Seimas plenariniame posėdyje ypatingos skubos tvarka pritarė įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-2804), sudarančioms galimybę pakviesti karius į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Už šį pasiūlymą balsavo 112 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė 5 parlamentarai.
Atsižvelgdamas į priimtą sprendimą ir į visuomenėje kylantį didžiulį susirūpinimą Seimas nutarė įpareigoti Vyriausybę iki 2015 m. gegužės 1 d. paruošti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų pakeitimus, reglamentuojančius šaukimą į karinę tarnybą. Už tai numatantį protokolinį nutarimą balsavo 102 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.
Pagal priimtus pakeitimus bendras ribinis KAS karių, t. y. profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, kariūnų, skaičius 2015 m. bus nustatomas nuo 16 840 iki 21 960 (vietoje šiuo metu esančio skaičiaus nuo 14 340 iki 18 460). Karių skaičius didės, nes planuojama, kad 2015 m. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliks nuo 3 000 iki 3 500 privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Krašto apsaugos ministras J. Olekas teigė, kad dalinis šauktinių grąžinimas leis užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.
Kaip teigia Krašto apsaugos ministerija, devynių mėnesių nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba pakeis šiuo metu Lietuvos kariuomenės Mokomajame pulke vykstančius trijų mėnesių bazinius karinius mokymus. Jie bus tęsiami iki šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžios. Krašto apsaugos ministro J. Oleko tvirtinimu, pradėjus šaukimą tikimasi sulaukti jaunuolių, kurie tarnybą atliks savo noru. Ir tik sudarius sąlygas savanoriams, kiti jaunuoliai bus šaukiami privaloma tvarka.
„Geopolitinė situacija, nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės bei būtinybė stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus reikalauja ne tik visiškai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės vienetus, bet ir plėsti gynybinius pajėgumus formuojant parengtąjį kariuomenės personalo rezervą, gebantį veikti karinių vienetų sudėtyje ginkluotos agresijos atveju. Kariuomenė taikos metu turi būti parengta valstybės ginkluotai gynybai, užtikrinti jos sąveiką su NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.
Šiame dokumente pabrėžiama, kad dabartinis Lietuvos kariuomenės karinių vienetų komplektavimas iš tik profesinę arba aktyviojo rezervo (kario savanorio) karo tarnybą atliekančių asmenų nėra pakankamas ir neatitinka geopolitinės situacijos. Šauktinių Lietuvos kariuomenėje buvo atsisakyta 2008 metais.
reikalingas įstatymas priimtas, tačiau gaila, kad nei vienas, tikriausiai nei vienas, pats nebuvo pabuvęs šauktiniu. Gaila, kad pas mus piliečiai negali turėti įtakos įstatymų priėmimui, ir jeigu tai bandoma padaryti per referendumą, tai jų pastangos yra blokuojamos. Nežinau, kur dingo tie šimašiai ir gražuliai, kurie praeito referendumo metu buvo nusistatę prieš referendumo formules, bet tikino, kad jie remia sumažintą iki 200 000 balsų kvotą referendumo rengimui ir žadėjo tokį įstatymo projektą pasiūlyti. Bet, kaip sakė poetė, ne apie didvyrius daina… ]:)
Reikėtų įstatymo, kuris numatytų, kad Seimo, Vyriausybės, savivaldybės tarybų nariu ar meru galėtų būti tik pilietis pats atlikęs šauktinio tarnybą, nes šie valdžios žmonės ekstremaliais atvejais turėtų būti pasipriešinimo išorei branduoliu. O kaip dainoje- nepabuvęs kareivėliu…
Suprantama, kad šiandien priėmę įstatymą netektume visos valdžios 🙂 Todėl priėmus tokį įstatymą jo veikimą reikėtų atidėti keleriems metams, kad “patriotai” suspėtų atlikti savo pilietinę pareigą