Kaip istorijos pamokose ugdyti veiklesnį pilietį

Istorijos pamokose nepakanka kalbėti apie pokyčius: kas kada atsirado, įvyko ar išnyko. Jose itin svarbu atskleisti ir padėti mokiniams suvokti tas idėjas ir vertybes, kurios laikui bėgant nekinta, buvo ir tebėra aktualios lietuvių tautai, Lietuvos politinei bendruomenei.

Kaip paskatinti jaunimą atsigręžti į tikrąsias vertybes? Kaip įkvėpti jomis vadovautis kasdieniame gyvenime? Siekiant šių tikslų Pilietinės visuomenės institutas siūlo išbandyti naują istorijos dalyko modulį – metodinę medžiagą pilietiškumui ugdyti.

„Ši metodinė priemonė padės istorikams sutelkti mokinių dėmesį į tvarias, nekintančias vertybes, pasitelkus praktines, kūrybines užduotis ugdyti veiklesnius piliečius“, – sako dr. Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto ekspertas.

Naujajame istorijos modulyje akcentuojamos tokios vertybės kaip asmens ir tautos savarankiškumas, laisvė, solidarumas, savigarba ir pagarba kitiems, įsipareigojimas visuomenės gerovei, teisingumas. Daug dėmesio skiriama teisėkūros, tarimosi ir politinio dalyvavimo, švietimo, kovos už asmens teises ir tautos laisvę, rūpinimosi istorine atmintimi, menine ir moksline kūryba temoms.

Ekspertų teigimu, istorijos pamokose mokytojai retai išlaisvina kūrybiškumą ar ieško sunkiau pastebimų įvykių, reiškinių sąsajų.

„Mokyklose metai iš metų naudojame tas pačias metodines priemones, tuos pačius vadovėlius, pratybų sąsiuvinius. Daugelyje jų pateiktos tos pačios rašytinių šaltinių ištraukos, karikatūros, – teigia M. Nefas. – Pavyzdžiui, Lietuvos Statutus dažniausiai nagrinėjame tik kalbėdami apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, tačiau jų tekstas tinka aptariant ir XX amžiaus įvykius.“

Nefas pateikia ir daugiau pavyzdžių, kaip tą patį istorinį šaltinį galima analizuoti skirtingame kontekste. Tarkime, į istorijos vadovėlius įtraukta Atėnų politiko Periklio kalba, pasakyta laidojant atėniečius Peloponeso karo pradžioje, gali būti naudojama ne tik pristatant Antikos gyvenimo ypatumus ir problemas, bet ir 9–10 klasės pilietiškumo pagrindų pamokose aptariant, kokios yra gyventojų laisvės, kodėl svarbu išsaugoti istorinę tradiciją, arba 12 klasėje diskutuojant su mokiniais apie Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą.

Tikimasi, kad naujoji metodinė medžiaga padės mokytojams geriau atskleisti istorijos dalyko pilietinį turinį pasitelkus papildomus kontekstus, šaltinius, prasmingas praeities ir dabarties paraleles, taip pat glaudžiau susieti pamokose nagrinėjamas temas su šių dienų Lietuvos piliečiui svarbiais klausimais.

Nors naujasis modulis pirmiausia skirtas istorijos mokytojams, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad pilietiškumą būtina ugdyti ne tik istorijos ar pilietinio ugdymo, bet ir daugelyje kitų pamokų.

Anot M. Nefo, dabartinis supratimas, kad pilietiškumo ugdymas – tai atskira ugdymo proceso dalis, yra ydingas. Naujajame modulyje pateikta siūlymų, kaip pilietines temas galima integruoti į pamokas nepadidinat jų bendro skaičiaus.

Be istorijos modulio, taip pat parengtos neformaliojo pilietinio ugdymo metodikos bendrojo lavinimo mokykloms ir kolegijoms, papildomi moduliai lietuvių kalbos mokytojams ir būsimiems pedagogams, programa mokytojų ir mokyklų bendruomenių kvalifikacijai tobulinti.

Visa ši metodinė medžiaga sukurta remiantis projekto „Kuriame Respubliką“ sukaupta patirtimi. Nacionaliniu projektu siekiama padėti mokiniams ir mokytojams patirti pilietiškumą kaip kūrybinę veiklą, sutelkti mokyklų ir vietos bendruomenių pilietinį potencialą ir nukreipti jį Lietuvos Respublikai kurti.

Projektą „Kuriame Respublšiką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ vykdo Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.