Kokį balą galime rašyti 25 metus gyvuojančiai mūsų šalies demokratijai? Ar tikrai gyvename taip blogai, kaip kartais atrodo? Į šiuo klausimus atsako Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (KTU VPAI) direktorius prof. Algis Krupavičius.
Tarptautinė socialinio tyrimo programa, kuri yra vienas seniausių socialinių tyrimų pasaulyje ir vykdoma nuo 1985 metų (joje dalyvauja daugiau nei 50 pasaulio šalių, tarp jų Kiniją, JAV, Rusiją, Indiją, o Lietuva kasmetinius tyrimus atlieka nuo 2010 metų). Po 10-ies metų pertraukos 2014 – 2015 metais buvo atliktas pilietiškumo tyrimas.
Prieš 10 metų – 0 demokratijos
Pirmasis pilietiškumo tyrimas buvo įgyvendintas 2004 metais. Tarp daugiau nei 60-ies šio tyrimo klausimų trys bandė išsiaiškinti skirtingų šalių atsakovų požiūrius į demokratijos veikimą praeityje, dabar ir ateityje: apskritai įvertinkite skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia „labai prastai“, o 10 – „labai gerai“. Kaip gerai demokratija veikia Lietuvoje šiandien? O prieš 10 metų? Kaip demokratija veikė tada? O kaip po 10 metų? Kaip, Jūsų nuomone, demokratija veiks Lietuvoje?
Lietuvoje daugiausiai žemiausių (0–3 balų) įvertinimų teko demokratijos būklei prieš 10 metų. Daugiau nei 30 proc. atsakovų demokratijos veikimą prieš dešimtmetį apibūdino kaip labai prastą ar prastą.
Tačiau galvodami apie demokratijos būklę po 10 metų jau tik 16 proc. manė, kad ji veiks taip pat prastai.
Šiandieniniai demokratijos veiklumo vertinimai nėra pernelyg teigiami, bet beveik 44 proc. apklaustųjų demokratijos veikimą įvertino vidutiniais 4–6 balais, o 19 proc. net 7–10 balų. Dar optimistiškiau apklaustieji Lietuvoje žvelgė į demokratijos veiklumą ateityje, kai 29 proc. manė, kad po 10 metų demokratiją bus galima vertinti 7–10 balų.
Tiesa, beveik 26 proc. (ženkliai daugiau nei vertinant demokratiją praeityje ir dabar) neturėjo nuomonės, kaip galėtų būti vertinama demokratija po dešimtmečio.
Į ateitį žvelgia optimistiškai
Apskritai demokratijos vertinimų vidurkiai, kur 4,53 balų teko šiandienos demokratijai, 4,27 – demokratijos būklei prieš 10 metų ir 5,58 balų demokratijai po 10 metų, rodo, kad Lietuvoje apklaustieji blogiausiai demokratijos veiklumą vertino prieš 10 metų ir gana optimistiškai žvelgia į jos ateitį laukdami jos pagerėjimo. Jei palygintume šiuos demokratijos vertinimus su panašiais ankstesniais tyrimais, kryptis, kurios link einame, yra daugiau nei aiški.
Šiandien demokratijos būklė vertinama akivaizdžiai daug palankiau nei prieš kelis metus. Bene žemiausi per pastarąjį dešimtmetį demokratijos vertinimai Lietuvoje buvo fiksuojami 2009 metų pabaigoje, t.y. ekonominės bei finansų krizės įkarštyje.
Tuomet beveik 55 proc. (2011 m. viduryje 51 proc., o 2013 m. jau tik 25,3 proc.) apklaustųjų, atsakydami į Europos socialinio tyrimo klausimą: „Ar jūs esate patenkintas tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje?“, vertino 0–3 balų, kai 32 proc. (2011 m. – 36 , 2013 m. – 45 proc.) 4–6 balais, ir vos 8,5 proc. (2011 m. – 13, o 2013 m. – 25 proc.) 7–10 balų, o likusieji neturėjo nuomonės.
Labiausiai tiki jaunimas
Vienas iš svarbių veiksnių, kuris šiandieninę demokratiją skatina vertinti palankiau, yra amžius. Tarp 18–29 metų apklaustųjų 0–3 balais demokratijos veiklumą apibūdino beveik 26 proc. apklaustųjų, o tarp 70 metų ir vyresnių jau 31 proc., 4–6 balais vertino atitinkamai 47 ir 50 proc., tad čia reikšmingesnio skirtumo nebuvo, bet 7–10 balų skyrė atitinkamai 27 proc. jaunų ir 20 proc. vyriausių atsakovų.
Tad jaunimas aiškiai labiau optimistiškas nei vyresnioji karta. 18–29 metų apklaustieji labiausiai optimistiškai vertino ir demokratijos ateitį. Net 44 proc. jų manė, kad demokratija veiks gerai ar labai gerai skirdami 7–10 balų, kai tarp vyriausiųjų tokių dalis sudarė tik 27 proc.
Išsilavinimas taip pat ženkliai veikia demokratijos vertinimus.Aukštesnio išsimokslinimo apsklaustieji, ypač su universitetiniu išsilavinimu labiau teigiamai vertino tiek dabartinę demokratijos būklę, tiek ir jos galimybes. Kiek labiau teigiamai demokratijos būklę vertino dešinesnių politinių pažiūrų žmonės. Beje, tradiciškai kairiųjų pažiūrų apklaustieji yra labiau kritiški palyginus su dešiniaisiais.
Paaiškėjo, kadlytis ar gyvenamoji vieta nėra statistiškai reikšmingi požiūriams į demokratijos veiklumą.
Kita vertus, nepaisant, kad demokratijos vertinimai Lietuvoje tampa labiau teigiami, bet iki tokių šalių kaip Švedija, Danija, Norvegija, Šveicarija, kur 7–10 balų pasitenkinimui demokratijos veikimu skiria daugiau nei 60 proc. apklaustųjų, yra dar toli.
Visgi, demokratijos veikimo Lietuvoje vertinimai šiandien yra geresni nei anksčiau, o nuosaikaus optimizmo, kad ateityje veiks našiau nei dabar, irgi pastebime.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo–balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“ (MIP-082/2014).
Kaip gali veikti tai, ko iš esmės nėra – tik butaforija? Kodėl tiek žmonių pabėgo iš mūsų “demokratinės” vis dar šiek tiek valstybės?