Energetinė nepriklausomybė Lietuvoje tapo kasdiene ne tik žiniasklaidos, energetikos specialistų, bet ir didelės dalies visuomenės diskusijų tema. Pasak Europos Parlamento nario Bronio Ropės, Lietuvoje energetinė nepriklausomybė suprantama ribotai – kaip nepriklausomybė nuo rusiškų dujų bei naftos, pakeičiant šių išteklių tiekėją. Tuo tarpu Europa orientuojasi į energijos taupymą bei atsinaujinančios energetikos plėtojimą.
Europos Komisijos paskelbta studija neseniai atskleidė, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija turi geriausias Europoje gamtines sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai. Pagal visos atsinaujinančios energetikos potencialą, numatomą 2050-aisiais metais, Lietuva gali ne tik pilnai apsirūpinti, bet dar ir eksportuoti energiją (gamta leidžia užtikrinti mums net 150 proc. savo energijos poreikių). Birželio 15–16 dienomis B. Ropės kvietimu Lietuvoje viešėjo oficiali Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos delegacija, kurios nariai pristatė pagrindinius Europos energetikos iššūkius bei žaliosios politikos priemones energetinės nepriklausomybės užtikrinimui. Žaliųjų vizitas tapo tikru netikėtumu Lietuvos visuomenei ir žiniasklaidai. Kai kurie Lietuvoje eskaluojami mitai apie „žaliuosius“ galutinai neteko prasmės.
Žalioji Europos politika – alternatyva Lietuvai
Delegacijos vizito metu Lietuvoje buvo surengta konferencija „Atsinaujinančios energetikos galimybės Lietuvoje ir Europoje“ bei vieša diskusija „Ateitis žaliomis akimis: europinis solidarumas ir ekologinės strategijos XXI a.“ Renginiai sulaukė didžiulio susidomėjimo bei dalyvių aktyvumo. „Akivaizdu, kad tiek specialistai, tiek pilietinė visuomenė ieško alternatyvių sprendimų šiandieniniams energetikos ir geopolitiniams iššūkiams spręsti. Europos energetinės nepriklausomybės supratimas yra daug daugiau pažengęs į priekį. Mes, turėdami įvairių atsinaujinančių energetinių išteklių, taip pat galime vystytis energetikos srityje, – teigė Europos žaliųjų politikų vizito iniciatorius, konferencijos moderatorius bei pranešėjas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas B. Ropė. – Pagrindinis strateginis ES tikslas – per kelis ateinančius dešimtmečius įvykdyti tikrą ekonomikos ir energetikos revoliuciją. Europos ūkis nebebus grindžiamas iškastiniu kuru. Pagrindiniais energetikos šaltiniais skelbiami energijos taupymas bei atsinaujinantys resursai. Esu dėkingas, kad mano pakviesti kolegos iš Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos sutiko pasidalinti su Lietuva profesionaliomis įžvalgomis ir patirtimi – tuo, kas daugelyje Europos valstybių jau tapo savaime suprantama kasdienybe. Turime ruoštis ir tam, kad periodiškai valstybėms narėms bus nustatomi terminai pasiekti vis ambicingesnį energijos efektyvumo ir atsinaujinančių šaltinių dalies lygį“.
Atsinaujinanti energetika Lietuvai atsiperka
Lietuvos energetikos situaciją Seime vykusios konferencijos dalyviams pristatęs LR energetikos ministras Rokas Masiulis pripažino, kad perėjimas prie atsinaujinančios energetikos pasiteisina ne tik aplinkosauginiu, bet ir ekonominiu bei geopolitiniu požiūriu. R. Masiulis akcentavo, kad Lietuva daug investuoja į šildymo sektoriaus perėjimą nuo iškastinio kuro prie biomasės. „Biomasė yra pigus vietinis išteklius, sutaupome daug pinigų iš valstybės biudžeto, mūsų einamasis balansas gerėja, nes mes importuojame mažiau energetinių resursų, – biomasės panaudojimo privalumus vardino ministras. – Šiandien jau esame pasiekę ES mums iškeltus tikslus iki 2020 m. – 23 procentai visų naudojamų energijos resursų Lietuvoje jau yra atsinaujinantys. Sukūrėme šildymo strategiją, kurioje numatyta, kad apie 60 procentų centralizuotai tiekiamos šilumos energijos iki 2017 metų turi būti gaminama naudojant biokurą. Tai reiškia, kad mūsų atsinaujinančios energijos dalis iki 2020 m. bus dar didesnė. Tai bus ilgalaikis tvarus sprendimas mūsų šaliai“.
Kaip prioritetinius Lietuvos energetikos sektoriaus uždavinius R. Masiulis įvardino tarpvalstybines elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, kurios turėtų būti paleistos iki šių metų pabaigos, bei suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatavimą. „Vienas svarbiausių ateities planų – Lietuvos integracija ir sinchronizacija su kontinentinės Europos energetine sistema, – tvirtino ministras. – Politika, kuri bus įgyvendinama Lietuvoje, bus derinama su Europos Sąjungos darbotvarke. Esame pasirengę atitikti ES reikalavimus“.
Keisti iškastinio kuro importuotoją – nepakankama išeitis
Anot Lietuvoje viešėjusios Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijos pirmininkės Rebekos Harms (Vokietija), istoriškai ES integracijos procesas neatsiejamas nuo energetikos: „Buvo didysis anglies ir plieno susitarimas, vėliau susitarimas atominės energetikos srityje. Šios sutartys tapo iš esmės viso integracijos proceso pamatu. Bet tai jau yra 50 – 60-ties metų senumo idėjos“.
Pasak europarlamentarės, žalieji Europoje tampa įtakinga politine jėga. „Žaliasis požiūris į energetinę sąjungą – tai kelias į ateitį, neatsiejamas nuo modernių technologijų, inovacijų, darbo vietų kūrimo skirtingose mūsų ekonomikos šakose, kurios yra perspektyviausios, tvarios ir galinčios funkcionuoti ne tik keletą metų į priekį, – konferencijos metu sakė R. Harms. – Tarp EP Žaliųjų frakcijos ir Europos Komisijos šia tema nuolat vyksta diskusijos. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvoje tokioje kraštutinėje situacijoje buvo geras ir greitas sprendimas. Tačiau nereikia pamiršti, kad dujų importą iš vienos šalies pakeitus importu iš kitų šalių, pastarosios taip pat gali pradėti energijos išteklius naudoti galios žaidimuose. Lygiagrečiai turime vertinti galimybes vidaus energetikos plėtojimui. Didžiausią potencialą Lietuvoje aš įžvelgčiau pirmiausia energijos taupymo bei energijos vartojimo efektyvumo srityje.“
R. Harms teigimu, energijos tiekimas Europoje kol kas daugiausia remiasi ribotais iškastinio kuro ištekliais, o tai neleidžia išvengti priklausomybės nuo importo ir spręsti klimato kaitos iššūkių. „Klimato atšilimas yra pasekmė to, kad mes laiku nepastebėjome, jog atmosferą naudojame kaip pramonės ir kitos žmogaus veiklos atliekų sąvartyną, – įsitikinusi R. Harms. – Mūsų ištekliai yra riboti, gyvename pasaulyje, kur labai priklausome nuo importo, ir tai gali virsti problema, ką neseniai patyrėme santykiuose su Rusija. Europa turi suprasti, kad padėtį Ukrainoje būtų per siaura vadinti vien tik karu prieš Ukrainą. Šis karas nukreiptas ir prieš Europos Sąjungos vidinį stabilumą“.
Efektyvus energijos vartojimas – smūgis dujų importui
Europos Parlamento narys Bas Eickhout (Nyderlandai) atkreipė dėmesį į tai, jog politikai, susitelkdami į grandiozinius projektus, tokius kaip SGD terminalo atidarymas, nepakankamai įvertina energetinio efektyvumo didinimo potencialą. „Europa, sutaupydama vieną suvartojamos energijos procentą, dujų importą gali sumažinti 2,6 proc. Taigi kiekvienas procentas energijos vartojimo efektyvumo prasme tiesiogiai smogia dujų importui, – teigė B. Eickhout. – Taupymas nėra grandiozinis projektas, tačiau jo poveikis yra labai didelis. Išmaniausia politika, nuo kurios turime pradėti – tai energetinis efektyvumas. Jei ES pavyktų 20 proc. sumažinti energijos vartojimą, tai būtų sutaupyta šimtai milijardų dolerių kasmet. ES importuoja energetikos išteklių už maždaug 1 mlrd. eurų per dieną, kurie ir iškeliauja į tokias šalis kaip Rusija bei Artimieji Rytai. Europa nėra turtinga iškastinio kuro resursais, todėl neperėję prie atsinaujinančios energetikos net ir su visais SGD terminalais mes liksime energijos išteklius importuojančiu kontinentu“.
B. Eickhout teigimu, iškastinio kuro pagrindu paremta ekonomika veikia pagal principą „iš viršaus į apačią“, o perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių leistų patiems piliečiams kontroliuoti energetinį nepriklausomumą. „Vokietijoje 50 proc. per porą metų atsiradusios atsinaujinančios energijos yra piliečių, o ne didelių tarptautinių korporacijų rankose. Europa pradeda suprasti, kad atsinaujinanti energetika yra palanki aplinkai, ekonomiška, nepriklausoma ir decentralizuojanti, – teigė europarlamentaras. – Dujų strategija yra labai svarbi, tačiau ji pažeidžiama ir per daug rizikinga pasitikėti ja kaip vienintele. Kitos ES valstybės taip pat investuoja į dujų strategiją. Naujų terminalų statyba vyksta greičiau nei dujų importo prognozės. Tai didina konkurenciją dujų sektoriuje, o kainą kaip tik nustato Azijos rinkos. Dujos reikalingos ir Kinijoje, ir Indijoje. Šios valstybės, ko gero, didins savo poreikius, kas paveiks dujų kainą visame pasaulyje“.
Sieks išlaikyti atsinaujinančios energetikos įsipareigojimus
Europa, turėdama ir bendrą, ir nacionalinius įsipareigojimus, gana sėkmingai siekia atsinaujinančios energetikos tikslų iki 2020 m. Tačiau Briuselyje pradedama diskutuoti apie tai, kad gal būt po 2020-ųjų ši politika neturėtų būti tęsiama. „Yra siūlymų nustatyti naują 27 proc. bendrą ES tikslą, tačiau atsisakyti nacionalinių įsipareigojimų atskiroms šalims, – teigė EP narys Bas Eickhout. – Už tai pasisako tokios valstybės kaip nuo iškastinio kuro priklausančios Jungtinė Karalystė ir Olandija, atominę energetiką plėtojanti Suomija ir pan. Turėsime pakovoti, kad dabar vykdoma žalioji politika būtų įgyvendinama ir po 2020-ųjų metų, nes priešingu atveju dabartinis 5 proc. atsinaujinančios energetikos augimas sumažės iki 1 procento per metus. Tai būtų labai neracionalu, nes atsinaujinanti energetika jau tapo konkurencinga kainos požiūriu“.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Europoje stipriai remiama iškastinio kuro energijos gamyba, tam yra skiriama maždaug 500 mlrd. dolerių kasmet, o investicijos į atsinaujinančią energetiką yra 123 mlrd. dolerių. „Jei manote, kad atsinaujinanti energetika yra brangi ir negalime pasiekti įsipareigojimų, įvertinkite šiuos Tarptautinio valiutos fondo skaičius“, – sakė B. Eickhout.
Konferencijoje taip pat savo pranešimus pristatė Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos nariai Benedek Javor, Peter Erikson, Monika Vana bei Davor Šklerc. Konferencijos vaizdo įrašą (lietuvių bei originalo kalba) galite žiūrėti INTERNETE.
Konferencijos bei po jos vykusios diskusijos akimirkas rasite FOTOALBUME.
