Didžiąją Lietuvos istorijos dalį gyvavo dvi Lietuvos – Didžioji ir Mažoji. Nagrinėdami Lietuvos istoriją, dažniausiai turime galvoje Didžiąją Lietuvą, kurią paprastai vadiname tiesiog Lietuva. Tai – kunigaikščių Lietuva, kadaise – galinga valstybė „nuo jūros iki jūros“. Mažoji Lietuva dažniausiai lieka paraštėje, iškyla daugiausia tik tada, kai kalbama apie kultūros, ypač literatūros, istorijos siužetus. Iš tiesų ji labai sunkiai pritampa prie politinės Lietuvos istorijos, nes ta jos istorija iš tiesų kitokia – valstybiniu požiūriu Mažoji Lietuva priklausė Kryžiuočių ordino valstybei, vėliau – Prūsijos kunigaikštystei, karalystei, Vokietijos imperijai. Žinoma, politinių sąsajų esama – juk Prūsija XV – XVII a. buvo Lenkijos vasalė, aukščiausia valdžia čia priklausė tiems patiems valdovams, kurie valdė ir Lietuvą. Ta aplinkybė dar per mažai panaudota, konstruojant bendrą abiejų Lietuvų istorijos pasakojimą.
Tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai padėjo tašką Mažosios Lietuvos istorijoje. Kažkiek jos tradicijų išliko tik Lietuvai atitekusiame Klaipėdos krašte, bet ir čia senieji gyventojai bei jų palikuonys liko mažumoje. Tuo tarpu likusi didžioji dalis, patekusi į Rusijos valdomą „Kaliningrado“ sritį, buvo visiškai nusiaubta ir sunaikinta.
O vis dėlto niekam ne paslaptis didžiulis Mažosios Lietuvos indėlis į Lietuvos kultūrą. Juk čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija, sudaryta pirmoji lietuvių kalbos gramatika, užrašytos pirmosios lietuvių liaudies dainos, sukurti pirmieji lietuviški grožinės literatūros kūriniai – XVIII a. nuosmukio laikotarpį pergyvenančioje Didžiojoje Lietuvoje negalima buvo nė pagalvoti apie tokį poezijos šedevrą, kaip Kristijono Donelaičio „Metai“…
Studijos „Baltų Atlantida“ ir režisieriaus Sauliaus Noviko neseniai pasirodžiusiame televizijos dokumentiniame filme „Mažosios Lietuvos palikimas“ primenami Mažosios Lietuvos kultūros paveldo klodai. Filmas skirtas pernai Lietuvoje minėtiems regionų metams.
Pirmoji dalis: Gramatikos ir kalbos mokslas, tautosakos rinkiniai Mažojoje Lietuvoje
Pirmojoje filmo dalyje apie Mažosios Lietuvos knyginį palikimą – Martyno Mažvydo mokomąją knygą (katekizmą, elementorių ir giesmyną), Jono Bretkūno Biblijos vertimą, lietuvių kalbos žodynus ir gramatikas, Liudviko Rėzos lietuviškų dainų rinkinį – kalba žymus knygotyrininkas Domas Kaunas, senąsias Mažosios Lietuvos dainų publikacijas pristato Daiva Vyčinienė, jų melodijų ypatybes nagrinėja Rytis Ambrazevičius, apie tautosakos elementus (patarles) lietuvių kalbos žodynuose pasakoja tautosakininkė Lilija Kudirkienė.
httpv://youtu.be/k9brNUwsuV4
Antroji dalis: Kristijonas Donelaitis
Antrojoje dalyje Domas Kaunas pasakoja apie pirmąjį Kristijono Donelaičio kūrybos publikuotoją Liudviką Rėzą, K. Donelaičio kūrybą pasauliniame kontekste vertina literatūrologė Dalia Dilytė-Staškevičienė, K. Donelaičio bažnyčios Tolminkiemyje restauravimo istoriją prisimena paveldosaugininkas Jonas Glemža ir architektas restauratorius Napaleonas Kitkauskas. Mintimis apie K. Donelaičio kūrybą dalinasi Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos moksleiviai Evelina, Gintarė, Eimantas, Miglė, Povilas ir šios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dainora Eigminienė.
httpv://youtu.be/2mVc3BoheCg
Trečioji dalis: Lietuvos valstybės priešaušrio kultūrinis judėjimas Mažojoje Lietuvoje
Trečiojoje dalyje Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys kalba apie Mažosios Lietuvos regioną dabartinės Lietuvos sudėtyje, istorikas Algirdas Matulevičius pasakoja apie po 1709–1711 m. maro prasidėjusią didžiąją vokiečių kolonizaciją Mažojoje Lietuvoje, lietuvių kultūrą, germanizaciją ir pasipriešinimą jai iki Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuvos valstybe, apie žymiausią lietuvninkų filosofą Vilhelmą Storostą-Vydūną pasakoja Vaclovas Bagdonavičius, LMTA Etnomuzikologijos katedros studentė Vera Čepulienė trumpai pristato tautosakos rinkėjo Martyno Jankaus lietuviškų dainų įrašus.
httpv://youtu.be/9uugfIVN714
Dar kartą pasakoma, kad Mūsų Kalbą ir Lietuvybę išsaugojo Prūsų Lietuva. O didžioji Lietuva su lenkiška “božnica” ir Vilniaus “jėzujitiniu universitetu” naikino Lietuvybę ir Kalba. Vo tep.