Senyvas amžius Lietuvos gyventojų netolimoje ateityje nebegąsdins – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas (KTU, koordinatorius) pradeda įgyvendinti tarptautinį projektą sveiko senėjimo ekscelencijos centrui įsteigti. Nuo birželio visus metus projekto partneriai – trys Lietuvos bei du Skandinavijos šalių universitetai – vykdys pirmąjį projekto etapą, kurio tikslas yra sukurti naujojo ekscelencijos centro tvarios veiklos modelį ir jo verslo planą.
Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro tikslas – senėjimo prevencija, t. y. ne tik užkirsti kelią ar atitolinti susirgimą senatvinėmis ligomis, efektyviau jas gydyti, bet ir pasiūlyti tokį gyvenimo būdą bei priemones, kad brandaus amžiaus sulaukusio žmogaus gyvenimas būtų judrus, sėkmingas ir neskausmingas.
KTU, LSMU ir VU inicijuotas projektas „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras (HEALTH-TECH)“ Europos Sąjungos (ES) finansavimui buvo atrinktas iš 169 paraiškų. Iš viso finansavimą gavo 26 projektai. Projekto partneriai Skandinavijos šalyse – Lundo universitetas (Švedija), patenkantis į pasaulio geriausiųjų šimtuką, ir Suomijos techninių tyrimų centras (VTT) – didžiausia tarpdisciplininių mokslo tyrimų įstaiga Šiaurės Europoje.
Projektas HEALTH-TECH – vienintelė finansavimą gavusi lietuvių teikta paraiška. Įvertinusi pirmojo etapo rezultatus, Europos Komisija (EK) atrinks 9 projektus iš 26, kuriems skirs finansavimą ekscelencijos centro steigimui.
Pirmajame susitikime – pasaulinio lygio ekspertai
Pirmajame projekto partnerių susitikime, kuris vyks birželio 4–5 d. KTU „Santakos“ slėnyje, dalyvaus skirtingų mokslo sričių ekspertai. Panelinėse diskusijose patirtimi dalinsis Lundo universiteto, Suomijos techninių tyrimų centro (VTT) mokslo padalinių vadovai, mokslo tyrimų įmonės „Thermo Fischer Scientific Baltics” atstovai, sveikinimo žodį tars LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LR Vyriausybės atstovai, universitetų rektoriai.
„Jei sėkmingai pereisime į antrąjį projekto etapą – t. y. ekscelencijos centro steigimą, į Lietuvos aukštąjį mokslą bus investuota beveik 35 milijonų eurų. Tai paskatins ne tik mokslo pažangą, bet ir reikšmingai pakeis visuomenės gyvenimo kokybę“, – projekto HEALTH-TECH svarbą šaliai pabrėžia KTU rektorius prof. Petras Baršauskas.
Lietuva atsiras Europos mokslo žemėlapyje
KTU mokslo prorektorės prof. Astos Pundzienės teigimu, tokio lygio ekscelencijos centro atsiradimas Lietuvoje mūsų šaliai atneštų tarptautinį pripažinimą – taptume matomi ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
„Tai – reali galimybė aiškiai ir garsiai pasakyti, kad kuriame pažangias sveikatos technologijas. Centre bus kuriamos diagnostikos ir reabilitacijos technologijos, kurios leis anksti ir efektyviai diagnozuoti neurodegeneracines ligas, vėžinius susirgimus bei gerinti brandaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybę“, – teigia A. Pundzienė.
Pasak KTU mokslo prorektorės, šis projektas suteikia didžiulį postūmį stiprinti turimą mokslo potencialą bei suvienija bendram tikslui trijų stipriausių Lietuvos universitetų pajėgas.
„Tai – beprecedentinis atvejis kai trys Lietuvos institucijos kurs vieną ekscelencijos centrą. Esame laimingi ir labai vertiname LSMU bei VU partnerystę“, – sako A. Pundzienė.
Geriausi sprendimai gimsta bendradarbiaujant
Kita vertus, šis projektas – puiki proga parodyti praktinę mokslo reikšmę visuomenei. Tarptautinio lygio tyrimai, kurie bus atliekami centre, naujos sukurtos sveikatos technologijos ne tik atneš pripažinimą tyrėjams, bet ir palengvins senyvo amžiaus žmonių kasdienybę.
„Į šį projektą buvo eita kelerius metus. Domėjomės ir užsienio šalių patirtimi, svečiose šalyse taikoma praktika. Akivaizdu, jog suvieniję jėgas geriatrai bei įvairių klinikinių sričių specialistai, inžinieriai, biotechnologai gali nuveikti labai daug“, – įsitikinusi LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė.
HEALTH-TECH projektas vainikuoja ne pirmus metus besitęsiantį Lietuvos universitetų mokslinį bendradarbiavimą.
„Ultragarsiniai metodai odos navikų ar neurodegeneracinių ligų ankstyvajai diagnostikai, kraujo krešėjimo sistemos tyrimui, odontologų ir KTU specialistų projektas, kuriame buvo tiriamas žandikaulio kaulo regeneracijos skatinimas panaudojant KTU sukurtus celiuliozės karkasus, naujai pradėtas geomagnetinio lauko poveikio organizmui tyrimas“, – dviejų universitetų bendrus tyrimus, kurie jau atnešė apčiuopiamų rezultatų, komentuoja V. Lesauskaitė.
Ilgesnis gyvenimas be ligų
„Tai tik keli tokių projektų pavyzdžiai. Kartu su Lietuvos mokslo tarybos pradedama vykdyti Nacionaline mokslo programa „Sveikas senėjimas“ sieksime ženkliai pailginti senjorų gyvenimo be ligų ir neįgalumo trukmę, ją priartinant prie Skandinavijos šalių rodiklių”, – teigia VU vicerektorius prof. Rimantas Jankauskas.
Skirtingus Lietuvos universitetus atstovaujantys mokslo tyrėjai bei vadovai pabrėžia, jog šiandienos pasauliui, šiuolaikinės visuomenės gerovei užtikrinti reikalingi kompleksiniai sprendimai, kuriuos įvairių mokslo sričių atstovai gali pasiūlyti tik dirbdami kartu. Šis projektas – ryškus tokio bendradarbiavimo pavyzdys.
Kokio amžiaus sulaukdavo seniausios Žemėje šumerų kultūros atstovai sunku pasakyti. Tačiau, sprendžiant iš Babilono žynio Baroso (III a.pr.m.e.) palikto “Šumerų karalių sąrašo”, šumerai sugebėjo 500 000 metų nepertraukiamai stebėti Žemėje vykusius fizinius procesus!!! O tai liudija labai ir labai aukštą šios kultūros intelektą. Šaltiniuose randama informacija liudija, kad arijų-baltų kultūra, kurios atstovais yra ir LIETUVIAI-LATVIAI-PRŪSAI, buvo gimininga šumerų kultūrai. Gal jau atėjo laikas atsigręžti į praeitį, pažinti ją ir pasisemti iš jos patirties?! Netenka abėjoti, vien jau siekimas pažinti praeitį, pažadins smalsumą ir tuo pačių prailgins mūsų senuolių amžių!!!