Lietuvos edukologijos universitete (LEU) žinių siekia įvairių tautybių studentai. Čia iš Gruzijos atvykęs Giorgis Kobachidzė studijuoja švietimo įstaigų vadybą ir administravimą jau antrame magistrantūros studijų kurse, puikiai kalba lietuviškai, o jo ateities planuose – sustiprinti Lietuvos ir Gruzijos draugystę. Vaikinas šiuo metu pasinėręs į baigiamojo darbo rašymą, kuriame lygina Gruzijos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemas.
Prieš dvejus su puse metų Giorgis pradėjo domėtis lietuvių kalba. „Tuo metu dar studijavau bakalauro studijų programos tarptautinių santykių specialybę Tbilisyje ir galvojau, kad kuo geriau mokėsiu kalbą, tuo daugiau galimybių turėsiu profesinėje ateityje. Tada Gruzijos technikos universitete atsidarė Lietuvių kalbos ir kultūros centras, kuris nuolat gauna Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos paramą, todėl Gruzijos studentai ten gali studijuoti nemokamai. Nuo pat pradžių mokytis lietuvių kalbos buvo įdomu ir kasdien tapdavo vis įdomiau. Mūsų profesorius Vidas Kavaliauskas suteikė galimybę ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir susipažinti su Lietuvos kultūra, nes visos pamokos būdavo įvairiose aplinkose. Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimas leido mums dalyvauti edukacinėse programose ne tik Gruzijoje, bet ir Lietuvoje. Visos šios aplinkybės buvo kaip paskata geriau išmokti lietuvių kalbą ir artimiau susipažinti su Lietuvos kultūra ir šios šalies žmonėmis. Galiausiai Švietimo ir mokslo ministerija sudarė galimybę studijuoti švietimo įstaigų vadybą ir administravimą Lietuvos edukologijos universitete“, – apie pažintį su Lietuva pasakoja LEU studentas iš Gruzijos.
„Nuėjęs į Lietuvių kalbos ir kultūros centrą susidomėjau lietuvių kalba. Manau, kad šis centras yra tikrai puikus projektas, nes mažos šalies turtingą ir gražią kalbą galima pažinti pasauliniu mastu. Tai gali būti geras pavyzdys ir pačiai Gruzijai“, – sako Lietuvoje studijuojantis gruzinas.
„Kalbant apie Gruzijos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos skirtumus ir panašumus, manau, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra modernesnė, labiau išsivysčiusi, geriau veikianti ir techniškai tvarkinga. Panašumas yra tas, kad mūsų švietimo sistemos turi vienodą praeitį, nes švietimą varžė ideologiniai rėmai. Gruzija eina tuo keliu, kuriuo vystėsi ir Lietuvos švietimas: yra akademinė laisvė, švietimo įstaigos turi daugiau nepriklausomybės apibrėžti savo veiklos kryptis“, – sako jis.
Po studijų vaikinas sako būtinai grįšiantis į savo tėvynę, kuri visada bus jo nuolatinė gyvenamoji vieta: „Tačiau ir Lietuvoje tikrai norėčiau likti, nes labai pripratau prie lietuviškos aplinkos, labai patinka Lietuvos žmonės, jų gyvenimo būdas ir, esu tikras, kad visi šilti santykiai, kuriuos jau užmezgiau su lietuviais, niekada nedings.“
Gruzino ateities planuose – tęsti studijas. Jis sakė norintis dar labiau sustiprinti Lietuvos ir Gruzijos draugystę ir prisidėti prie šalių santykių. Paklaustas, kaip tai padarys, atsakė, kad jau yra įgijęs tarptautinių santykių specialybę, o šiuo metu studijuoja labai aktualią ir įdomią švietimo sritį: „Gyvenimas dar tik eina pirmyn, todėl, manau, kad šie dalykai bus mano ketinimų pagalbininkai. Turiu daug pažįstamų lietuvių, kurie labai norėtų artimiau susipažinti su Gruzija. Taip pat pažįstu žmonių, gyvenančių Gruzijoje, kurie norėtų apsilankyti Lietuvoje. Lietuvos visokeriopa pagalba Gruzijai kaip valstybei ir ypatingai žmonėms yra puikus pavyzdys Gruzijai, kaip elgiasi draugiškos šalys.“
Giorgis teigia, kad LEU jam kasdien duoda daug pamokų. „Visas universitetas yra labai aktyvus visapusiškai: dažnai vyksta įvairios konferencijos, verslininkai ir kultūros veikėjai skaito atviras paskaitas, universitetas turi savo laikraštį, aktyviai veikia Studentų atstovybė, kuri organizuoja įvairius renginius. Ne vieną kartą mačiau, kaip pagerbiami profesoriai, kurie jau yra pabaigę savo kadencijas. Bibliotekoje rengiamos jų darbų parodos ir kiti renginiai, kuriuose jie yra pagerbiami. O dirbantys profesoriai yra savo sričių specialistai ir turi daug patirties, todėl paskaita yra ne tik kaip specialybės, bet ir gyvenimo pamoka“, – pasakoja Giorgis.
Prieš pradėdamas lankyti mokyklą, Giorgis jau buvo išmokęs beveik visą pirmos klasės medžiagą. „Todėl labai gerai sekėsi mokykloje. Su sese kartu ėjome į vieną klasę, buvome geri mokiniai. Mano nuomone, geram mokymuisi didelę įtaką visada turėjo pedagogai. Būtent dėl to visada prisimenu savo mokytojus, o visi susitikimai su jais dabar yra šilti ir malonūs“, – sako jis.
Studentas tvirtina, kad visada, kaip ir šiuolaikinėje visuomenėje, mokytojo vaidmuo buvo ir yra vienas iš svarbiausių dalykų formuojant ir ugdant šalies visuomenę. „Manau, kad Lietuvoje ir Gruzijoje mokytojo vaidmuo nesiskiria. Mokytojo specialybė yra garbinga. Juk jis nurodo gyvenimo kryptį jaunajai kartai, kuri yra šalies ateitis. Mokytojas puoselėja ir užtikrina šalies ateitį“, – teigia vaikinas.
