Šiuo metu šalies gamtos grožis, kultūrinis paveldas bei gyventojų svetingumas nuosekliai ir profesionaliai pristatomi kasdien. Ir ne bet kur, o daugiau kaip dešimtyje didžiulius išvykstamojo turizmo srautus turinčių valstybių. Deja, jau artimiausiu metu vietoje informacijos apie mūsų šalies patrauklumą ten gali įsivyrauti tyla.
Lietuvą prieš penketą metų užklupusi finansinė krizė neaplenkė ir investicijų į turizmą – atsisakyta užsienyje veikusių Lietuvos turizmo informacijos centrų, sumažintos iš valstybės biudžeto šalies populiarinimui skiriamos lėšos. Didžioji dalis atvykstamajam turizmui skatinti skiriamų pinigų dabar atkeliauja iš ES fondų. Palyginimui, šiemet Valstybinis turizmo departamentas (VTD) šalies rinkodarai panaudos 474 tūkst. litų valstybės biudžeto ir 10,2 mln. litų ES paramos lėšų.
„Gyvename tarp dviejų ES finansinių perspektyvų: lėšos anksčiau patvirtintų projektų įgyvendinimui baigiasi, o naujo finansavimo dar nėra. Tai sukelia didelių problemų. Pavyzdžiui, ES lėšomis finansuojamas projektas „Atvykstamojo turizmo skatinimas iš prioritetinių rinkų“ baigiasi birželį. Tai reiškia, kad jau liepos mėnesį VTD nebeturės lėšų pirkti Lietuvos turizmo atstovavimo paslaugų šalyse, kurios sudaro daugiau nei 50% Lietuvos atvykstamojo turizmo srauto“, – teigia Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
„Turizmo rinkodaros požiūriu Lietuvą galima palyginti su greito vartojimo preke – jei produktas nereklamuojamas, jo vietą greitai užima konkurentų gaminiai, kuriuos netrukus pradeda rinktis ir vartotojai. Tad nuo liepos potencialius į Lietuvą galinčių atvykti turistų srautus sėkmingai gali perimti kaimyninės šalys. Pavyzdžiui, Estijoje kasmet šalies rinkodarai skiriama net 16 mln. eurų“, – sako Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
Investicijos į turizmą atsiperka – šalies pajamos iš atvykstamojo turizmo 2011 metais siekė 3,4 mlrd. Lt, 2012 m. – 3,9 mlrd. Lt, o 2013 m. – 5 mlrd. litų. Kovo mėnesį patvirtintoje Lietuvos turizmo plėtros 2014 – 2020 m. programoje numatoma, kad jau 2020 metais pajamos iš turizmo turėtų viršyti 5 mlrd. litų, o šalį turėtų aplankyti 2,5 mln. turistų (pernai jų skaičius siekė 2,1 mln.). Šiuo metu turizmas sudaro apie 22% šalies paslaugų eksporto.
„Vyriausybės patvirtinta programa ir keliami tikslai – geras ženklas, tačiau turizmo atstovavimo paslaugų prioritetinėse rinkose situaciją būtina spręsti jau dabar ir tam reikalingos papildomos lėšos. Tikimės, kad Vyriausybė įvertins susiklosčiusią situaciją ir bus rasti sprendimai, idant Lietuva nedingtų iš turizmo vitrinų“, – reziumuoja Ž. Gavelienė.
Susiję straipsniai:
- Jubiliejinėje turizmo parodoje Maskvoje – netikėtas Lietuvos įvertinimas
- Lietuvos turizmo galimybės pirmą kartą pristatomos Londone
- Paskirta 4,3 mln. Lt ES lėšų turizmo trasoms įrengti aplink Platelių ežerą
- Baltarusiai tradiciškai supažindinti su Lietuvos turizmo naujovėmis
- Lietuvos turizmo galimybių pristatymas Vašingtone – atsakas į augantį susidomėjimą
- Lietuva pirmą kartą pristatoma didžiausioje Airijos turizmo parodoje
- Apie Lietuvą sužinos dar daugiau užsienio keliautojų
- Lietuvos pramonininkai su kultūros darbuotojais aptarė kultūros finansavimo galimybes
- Paskelbtas programos „Kūrybiška Europa“ finansavimo vadovas – bus skatinama kultūros ir kalbų įvairovė
- Kultūros ministras kviečia Lietuvos meno kūrėjus būti patarėjais
- Pagal įstatymus kultūrai Kultūros ministerija negali skirti nė lito
- Lietuva – tarp lyderių Europoje pagal užsienio turistų srautų augimą
- Lietuvos kino centras skyrė finansavimą 7 filmų parengiamiesiems darbams
- Turistai į Lietuvą plūstelėjo dar iki pirmininkavimo Europos Sąjungai
- Socialiniais tinklais pasklis žinia apie nepakartojamą Lietuvą
- Kelionėje iš Londono į Vilnių bus garsinamas Lietuvos vardas
- Didesnis finansavimas ir mokestinės lengvatos žada aktyvesnius metus Lietuvos kino pramonei
- Paremta beveik pusantro tūkstančio kultūros projektų
- Skaičiuojantys britai pavasarį skatinami keliauti į Lietuvą
- Atgimsta Birštono kurhauzas
- Kultūros projektams finansuoti skiriama 8 188 000 litų
- Vyksta istorinis lūžis Lietuvos sveikatos politikoje
- Steigiamas Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos
- Audito komitetas priėmė sprendimą dėl Tytuvėnų ansamblyje kilusio gaisro padarinių ir kultūros vertybių apskaitos bei apsaugos
- Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose pradedami mokinių mainai
- V.Juozapaitis. Ar reikalinga kultūra vadybai?
- Daugiausia pinigų per vieną dieną Vilniuje išleidžia turistai iš Suomijos
- V.Juozapaitis. Vyriausybė skelbiasi opozicija kultūrai?
- R.Morkūnaitė. Diskusija dėl žemės pardavimo užsieniečiams – pavėluota, tačiau būtina
- Nuspręsta 29 mln. litų KAM biudžeto lėšų skirti pirminei įmokai už du sraigtasparnius
seimas 20140422 svarsto saugomų teritorijų įstatymą ir planuoja įteisinti žemės pardavimą saugomose teritorijose, kas anksčiau buvo draudžiama parduoti !!!
buvęs STĮ 31 str. 7. taps STĮ 31 str. 7.Valstybinė žemė saugomose teritorijose parduodama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso… ŠOKIRUOJANTIS FAKTAS: gražiausios vietos bus padėtos ant prekystalio.
kaip tamsta manai, kas butu juju seimininkais?
Matyt Estijoje protingiau paskirstomas biudžetas-ir turizmui užtenka, ir gynybai užtenka ir pensininkai neskursta ir mokytojai neskursta; o pas mus viskas tik valdininkams prokurorams,jų patarėjams, visokioms nereikalingoms konsultacijoms, įvaizdžiams ,o tikrovėje pišš. Skirtumas tarp valdininkų(ir prokurorų) ir žmonių atlyginimų 10-12KARTŲ ; manau, kad artėja valdymo krizė, kai valdžia nebesišneka su Tauta.
Jau pats straipenio užvarijamas turi neigiamą užtaisą ir yra žalingas Lietuvos kultūrai ir Lietuvai!!!
Nėra pasaulyje grąžesnio krašto nei yra LIETUVA!
Teko daug kur būti! Tačiau visur civilizacija ir natūraliai vykstantys geofiziniai procesai padarė savo neigiamą poveikį ir gamtai, ir aplamai kraštui. Laimei, Lietuva išlaikė ir savo krašto autentiškumą, ir jo pirmykštį grožį!!!