Pagrindinis Gruzijos dokumentinių filmų festivalio prizas atiteko Linos Lužytės filmui „Igruški“. Tbilisyje vykusio konkurso „Cinedoc“ programoje iš viso varžėsi dešimt dokumentinių filmų.
Baltarusija. Žlobino miestas. 21 metai po Sovietų Sąjungos griūties. Daugelis čia išgyvena tik siūdami ir pardavinėdami pliušinius žaislus. Vieninteliai žaislų pirkėjai – pravažiuojančių traukinių keleiviai. Tačiau priartėti prie traukinio su žaislais prekeiviams yra draudžiama. O žmonės gamina žaislus, juos parduoda, šnekasi, išgerinėja, vėl gamina, dainuoja, pykstasi ir… vėl gamina žaislus.
Komisija savo sprendimą grindžia tuo, jog šis dokumentinis filmas vertintojus sužavėjo išskirtiniu kinematografiniu stiliumi, jautriu režisierės žvilgsniu ir įtaigiu pasakojimu.
„Vienas iš mano filmo veikėjų papasakojo, jog žaislų akis gamina lenkai, vokiečiai ir baltarusiai. Lenkiškas ir vokiškas akis galima priklijuoti taip, kad jos žiūrėtų į abi puses, bet baltarusiškos, kad ir kaip jas klijuotum, visada žiūrės tik į vieną pusę“, – pasakoja režisierė Lina Lužytė.
L.Lužytė gimė Vilniuje 1985 m. 2011 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kino režisūros magistrantūros studijas. Lina yra daugelio filmų ir reklamos klipų scenarijų autorė ir režisierė.
Filmo „Igruški“ anonsas:
L.Lužytės filmai:
2007: „Nuostabi diena bananžuvėms gaudyti“ (A Perfect Day for Bananafish);
2009: „Jau puiku, tik dar šiek tiek…“ (It Would Be Splendid Yet…);
2012: „Igruški“ (Igrushki).
