Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve atrastas Higso bozonas – pirminė visatos mikrodalelė – tėra siūlo galas, vedantis į kitus atradimus, LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako Vilniaus universiteto komandos Europos branduolinių tyrimų organizacijoje vadovas prof. Juozas Vaitkus. Jo teigimu, šios dalelės atradimas buvo tik vienas iš uždavinių, keliamų hadronų greitintuvui, ir ne ką svarbesnis už kitus.
„Apie Higso bozoną fizikai daugiau linkę sakyti – tai nėra taškas, kuriuo pabaigiamas standartinio modelio vystymas, bet tai – siūlo galas, kurį patraukus, turėtų atsiverti kitas modelis. Dabar fizikai to siekia. Egzistuoja teoretikų jau sukonstruotas kitas, vadinamasis supersimetrinis modelis, kuriame įskaičiuotas daug didesnis dalelių kiekis ir kuris geriau paaiškina įvairių sąveikų – silpnosios, stipriosios ir elektromagnetinės – suvienodėjimą didelių energijų srityje“, – sako J. Vaitkus.
Pirmadienį po pertraukos Europos branduolinių tyrimų centre bus vėl paleistas Didysis hadronų greitintuvas. Fundamentaliausias ir svarbiausias paskutinio paleidimo pasiekimas – Higso bozono atradimas. Jis paaiškina, kodėl kūnai turi masę. Be šios dalelės nebūtų susidariusios planetos, atsiradusi gyvybė.
2008 m. buvo norima išbandyti visą magnetų sistemą. Tada įvyko incidentas, kurio metu vienas elektrodas užsidegė. Kadangi buvo pradegintas supertakus helio vamzdelis, išsiveržęs skystas helis išjudino daug didžiojo hadronų greitintuvo elementų. Tada viskas buvo sustabdyta, ištyrinėta.
