Gegužės 19 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks tarptautinės mokslinės konferencijos „Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas (skiriama 100-ioms Ivano Luckevičiaus vardo kitabo radimo metinėms)“ atidarymas. Konferencijos atidarymo metu viešai bus eksponuojamas Ivano Luckevičiaus vardo kitabo originalas. Taip pat bus atidaryta bei pristatyta paroda, skirta kitabo 100-osioms radimo metinėms, ir pademonstruotas video siužetas „Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“.
Konferencijos atidaryme dalyvaus Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, konferencijos organizatorė, totorių rankraštinio paveldo tyrinėtoja doc. dr. Galina Miškinienė, Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vadovas prof. dr. Sergejus Temčinas. 2015 m. gegužės 20 d. konferencija vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
Konferencijos tikslas – pristatyti bei aptarti naujus atradimus Lietuvos totorių rankraščių tyrinėjimo srityje, analizuoti Ivano Luckevičiaus asmenybę ir jo nuopelnus steigiant Baltarusių muziejų, nagrinėti kalbų ir kultūrų sąveikos prasmę puoselėjant savąją ir bendrą Lietuvos kultūrą. Konferencijos metu mokslininkai pristatys naujus atradimus Lietuvos totorių rankraščių tyrinėjimo srityje, bus nagrinėjamas I. Luckevičiaus indėlis.
2015 m. sukanka 100 metų, kai žymus baltarusių archeologas, istorikas Ivanas Luckevičius atrado ir pristatė plačiajai mokslinei visuomenei Lietuvos totorių rankraštį – kitabą. I. Luckevičius buvo vienas iš iniciatorių steigiant Vilniaus baltarusių visuomenines organizacijas, mokyklas, periodinius leidinius. Jis turėjo surinkęs didžiulę LDK rankraščių ir spaudos paminklų kolekciją. Ši kolekcija ir archeologinių ekspedicijų metu sukaupti eksponatai tapo 1921 m. Vilniuje įsteigto Baltarusių muziejaus, pavadinto I. Luckevičiaus vardu, pagrindu. Dar XIX a. viduryje specialistai atkreipė dėmesį į senuosius Lietuvos totorių rankraščius (kitabus, chamailus, tefsirus bei tedžvidus), surašytus arabų, turkų, baltarusių ir lenkų kalbomis, bet arabiškais rašmenimis. Kryptingos šių rankraščių studijos prasidėjo tik XX a. antrojoje pusėje, kai buvo imtasi grafinės, tekstologinės ir teminės rankraščių analizės (A. Antonovič, G. Miškinienė, A. Drozd, Cz. Lapicz, P. Suter). Visus šiuos tyrimus pastūmėjo būtent atrastas ir pristatytas visuomenei Keturiasdešimt Totorių kaimo kitabas, mokslinėje literatūroje labiau žinomas kaip I. Luckevičiaus kitabas. Surašytas trimis, o kartais ir keturiomis kalbomis rankraštis yra savotiškas musulmonų katekizmas.
