Jei ko nors labai trokšti, svajonės pradeda pildytis. Šią tiesą savo pavyzdžiu patvirtina vienas talentingiausių šių metų abiturientų Kristijonas Kerekeš. Penkis egzaminus maksimaliu 100 balų įvertinimu išlaikęs jaunuolis mechatronikos studijas Kauno technologijos universitete (KTU) pradėjo susitikimu su NASA atstovu. Būtent šioje kosminių tyrimų agentūroje Kristijonas svajoja ateityje dirbti.
Rugsėjį KTU „Santakos“ slėnyje viešėjęs JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslinių tyrimų centro „Ames“ bendradarbiavimo padalinio direktorius Garis L. Martinas domėjosi Universitete atliekamais moksliniais tyrimais, ypač – kuriama mažųjų palydovų valdymo kosmose technologija, bendradarbiavimu, studentų ir mokslininkų stažuočių galimybėmis.
Stengsis dar labiau
Nutaręs rinktis studijas KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (MIDF), o ne užsienio universitete, K. Kerekeš neprašovė. Pirmuoju žingsniu, artėjant prie užsibrėžto tikslo – darbo NASA, pavadinęs mechatronikos studijas, vaikinas Universitete netikėtai žengė ir antrąjį mažą žingsnelį – susitiko su svajonių darbdavio atstovu.
„Susitikimas labai patiko, įspūdžiai iš tiesų geri. Iš pradžių net nežinojau, ko tikėtis iš šio susitikimo, bet jam pasibaigus pajutau, kad motyvacijos siekti aukščiausių rezultatų atsirado dar daugiau, o noras gilinti savo žinias dar padidėjo.
Iš tikrųjų nesitikėjau, jog jau taip greitai sulauksiu galimybės susitikti su svarbiu NASA atstovu. Net po susitikimo dar ilgai labai džiaugiausi, kad man buvo pasiūlyta tokia nuostabi proga, už kurią esu labai dėkingas Universitetui“ – emocijų neslėpė pirmakursis.
Susitikimą suorganizavusių KTU darbuotojų teigimu, išgirdęs apie vieno gabiausių šalies jaunuolių troškimą dirbti NASA, G. L. Martinas savo įtemptoje darbotvarkėje atrado laisvą minutę ir mielai sutiko pabendrauti su būsimuoju mechatronikos specialistu.
Naudoja lietuvių sukurtus prietaisus
KTU mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė, Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC), Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) atstovai garbingam svečiui pristatė KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusias laboratorijas ir jose esančią modernią įrangą.
Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius prof. Arminas Ragauskas G. L. Martinui pademonstravo instituto mokslininkų sukurtą ir NASA jau naudojamą neinvazinio galvospūdžio matuoklį bei atliekamus tolimesnius tyrimus šioje srityje.
Glaudžiai bendradarbiauja
Glaudų kontaktą su JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija palaikantis KTU MIDF dekanas Andrius Vilkauskas pabrėžia, kad su NASA atstovais Universitetas bendrauja jau ne pirmus metus.
„Ypač bendraujame studentų praktikos atlikimo, mokslininkų stažuočių srityje. Manau, rasime bendrą sprendimą kaip finansuoti šias stažuotes. Taip pat pasistūmėjo mūsų mokslininkų mažojo palydovo prototipo su valdymo kosmose technologija, kurios dar niekas nėra įdiegęs.
Susitikime pristatėme palydovo kampinio pozicionavimo pavarą, paaiškinome jos veikimo principus, pademonstravome 3D maketą su įtvirtinta sfera. Šis prototipas sužavėjo G. L. Martiną“, – teigė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas.
KTU „Santakos“ slėnyje vykusiame susitikime buvo aptartos galimybės mažojo palydovo pavarą ištestuoti NASA laboratorijose. Šie bandymai tiesiogiai sietųsi su KTU mokslininkų stažuotėmis ir bendradarbiavimu.
„Susipažinau su tuo, ką šiuo metu kuria KTU mokslininkai, kokios gali būti bendradarbiavimo galimybės ateityje. NASA šiuo metu ieško naujų technologijų ir inovacijų, taip pat norime paskatinti studentų mainus“, – teigė G. L. Martinas, viešnagės Lietuvoje metu spėjęs sudalyvauti ir forume „Innovatin Drift“, kuriame pranešimą apie inovacijų ir startuolių svarbą skaitė KTU rektorius Petras Baršauskas.
NASA atstovo teigimu, juos ypač domina mažieji palydovai, sritis, kurioje KTU mokslininkai ir studentai, sukūrę pirmąjį lietuvišką kosminį palydovą „LitSat-1“, turi sukaupę daug vertingos patirties ir žinių.
„Mažiesiems palydovams nereikia daug energijos, komunikacijų technologijų, jie yra mobilūs ir nesunkūs. Šia tema kalbėjome KTU specialistais, kurie dirba su pjezomechanikos pozicionavimo sistemomis ir jų pritaikymų palydovams. Tai mums yra labai įdomu ir galbūt galėsime tai panaudoti. Manau, kad mažieji palydovai per ateinančius kelis metus atpigs ir juos galėsime paleisti į kosmosą pigiau, nei dabar“, – sakė G. L. Martinas.
Kosmoso industrija – ne tik dideliems
NASA atstovas pabrėžia, kad ne tik didelės bendrovės gali sėkmingai veikti kosmoso industrijoje.
Pavyzdžiui, Silicio slėnyje įsikūrusios įmonės, kuriose dirba specialistai iš skirtingų šalių, kuria didelę pridėtinę vertę kosmoso industrijai. Keletas kompanijų šiuo metu dirba duomenų perdavimo iš kosmoso realiu laiku srityje. Ateityje prisijungus prie „Google Maps“ bus galima realiu laiku iš palydovų gauti informaciją, kad vyksta vienoje ar kitoje Žemės vietoje.
Šie duomenys labai naudingi, pavyzdžiui, ūkininkams. O eiliniai žmonės galės pamatyti kur šiuo metu yra tvarkomi keliai, kuris apvažiavimas geresnis. Iš palydovų gaunama informacija labai domina ir verslininkus, kurie gali stebėti, koks yra konkurentų transporto parkas, automobilių stovėjimo aikštelių dydis ir pan.
„Ši rinka yra didelė ir joje bus nemaži pinigai, todėl ir mažieji palydovai turi gerą ateitį“, – neabejoja NASA „Ames“ bendradarbiavimo padalinio direktorius.
