Trisdešimtą kartą „Atataria lamzdžiai“ skardės Kaune (programa)

„Kur aisiu, aisiu,/Kur būsiu būsiu,/Vis Letuvas neažmiršiu“, – šie liaudies dainos žodžiai yra XXX tarptautinio folkloro festivalio „Atataria lamzdžiai“ moto. Šių metų festivalis, vyksiantis gegužės 21-24 dienomis, skirtas Lietuvos Etnografinių regionų metų paminėjimui, todėl į Kaune rengiamą festivalį atvyksta folkloro ansambliai iš visų Lietuvos etnografinių regionų. Kiekviena diena skirta vis kitam regionui, tačiau viso festivalio metu skambės dainos, instrumentinė muzika iš visos Lietuvos.

Folkloro festivalis – tai autentiškos liaudies muzikos koncertai, susitikimai su atvykusiais ansambliais iš skirtingų Lietuvos etnografinių regionų. Žiūrovams pristatoma vokalinė ir instrumentinė liaudies muzika. Toks festivalis Kaune vyksta nuo 1984 metų. Pradžioje jis buvo vadinamas „Atataria trimitai“, vėliau – „Atataria lamzdžiai“, siekiant suteikti ir pavadinimui etnografinį atspalvį. Nuo 2005 metų festivalis tampa tarptautinis.

Kuo ypatingas šis festivalis? Pirmiausia – jis trisdešimtas, išlaikęs laiko egzaminą. Antra – jis skirtas Etnografinių regionų metams, todėl Kauną, minintį savo gimtadienį, gausybę svečių, atvyksiančių tą savaitgalį į Hanzos dienas, festivalio ir Kauno svečius džiugins visų Lietuvos etnografinių regionų dainos, vis kitaip vinguriuojančios apie mūsų krašto nepaprasto grožio gamtą, darbą, tradicijas. Skambės instrumentinė muzika, įsukanti į smagų liaudies šokį vis kitokiais, vis margesniais raštais išsipuošusius ir tik tam regionui būdingais tautiniais kostiumais pasipuošusius šokėjus. Trečia – festivalyje kiekviena diena skirta vis kitam etnografiniam regionui. Bus surengti 32 įvairaus pobūdžio renginiai: koncertai, popietės, rytmečiai, parodos, pasišokimai, vakarai su folkloro ansambliais, subatvakaris. Be liaudies muzikos mėgėjui gerai pažįstamų Kauno, Lietuvos folkloro ansamblių ir klubų dalyvaus svečiai iš Latvijos, Lenkijos, Žaliojo Kyšulio Respublikos, Ukrainos, Gruzijos. Festivalyje šoks, gros ir dainuos 63 Lietuvos, 9 užsienio folkloro ansambliai ir grupės, iš viso per 1200 dalyvių.

Žemaitijai ir Klaipėdos kraštui skirta gegužės 21, pirmoji festivalio diena. Festivalio ugnies įžiebimas, vėliavos pakėlimas ir parodos „Trisdešimt metų atataria lamzdžiai“ pristatymas vyks Kauno tautinės kultūros centre 13 val. Vienas parodos autorių fotografas Vytautas Daraškevičius pateikė menines fotografijas iš festivalio „Atataria lamzdžiai“ akimirkų, o Kauno tautinės kultūros centras parodos lankytojui parengė archyvinę medžiagą iš festivalio istorijos, atiduodami pagarbą tautinį meną propaguojančio renginio pirmiesiems rengėjams ir sumanytojams. Miestiečiai ir miesto svečiai 16 val. kviečiami paklausyti popiečio muzikos „Kanklių godos“ ir didžiojo festivalio koncerto „Prašom, sveteliai, į svirnelį“, vyksiančio LK Kauno įgulos karininkų ramovėje, kuriame dalyvaus ir namiškiai, ir svečiai iš Lietuvos ir užsienio.

Juokaujama, kad jeigu daina ilgesnė nei trys posmai, tai jau giesmė. Tądien dviejose Kauno bažnyčiose po mišių bus galima paklausyti giesmių: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje vyks giesmių vakaras su folkloro ansambliu „Gegutala“, o Šv. Gertrūdos bažnyčioje folkloro ansamblis „Kupolė“ parengė koncertą „Senovinių lietuviškų giesmių kelias“.

Ketvirtadienio vakarą vainikuos Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos folkloro vakaras „Tilžės miestely siauri gaseliai“, kurį parengė Kauno folkloro ansambliai „Gadula“ ir „Linago“. Visą tos dienos bruzdėjimą apjuos ant Žaliakalnio, Šilainių, Aleksoto kalvų nuskambanti ragų muzika „Trimitai juosia Kauną“.

Tėveliai turėtų suskubti atsikelti ir pažadinti vaikus gegužės 22 dieną anksčiau, nes Aukštaitijai skirta diena prasidės 11 val. nuotaikingu vaikų rytmečiu „Ei, tyter vyter“, o Tado Ivanausko progimnazijos mokiniai sulauks svečių latviukų ansamblio „Tūgandinš“ iš Priekuli, kurie drauge su Kauno tautinės kultūros centro ansambliu „Kalvelis“ linksminsis popietėje „Saulė pina vainikėlį – Saule pina vainadziņu”.

Daug renginių tą dieną vyks Kauno Architektų namuose nuo 14 valandos: tai ir patrepsėjimai, pasišokimai su KTU folkloro ansambliu „Goštauta“, Kauno Palemono gimnazijos folkloro ansambliu „Bitula“, ir koncertas „Lakštingalėla sodely giedoja“, ir sutartinių vakaras „Žalias, žalias žalynėlis“. Pastarasis koncertas įrodys, kad žodžiai sutarimas, sutarti ir sutartis, tai ne tik sandorio sudarymas, bet ypatingas derėjimas, ypatingai darnus derėjimas. Ypatingos tam tikros darnos daina yra sutartinė. Įdomus renginys, vizualinės medžiagos apie Lietuvos etnografinius regionus pristatymas, vyks Vinco Kudirkos bibliotekos Girstupio padalinyje. Jame dalyvaus folkloro ansamblis „Sodyba“.

Gegužės 23 dieną, Suvalkijai skirtą festivalio dieną, nuo 13 iki 15 val. Kauno senamiestyje, Viniaus gatvėje trankia liaudies muzika, dainomis džiugins daugybė Lietuvos folkloro ansamblių, Latvijos folkloro ansamblis „Sprigulis“, seni draugai iš tos pačios šalies – „Pūrs“, folkloro ansamblis iš tolimosios Gruzijos – „Borjomi“, nepalankioms aplinkybėms esant vis dėlto atvyksta ir festivalyje pasirengus dalyvauti liaudies šokių grupė „Veselka“ iš Ukrainos, jau draugais reikėtų vadinti antrą kartą atvykstančią Žaliojo Kyšulio folkloro grupę „Bawtasamba & Bailarinas Baianas“. Tiesiogine žodžio prasme ir tokiu pat pavadinimu „Ant Nemuno kranto“ Kauno senosios prieplaukos amfiteatro krantinėje vyks lietuvių ir užsienio folkloristų koncertas, kuriuos tęs kiti  koncertai „Užčiulbėjo sakalėlis“, „Aukštam kalnely radastėlė“. Tie, kurie „Liub šokt, liub dainuot“ , laukiami taip pavadintame subatvakaryje VšĮ Kauno Kolpingo kolegijos salėje.

Paskutiniąją festivalio dieną, gegužės 24, skirtą Dzūkijai, susibėgs dumplinių instrumentų virtuozai iš visos Lietuvos ir virkdys savo bandonijėlas, armonikėlas koncerte „Muzikėla grain“. Instrumentinės muzikos mylėtojams šis koncertas turėtų būti labai įdomus, nes bus grojama įvairiausiomis bandonijomis, armonikomis. Visi kiti festivalio draugai galės aplankyti kitus koncertus, renginius. Paskutinis festivalio koncertas „Sveteliai, sveteliai“ vyks smagiai ir romantiškai romantiškame „Lakštingalų slėnyje“ Palemone. Lietuvių ir svečių iš užsienio dainos plačiai liesis Kauno marių vandenimis, kartodamos seną tiesą, kad tautos dvasia, gyvastis savo krašto liaudies kūryboje.

Visi renginiai nemokami.

Festivalyje dalyvauja ansambliai iš Lietuvos: „Abrūsėlis“ (Šiauliai), „Aidija“ (Radviliškis), „Alda“ (Kaunas), „Altonė“ (Kauno raj.), Alytaus muzikos mokyklos tradicinių kanklių ansamblis, „Bitula“ (Kaunas),  „Bruknyčia“ (Kalvarijos sav.), „Dailingė“ (Kaunas), „Dėdės ir dėdienės“ (Alytaus r.), „Iškepuris“ (Panevežys ir Utena), „Gadula“ (Kaunas), „Gandružis“ (Kazlų Rūdos sav.), „Gastauta“ (Rokiškis), „Gegutala“ (Kaunas), „Gegulė“ (Kauno r.), „Griežlė“ (Kauno r.), „Goštauta“ (Kaunas), „Jorija“ (Kėdainiai), „Jotija“ (Kaunas), „Jūrės seklytėlė“ (Kazlų Rūdos sav.), „Kadujo“ (Kaunas), „Kalvelis” (Kaunas), „Kauno bandonija“ (Kaunas), Kauno I – osios muzikos mokyklos tautinių instrumentų ansambliai, Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos tautinių instrumentų ansambliai, „Kanapija“ (Kaunas), „Kanklės“ (Prienų raj.), „Karklė“ (Kauno r.),  „Kupolė“ (Kaunas), „Lankesa“ (Jonava), „Levandra“ (Alytaus r.), „Linago“ (Kaunas), „Medgrinda“ (Širvintų r.), „Mėta“ (Kauno raj.), „Mintinis“ (Kauno raj.), „Pajauta“ (Panevėžys ir Utena), „Pliauškutis“ (Kaunas), „Praviena“ (Kaišiadorių r.), „Ramočia“ (Kelmė), „Ratilėlis“ (Kaunas), „Ringauda“ (Kauno raj.), „Sauluva“ (Kaunas), „Sakalėlis“ (Alytus), „Savingė“ (Širvintai), „Sasutalas“ (Kaunas), „Sedula“ (Kauno raj.), „Senolės“ (Kauno raj.),  „Sidabrinė gija“ (Šiauliai), „Sodailio“ (Kaunas), „Sodyba“ (Kaunas), „Susiedai“ (Alytaus r.), „Sūduonia“ (Kazlų Rūdos sav.), „Šakija“ (Šakiai), „Šilinukai“ (Kaunas), „Utauta“ (Utena), „Vabalkšnė“ (Kazlų Rūdos sav.), „Vaiguva“ (Šakių r.), „Vėrupė“ (Kauno r.), „Viešia“ (Kauno r.), „Žaisa“ (Kaunas), „Žiedupė“ (Kėdainių r.), „Žemynėlė“ (Kaunas).

Ir svečiai: „Bawtasamba & Bailarinas Baianas” (Žaliasis Kyšulys), „Borjomi“ (Gruzija), „ČIP“ (Ukraina), „Džerelo“ (Ukraina), „Pograniče“(Lenkija),  „Pūrs“ (Latvija), „Tūgandinš“ (Latvija), „Sprigulis“ (Latvija), „Veselka“ (Ukraina).

Rengėjas: Kauno tautinės kultūros centras

Pagrindinis rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjas: Kauno miesto savivaldybė

Partneriai: Lietuvos,  Latvijos,  Lenkijos,  Ţaliojo  Kyšulio  Respublikos,  Ukrainos,  Gruzijos  folkloro ansambliai ir klubai, Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė, Kauno kultūros centras „Tautos namai“, VDU, Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo), Šv. Gertrūdos baţnyčios, Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla, Tado Ivanausko progimnazija

Informaciniai rėmėjai: LRT, INIT, radijo stotys „Pūkas“,  EXTRA FM, TAU, „Kauno diena“, „Nemunas“, „Lietuvos  žinios“,  ,,Šeimininkė“,  ,,XXI  amţius“,  turizmo  biuras  ,,Kauno  vartai“,  Kauno  turizmo informacijos centras, internetinės svetainės: kaunas.lt, elta.lt, eb.lt, vakarones.lt, alkas.lt, voruta.lt, kamane.lt, kaunodiena.lt,   kaunietis.lt,   kaunieciai.lt,   kaunoaleja.lt,   miestas.lt,   kaunozinios.lt,   nemokamirenginiai.lt, madeinkaunas.lt, lzinios.lt, renginiai.info, balsas.lt, kaunas.kasvyksta.lt

XXX TARPTAUTINIO FOLKLORO FESTIVALIO „ATATARIA LAMZDŽIAI – 2015“, skirto Etnografinių regionų metams,PROGRAMA [doc]