Panemunės pilyje įkurtas unikalus viešbutis

Panemunės pilyje Jurbarko rajone atidarytas keturių žvaigždučių viešbutis-restoranas „Best Baltic Panemunės Pilis“. Laikantis paveldinių rekomendacijų, išsaugant paminklo vertingąsias savybes, įrengti viešbučio kambariai (su galimybe priimti iki 40 svečių), restoranas, talpinantis iki 50 lankytojų, ir konferencijų salė (iki 100 žmonių). Per visus pilies langus atsiveria istorinių tvenkinių ir parko vaizdai.

Visi viešbučio kambariai apstatyti kruopščiai atrinktais ir įsigytais XVIII–XIX amžiaus antikvariniais baldais: lovomis, spintomis, spintelėmis, sofomis, krėslais, staleliais, žvakidėmis, gobelenais ant sienų, kilimais.

Kambariuose – pagal individualų užsakymą Vokietijoje išausta patalynė su karališkomis lelijomis, langus dengiančios užuolaidos, erdves skaidančios draperijos, kai kur – prie lovų baldakimai įneša užbaigtumo bei praėjusios epochos dvasios. Visi kambariai – unikalūs ir pavadinti istorinių asmenybių vardais (vengrų didiko Jonušo Eperješo, LDK rūmų maršalkos Mykolo Gelgaudo, LDK vėliavininko Antano Gelgaudo ir t.t.), juose – ne tik istorinė atmosfera, bet ir jaukumas, prabanga ir funkcionalumas. Vengrų didiko Jonušo Eperješo dviejų kambarių apartamentuose – išlikęs židinys, „Bretanės“ stiliaus baldai.

Bendros erdvės – pilies holas, koridoriai papuoštos išskirtiniais baldais net iš XVII amžiaus, jose – originalūs žaidimų ir lošimų staleliai.

XIX a. desertų bufetas, indauja ir prabangiai užtiesti stalai su keturšakėmis žvakidėmis sukuria išskirtinę pilies atmosferą. Svečiams siūloma vaišintis patiekalais, pagamintais pagal išlikusius LDK rūmų receptus. Pilies pietiniame bokšte įrengtos apvalios salės, talpinančios iki 16 žmonių – ideali vieta žvėrienos patiekalų degustacijai ar verslo pasitarimui.

Erdvi konferencijų ir puotų bei pobūvių salė įrengta pilies II-jame aukšte, buvusioje šeimininkų svetainėje. Salė yra aprūpinta modernia konferencine įranga ir reikalingais baldais, leidžiančiais paruošti salę pagal įvairius užsakovų pageidavimus. Įspūdingo dydžio iškilmingas apvalus pasitarimų stalas ar karališkas ovalus puotos stalas – pageidaujantiems išskirtinumo.

Apie pilį

Panemunės pilis – viena įspūdingiausių Lietuvoje rezidencinė renesanso stiliaus pilis, stovinti ant Nemuno kranto. Manoma, kad pilies teritorijoje galėjo būti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio dvaras, čia šis garsus Lietuvos valdovas ir palaidotas. Pasak legendos, Vytenis žuvo 1315 m. puldamas Christmemelio kryžiuočių pilį, buvusią dabartinės Skirsnemunės apylinkėse. Panemunės pilies parke supiltas dvi kalveles Romantizmo epochoje imta vadinti kunigaikščio Vytenio ir jo žmonos kapais.

XVI a. šioje vietoje buvo bajoro žemaičių pakamario Stanislovo Stankevičiaus–Bielevičiaus Panemunės dvaras, kurį 1597 m. nusipirko vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas. Manoma, kad pilis pradėta statyti 1604 m. pagal olandų kilmės architekto Petro Nonharto – vieno iš garsiausių tuo metu Lietuvoje dirbusių architektų – brėžinius.

XVIII a. pilis atiteko LDK vėliavnešiui Antanui Gelgaudui. Jis tapo vienu iš 1831 m. sukilimo vadų ir pralaimėjus sukilimą žuvo. Pilis nyko.1925 m. dvarą nusavino Lietuvos valstybė. Nuo to laiko ji buvo įvairių kultūros ir švietimo įstaigų žinioje.

Architektūros požiūriu šiandien tai yra autentiškiausia XVII–XVIII a. Lietuvos rezidencinė pilis. 1961 m. Panemunės pilis įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą.