos kviesti. Tikslas esąs toli siekiantis – griauti ES iš vidaus. Kas gali paneigti, pasak vieno patriarcho. Šios teorijos autoriai teigia, jog, pavyzdžiui, į Siriją plaukia Rusijos laivai, gabendami ginklus ir humanitarinę paramą Sirijos režimui. Ir retoriškai klausiama: negi atgal jie plaukia tušti?

– Kaip manote, ar dauguma jų iš gimtinės pabėgo tikrai dėl sunkaus gyvenimo?

– Neneigiu, kad dalis yra ir tokių. Ekonominių bėglių visada buvo ir turbūt visada bus, nes šalys vystosi nevienodai. Bet pasvarstykit patys – sumokėti tūkstančius dolerių už tai, kad tave perkeltų į Europą! Iš kur tokie pinigai? Iš sunkaus gyvenimo? Dalis pabėgėlių, kaip neseniai buvo skelbta, yra tvirti vyrai, anot jų pačių, savo šeimas laikinai palikę karo zonoje! Palikti žmoną ir vaikus karo zonoje! „Pamesti“ ar išmesti pasą oro uoste ir registracijos punkte naiviems ES pareigūnams sekti tokias ir kitokias pasakas apie save! Pabūkit jūs islamistų radikalų vietoje – ar ne palankiausia situacija nusiųsti su visa ta banda savus vilkus, aptrauktus avikailiu, į Europos avidę? Be vizų, be ypatingų kliūčių kirsti ES šalių sienas ir tiesiu taikymu į Vokietiją,  išmokius minią skanduoti „Germany! Germany!“?

– Kaip vertinate ES požiūrį ir priemones pabėgėlių krizei suvaldyti?

– Krizę valdyti reikia ne Europoje, o tose šalyse, iš kurių plūsta pabėgėliai. Dabartinės ES pastangos yra tarsi šašų draskymas nuo išbertos odos.

– Kaip vertinate Lietuvos poziciją? Kaip, jūsų nuomone, turėtų elgtis lietuviai? Gal vertėtų priimti dar daugiau pabėgėlių nei siūloma kvota?

– Pabėgėliai Lietuvoje – ne naujiena. Dėl karų su vokiečiais XIII a. čionai bėgo mūsų giminaičiai kuršiai, prūsai, žiemgaliai, nuo lenkų ir vokiečių puolimų Lietuvon traukėsi dalis jotvingių. Lietuva nuo XIV a. yra priglaudusi žydus, persekiotus kaimyninėse šalyse. Vėliau, XVII-XVIII a., į ją bėgo Rusijoje persekioti sentikiai. XX a. po I pasaulinio karo Lietuva priglaudė nuo bolševikų režimo bėgusius rusus, o 1939 m. rudenį, prasidėjus II pasauliniam karui, šalis priėmė gausius lenkų pabėgėlius.

Didžioji dalis minėtųjų pabėgėlių integravosi į Lietuvos visuomenę. Lenkų 1939 m. pabėgėlių likimas kiek kitoks – Lietuva jiems buvo tranzito šalis, iš kurios jie stengėsi emigruoti į karo dar nepaliestas kitas Europos valstybes. Tačiau viską sujaukė 1940 m. SSRS įvykdyta Lietuvos okupacija ir aneksija.

Integruoti musulmonų pabėgėlių ir dar afrikiečių Lietuva neturi patirties (Vytauto priimti negausūs totoriai nebuvo pabėgėliai). Neramina kitų šalių patirtis, kur tokių pabėgėlių esama iš seniau ir kuriose jie nė nemano integruotis. Netgi atvirkščiai, formuoja savo religinius ir kultūrinius getus, yra agresyvūs, nepakantūs europinėms tradicijoms ir kultūrai. Todėl Lietuvai į tokių pabėgėlių priėmimą reikėtų žiūrėti itin rezervuotai.

– Kokios naudos ES, o tuo pačiu ir Lietuva gali tikėtis iš šios krizės? Kokios didžiausios Lietuvai gresiančios problemos, jei tokių jai iškils priėmus pabėgėlius?

– Europa turbūt tikisi, kad pabėgėliai bus pigi darbo jėga. Panašiai tikimasi ir Lietuvoje. Sancta simplicitas! Didumai pabėgėlių Lietuva bus tik starto aikštelė į turtingąsias ES šalis, kur jie nedirbdami gaus pašalpas, didesnes nei mūsų mokama minimali alga. Pasiryžimas juos integruoti, išmokyti valstybinės kalbos yra saviapgaulė. Mes nesugebam integruoti pietryčių Lietuvoje gyvenančių lenkais save laikančių Lietuvos piliečių. Dalis jų iki šiol nemoka valstybinės kalbos, o tam kraštui atstovaujantys politikai šneka darkyta lietuvių kalba. Apie kokią integraciją kalbam, jei nesugebame integruoti Lietuvos čigonų, senųjų pabėgėlių iš Indijos. Iš gausios ir senos jų bendruomenės tik keli žmonės yra prasimušę į elitą – pažįstam du estrados atstovus ir vieną istorijos profesorių. O tai mažiau nei vienos rankos pirštai! Žinant, kad per savo aplaidumą esame sukūrę Lietuvoje lenkų ir čigonų rezervatus, labai tikėtina, jog priėmus daugiau pabėgėlių, ims formuotis arabų rezervatai, o pabėgėlių integracija virs tik reklaminiu šou ir jai skirtų pinigų plovimu.

Latviai su estais iki šiol sunkiai integruoja sovietmečiu priplūdusius „pabėgėlius“ iš Rusijos. Šių šalių visuomenė savo kailiu patyrė, ką reiškia besaikė vadinamoji multikultūriškumo politika, todėl kartoti buvusių klaidų nenori.

Dar nepriėmus pabėgėlių, problemas jau ima kelti kai kurie politikai ir žiniasklaidininkai. Antai vienas iš Vilniaus vicemerų pasišovęs steigti arabakalbius darželius, nors darželių tebetrūksta lietuvių vaikams. Musulmonės motinos tikrai neis dirbti, palikusios vaikus darželiuose – tai nepriimta jų tradicijoje. Kitas rašinėtojas pasišovęs inicijuoti šimtų mečečių statybas. Jo kolega pabėgėlių vardu jau žada išmušinėti „baudžiauninką iš lietuvio“. Įdomus faktas – iš Lenkijos į Vokietiją ištrūkę sirai kategoriškai nesutiko būti grąžinti į Lenkiją, motyvuodami tuo, jog jau geriau grįžti į Siriją, nei į Lenkiją. Gal tas rašeiva šia proga pasiūlys išmušti baudžiauninką ir iš lenko? Ką dalis tų pabėgėlių tikrai moka, tai išmušinėti pačius vietinius su visu juose tūnančiu „europietiškų netikėlių“ turiniu – tokių pavyzdžių matėm ir Prancūzijoje, ir Didžiojoje Britanijoje.

Iš publicistikos mintantys kai kurie lietuviai neokomjaunuoliai kartoja savo bolševikinių pirmtakų šūkius apie lietuvių necivilizuotumą, atsilikimą nuo Europos, internacionalumo stoką. Labai girdėti propagandiniai štampai, vos ne iš anų laikų „Pravdos“ ar „Tiesos“ vedamųjų.

Dar vienas politologų užkeikimas – pabėgėlių priėmimo priešininkų vadinimas V. Putino tarnais. Esą ne tik lietuviai, bet visa Europa į rytus nuo Berlyno yra Kremliaus politikos platintojai. Pamiršta prie tokių priskirti ir Daniją, kuri yra kitoje Berlyno pusėje, ir Prancūziją su Didžiąja Britanija, kurios irgi nerodo entuziazmo šiuo klausimu.

Lyginti II pasaulinio karo lietuvius pabėgėlius su dabartiniais bėgliais iš Libijos, Tuniso, Afganistano ar Sirijos yra ciniška. Pirmiausia, lietuviai nebėgo nei į Libiją, nei į Tunisą ar Siriją – mes nesam skolingi toms šalims. Antra, lietuviai nekėlė riaušių jokiame pasienyje ir jokioje šalyje. Trečia, iš Europos jie toliau migravo į Ameriką, Australiją ar Pietų Afriką tik todėl, kad pati Europa tuo metu buvo karo nuniokota. Dabartiniai emigrantai iš Lietuvos renkasi daugiausia Europą, ne JAV. Ir emigruoja ne dėl lengvai ten mokamų pašalpų, kaip kad dabartiniai pabėgėliai, o dėl kur kas geriau apmokamo darbo.

– Kaip manote, kokia labiausiai tikėtina šios pabėgėlių krizės baigtis? Kada galime tikėtis, kad bus suvaldyta situacija?

– Krizė nesibaigs, kol nebus atkirstos jos šaknys tose šalyse, iš kurių šie pabėgėliai plūsta – šitai suvokti turi tie, kurie išrinkti į ES valstybių vadovus, užuot vaidinę naivius gailestinguosius samariečius. Datos pasakyti negaliu – nesu pranašas ar ekstrasensas.

Šiek tiek sutrumpintas pokalbis buvo paskelbtas dienraštyje „Kauno diena“