Vyriausybė pasitarime pritarė Finansų ministerijos pateiktoms Lietuvos Respublikos pozicijoms dėl klausimų, numatytų svarstyti 2015 m. rugpjūčio 19 d. Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valdytojų tarybos ir direktorių valdybos posėdžiuose.
Lietuvos pozicija, kurią šį trečiadienį Briuselyje pateiks finansų ministras Rimantas Šadžius – siūlymas pritarti susitarimui su Graikija dėl trejų metų finansinės pagalbos programos iš ESM (iki 86 mlrd. eurų vertės) ir pirmosios lėšų dalies (26 mlrd. eurų) pervedimui.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Graikija įvykdė išankstines sąlygas finansinei pagalbai gauti, įsipareigojo vykdyti reformas mokesčių (įskaitant PVM) ir pensijų sistemos, darbo ir konkurencingumo, viešojo administravimo srityse ir suderino konkretų reformų planą su kreditorių institucijomis (Europos Komisija, Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu).
ESM finansinės pagalbos skyrimas Graikijai iš Lietuvos nepareikalaus papildomų lėšų ir nepaveiks Lietuvos įmokų į ESM grafiko.
ESM teikia finansinę pagalbą euro zonos šalims, kurios susiduria su finansiniais sunkumais. Šiuo metu ESM skolinimo pajėgumas yra 500 mlrd. eurų. Pagal ESM sutartį, visos euro zonos šalys privalo prisijungti prie ESM. Lietuva prisijungė prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d., o ESM nare tapo vasario 3 d. Lietuva turi įmokėti 327,2 milijonų eurų įmoką į ESM įmokėtiną kapitalą, kuris suteikia garantiją ESM išleidžiamiems vekseliams ir obligacijoms. Ši suma bus sumokėta dalimis per penkerius metus – po 65,4 milijonų eurų kasmet. Pirmoji Lietuvos įmoka pervesta šių metų vasario 11 d.
O kiek kainuos nepapildomai?