Nacionalinis vėžio institutas pritaria Europos gimdos kaklelio vėžio asociacijos iniciatyvai sausio mėnesį skelbti Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę. Ši savaitė daugumoje Europos šalių minima jau septintus metus siekiant atkreipti dėmesį į ligą ir jos prevencijos galimybes. Gimdos kaklelio vėžys – tai liga, kurios tikrai galima išvengti.
Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje sudaro apie 6 proc. moterų susirgimų vėžiu kasmet. 2011 m. Vėžio registro duomenimis buvo diagnozuoti 452 invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejai, 702 Ca in situ atvejai ir 214 moterų mirė nuo šios ligos.
Tarp jaunų moterų gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias piktybinis navikas – 2011 m. jis sudarė 13 proc. visų diagnozuotų vėžio atvejų ir buvo 16 proc. moterų mirties priežastimi 30-55 metų amžiaus grupėje.
Tiek sergamumas gimdos kaklelio vėžiu, tiek ir mirtingumas nuo jo Lietuvoje iki pradedant Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą buvo didžiausias tarp Šiaurės Europos šalių ir vienas didžiausių Europoje. 2004 m. liepos mėn. Lietuvoje buvo pradėta Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, skirta 30-60 metų amžiaus moterims. 2008 m. patikroje dalyvaujančių moterų amžiaus ribos buvo iš naujo įvertintos ir pagal programą tikrintis pradėtos kviesti moterys nuo 25 metų amžiaus.
„Iš tiesų, pradėjus vykdyti Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą Lietuvoje pakito sergamumo gimdos kaklelio vėžiu struktūra, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. – Neinvazinio (Ca in situ arba nulinės stadijos) gimdos kaklelio vėžio diagnozuojama daugiau nei invazinio, didesnę dalį sudaro ankstyvųjų stadijų piktybiniai navikai, matomas taip pat ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio mažėjimas ypač moterų iki 65 metų amžiaus grupėje. Tai neabejotinai teigiama programos vykdymo išdava.“
Tačiau Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio programos tikslas yra ir sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu.
„Prisiminkime, kad vykdant atrankinės patikros programą galima diagnozuoti pakitimus dar iki vėžio atsiradimo, o juos išgydžius tiesiog išvengiama vėžio išsivystymo, – sako Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos vedėja dr. Daiva Kanopienė. – Pačioje programoje teigiama, kad vadovaujantis įvairių pasaulio šalių duomenimis, organizuotai vykdant patikros programą, mirtingumą ir sergamumą gimdos kaklelio vėžiu galima sumažinti 70–80 proc.“
Dar nepradėjus vykdyti šios atrankinės programos, Lietuvoje 2000–2003 m., buvo diagnozuojama 460–470 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų kasmet, o 2011 m., praėjus septyniems metams nuo Atrankinės patikros programos pradžios, buvo diagnozuoti 452 invazinio vėžio atvejai.
Taigi, nors mirtingumo rodikliai jau ženkliai mažėja, sergamumas, deja, vis dar nemažėja. Onkologų nuomone, vykdant toliau Atrankinę patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programą, būtų tikslinga, įvertinus jos rezultatus bei perėmus užsienio šalių, kuriose programa vykdoma daugiau nei 50 m., patirtį, optimizuoti pirmosios nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos vykdyti atrankinės prevencinės programos organizavimą.
Jei žmogus nori gyventi – medicina bejėgė.
Jei nenori gyventi irgi bejėgė, nes – eutonazija draudžiama.