Vis stiprėjančiame, kartais į atvirą isteriją peraugančiame susipriešinimo, karo baimės ir panikos diskurse labai sveika pažvelgti į prieš šimtą metų prasidėjusį karą ir jo propagandinę retoriką. Birželio 25 d. 16 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune atidaroma olandų dailininko Luiso Ramakerso (Louis Raemaekers) darbų paroda „Europa ant operacinio stalo“, kurioje kaip ant delno matosi žaidimas žmonių baimėmis ir siekis manipuliuoti. Ramakersas nupiešė apie 1000 Pirmojo pasaulinio karo vaizdų ir į istoriją įėjo kaip vienas reikšmingiausių šio karo portretistų, svariai pasitarnavusių antivokiškai karo propagandai.
Prieš metus, minint Pirmojo pasaulinio karo pradžios šimtąsias metines, Istorinėje Prezidentūroje atidaryta pirmoji Luiso Ramakerso darbų paroda „Tango su mirtimi“, kurioje pasakota apie pirmuosius karo metus Vakarų fronte, vokiečių karo nusikaltimus Belgijoje ir mokslo pasiekimus tobulinant karo mašinas ir ginklus. Antrojoje parodoje „Europa ant operacinio stalo“ tematika plečiasi, šalia vaizdų iš Vakarų fronto atsiranda ir Rytų fronto aktualijos, paliečiama ir Afrika bei pietvakarių Azija, pasakojama apie slaptus diplomatinius sandorius, apokaliptiškai bandoma pranašauti karo baigtis.
Šią Ramakerso darbų parodą papildo ir lietuviški vaizdai. Pirmojo pasaulinio karo metu Lietuva atsidūrė tarp dviejų ugnių. Per ją, pakeliui griaudamos ir plėšdamos, ėjo rusų ir vokiečių kariuomenės. Lietuva buvo okupuota vokiečių, o lietuviai priversti kariauti ir žūti abejose pusėse. Kaip ir kitose karo paliestose šalyse, Lietuvoje karo pasakojimai ir patirtys apaugo legendomis, ėmė tarnauti įvairiems besikuriančios valstybės tikslams, kartais virsdavo prieš nedraugiškai nusiteikusią šalį nukreipta propaganda. J. Šiliečiu pasivadinęs pedagogas, dailininkas mėgėjas, etnografas ir publicistas Jaroslavas Rimkus paliko nemažą lietuvių kančias kare atspindinčių karikatūrų rinkinį, sutalpintą leidinyje „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915–1919 m.“. J. Šiliečio piešiniai – tarsi vaizdinga kronika: juose kraštą niokoja priešai, apkasuose žūsta kariai, o kaimuose ir miestuose engiami ir plėšiami nekalti civiliai. Šis rinkinys, nupieštas remiantis žmonių atsiminimais, laikomas ne tik politinės propagandos šedevru, bet ir pirmuoju lietuvišku komiksu. J. Šiliečio sukurti vaizdai susipina į vientisą pasakojimą, o juos, kaip ir žymiojo L. Ramakerso darbus, papildo trumpos, dažnai ironiškos žinutės. Parodos lankytojai turės galimybę palyginti vakarietiškąjį ir lietuviškąjį karo propagandos stilių, abiejų menininkų vaizduojamas karo aktualijas.
M. K. Čiurlionio galerijos fondai L. Ramakerso darbais pasipildė 1934 m. rugsėjo 21 d., praėjus dvidešimčiai metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Kolekciją iš 113 reprodukcijų ir 3 originalių savo darbų Lietuvai per Lietuvos konsulatą Belgijoje padovanojo pats dailininkas. Atsidėkodama Užsienių reikalų ministerija L. Ramakersą apdovanojo DLK Gedimino III laipsnio ordinu. Tokiais būdais tarpukariu buvo stiprinamas Belgijos ir Lietuvos ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas.
Pietų Nyderlandų Limburgo provincijoje gimęs ir Amsterdame bei Briuselyje mokęsis L. Ramakersas (1869–1956) savo karjerą pradėjo kaip peizažistas ir vaikiškų knygučių iliustratorius. Karo pradžioje L. Ramakersas slapta nuvyko į užimtą Belgiją; ten pamatyti karo žiaurumai jį taip sukrėtė, kad grįžęs nusprendė išlieti savo pasibaisėjimą popieriuje. 1914 m. rugpjūtį Amsterdamo laikraštis „Telegraaf“ išspausdino pirmuosius dailininko karikatūrų karo tema bandymus, kurie tapo tolesnės įspūdingos jo karjeros pradžia. L. Ramakersas pradėjo bendradarbiauti su laikraščiu ir pirmais karo metais bent kartą per savaitę spausdino įtaigius piešinius, kuriuose daugiausia vaizdavo Vokietijos karių žiaurumą ir Belgijos žmonių skriaudas. Vokietijos valdžia negalėjo pakęsti tokio neutralios šalies laikraščio įžūlumo, todėl iš redakcijos pareikalavo, kad jį atleistų ir netgi pasiūlė 12 tūkst. markių atlygį už gyvą ar mirusį dailininką. Nyderlandų valdžia buvo priversta patraukti L. Ramakersą į teismą dėl jo keliamo pavojaus šalies neutralumui, tačiau jis buvo išteisintas. 1916 m. L. Ramakersas persikėlė į Londoną tęsti karjeros, o jo karikatūros tapo populiarios ir laukiamos daugelyje šalių. Jas perspausdino Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, buvo išleista jo karikatūrų knyga, kuri platinta aštuoniolikoje šalių, spausdinti plakatai, skrajutės, cigarečių pakelių įdėklai ir kt. Darbai pasiekė Kanadą ir JAV. Manoma, kad jie stipriai prisidėjo prie JAV įstojimo į karą 1917 metais. L. Ramakerso piešiniai tapo svarbiu karo propagandos ginklu.
Paroda veiks iki 2016 m. birželio 1 d.
