Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2015 metų grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams bus sudaryta galimybė greičiau apsirūpinti būstu, nuomojantis juos tose šalies savivaldybėse, kur yra laisvų butų, skirtų grįžtantiems asmenims.
Taip bus sumažintos grįžtančių asmenų eilės ir tikslingai panaudoti laisvi butai savivaldybėse, kuriose šių eilių nėra.
Šiuo metu savivaldybėse yra laisvų butų, skirtų grįžtantiems asmenims, kurie po grįžtančių asmenų, pageidaujančių nuomos pagrindais apsirūpinti butais, sąrašų patikslinimo yra išbraukti, nes neatsiliepė į savivaldybių daugkartinius kvietimus.
Vadinamasis Grįžtančių tremtinių laikino apgyvendinimo punktas nebe atlieka savo paskirties – laikinai apgyvendinti grįžtančius asmenis, nes kai kurie jų name gyvena nuo 2000 metų. Nors gyventojai yra nuolatiniai, su tomis šeimomis kasmet sudaromos naujos trumpalaikės nuomos sutartys ir šio punkto išlaikymas SADM kasmet kainuoja per 170 tūkst. litų.
Todėl, nuo 2015 m. sausio 1 d. panaikinus šiuo metu veikiantį punktą, bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skirtos punkto išlaikymui, jos bus panaudotos tremtinių socialinės integracijos priemonėms vykdyti (lietuvių kalbos kursams ir adaptacijos priemonėms, perkvalifikavimui, įdarbinimui, ryšių stiprinimui su lietuvių bendruomenėmis Sibire ir kt.). Be to, bus sumažintos grįžtančių asmenų eilės Vilniaus ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.
2014 m. pradžioje savivaldybių grįžtančių asmenų, norinčių apsirūpinti butais, sąrašuose užregistruota 314 grįžtančių asmenų. 1992–2013 m. butais aprūpinta 1930 šeimų, šiam tikslui buvo skirta 106,7 mln. Lt. 2014 m. pradžioje buvo 28 laisvi butai 11 savivaldybių.
Daugiausia – net 240 – tremtinių šeimų būsto laukia Vilniaus savivaldybėje, 48 – Klaipėdos sav., trys – Panevėžio, o po dvi – Alytaus, Kauno. Likusiose savivaldybėse į eilę gauti būstą įrašyta 19 tremtinių šeimų.
Į Lietuvą grįžtantiems buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams per artimiausius trejus metus valstybė numato skirti 7,3 mln. litų – po 2,452 mln. litų kasmet.
Esu 1941-jų tremtinys. 1981 metais su šeima aplankiau ten paliktus bendramokslius ir likimo draugus. Dėje, su ten likusiais buvusiais lietuviais jau lietuviškai nesusikalbėjau ir bendros kalbos neradau. Nors kelis metus vienai likimo sesės dukrai buvau už nenjka, bet mano dukros nepavaišino net tiktai ką atneštu šviežiu pieneliu. Tuo tarpu su kitų tautų atstovais- būvusiais moksleiviais,kiek man tiek ir mano šeimynai, praleidome laikas tūriningai ir naudingai,
1994 metais Karaliaučiuje milijonieriams teko statyti privačius namus. Dauguma užsakovų buvo lietuviai- termtiniai.
Ar nepasikartos pokario laikotarpis, kai į Lietuvą iš rytų buvo siunčiami su tam tikromis užduotimis, gyventojai?
gerb. Romualdai Zubinai,
jau nuo užpernykščio Ariogalos sąskrydžio viešai taisoma NKVD-istų klasta praspūdinta “tremties” sąvoka;
po 1940 m. okupacijos buvę vien suėmimai (po AKTU ob areste), kurių pasekoje laisvės netekusieji, buvo
prievarta ir ginkluota apsauga apstačius “lydimi” į bolševikteroristinio gerbūvio plotų įrangos darbines erdves
– VERGIJĄ.
Nei vienas suimtais okupuotosios Lietuvos (ar Latvijos, ar Estijos ar kt. šalių pilietis) nebuvo tremtiniu,
– o vien paprasčiausiuoju karo belaisviu, stovyklose-gyvenvietėse pod ochranoj paversta bolševikteroristinės
santvarkos VERGU.
Suprantama – įsivardijimas “buvau vergovėje”, buvau vergu, buvau belaisvis – “išsimuša’ pasąmoningai nuo savivokos.
Tačiau, kaip giliamintis istorikas, tirit nupurtyti “tremties” miglų apgaules, ir nuo savęs, ir nuo nelaimės draugų,
– kai vyrus nuo moterų atskyrus, nežmoniškų-daiktinių prekinių vagonų sąstatais s u i m t u o s i u s (ir Patį)
į vergiją svetur (iš Lietuvos) gabenę.
Tai labai labai svarbu, kur okupacijos padarinys, t.y. “tremties” baigmė šeimas išardant,
kur teisinė sąvoka a r e š t a s, savo tarptautiniu KARO BELAISVIO statusu visam pasauliui aiškiau suprantama,
kur “mistifikuotai ir klastigai užmesta-prikabinta “buktai tremtis”.. savotiškas persikėlimas, pervažiavimas,
nuvažiavimas “kažkur” kažkodėl” Kažko” ieškoti, tarsi ėmei ir IŠSITRĖMEI – k i t u r..
Negi???
tą patarė, parodė ir įrodė 1944 m. tremtiniai Į Vakarus, priversi sava valia, prieš savo norą likt namie,
trauktis svetur į vakarus, kad išgyvent. Tremtiniai JIE.
O Jūs, – tarptautinės teisės ginami KARO BELAISVIAI, netgi vergai, ar nuo pat prievartinio išgabenimo su
ginkluotomis sargybomis areštuotieji bolševikteroristinių gaujų užvaldytųjų plotų-darinių sistemos CėCėCyPės
samdinių patarnautojų “ispolnitelių” banditiškosios santvarkos “valstybinio” darinio kūrėjų.
Kurių paskutinįjį vaduką, dar atvirai pagal Potsdamo nutarimą,
kaip CėCėCyPės paskirtąjį administratorių Staliningrado (na gerai Kioningo) sričiai administruoti
taip ir paliktą (iki gyvos galvos???) ant Berlynsienės taip “pagarbino” pseudoproletarinių vakarų demokratijų
(be kabučių deja…) vadai… Ką tik, viešai ir POMPA
-stiškai. Kokia gėda, – aišku tai Merkel. Gėda už visų bolševikterorizmo laikmečių aukų, tame tarpe ir
Sausio 13-osios Vilniuje paniekinimą (žuvusių šturmuojant tam pat “voždiui” iki gyv.galvos??? Gorbatshow:
buvus de jure ir po faktu vyriausiuoju šturmo-žudynių pajėgų vadu).
Metas pelą nuo grūdų atskirt,
pelas – kaip melas TIK VIENAS,
o grūdų, – kaip Meilės: begalybė….
Jūs giliamintis istorikas.. “įkirsit”.
Tu kliedi. Kokie vergai, kokia vergovė? Neiškraipyk istorijos.
“įsivardijimas “buvau vergovėje”, buvau vergu, buvau belaisvis
– “išsimuša’ pasąmoningai nuo savivokos.
Susivokt būtina, kad suprast, kodėl “garbina” vokiečiai Putiną (per Gorbatshow
kvietimą į SHOW – sienos griūties “šventę”)
įkirsk: prieš tremtiniu-turistu p e r s i k ė l ė l i u į Sibirus viešai nusivardydamas;
“vakarai” suprast net neketina, neketino ir neketins, kas, kaip, kuo ir kodėl
mus okupavus ir i š g a b e n u s POD STRAŽEI ar OCHRANOJ,
(koks gi skirtumas kaip pavadins,) – į savų “valdų” plotus gyvenimui – “gerovės kūrimui”
tautos šviesuomenės gausiąją dalį, taip
– v e r g i š k a i s net nepavadinsi, marinimo badu ir šalčiu “būstus-ledus”,
ir “š v e n č i a’ Sausio 13-osios žudynių
n e l i e č i a m ą j į budelį, vadą, ant parodos išstatydami
(pačio prisipažinimą, kad pramiegojo sienos griūtį, net neužtrindami).
štai tau ir ne vergiškų vakarų
– Vokietijos “Stalinskaya vodka’
ir kitokio
fašistinio brudo – Putin, Gorbatshow arielkų šinkavimas..
įkirst
būtina
2010 metais buvau išleidęs knygą 41-jų “Tremtinio metraštis” (kad nepasikartotų!).
200 egzempliorių padovanojau Kauno miesto ir Kauno rajono mokykloms. Per Lietuvos Švietimo ministeriją norėjau jas paskleisti po visas Lietuvos mokyklas, tačiau ji šios minties nepalaikė.
Tiktai viena Kauno “Dainavos” mokykla pagerbė pirmąsias tremties 70-sias metines ir pasikvietė mane!?
O jus, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, ar daug kas būvote mokyklose pagerbti dėmesiu?!
Mokyklose jaunimui apie būvusias tremtis jau seniai niekas nekalba! Ji vis dar gyva tiktai pačiu tremtinių širdyse!
Kol mūsų valstybinės švietino ir mokslo institucijos nesuvoks šios problemos svarbos, tol “domoklo kardas” kabos virš mūsų galvų?!
Giedriau, Tamsta daug primaliai, tačiau, kaip matau, mano nuogastavimo, – kad nepasikartotu! nesupratai.
Apie tai ką komunistai padarė su Lietuva ir Lietuvoje iki ir po karo, jau daug buvo rašyta ir kalbėta. Nesikartokime ir, juo labiau, neužsiimkime filosofija. Pastarajai čia ve vieta.
Mūsų tikslas turi būti – neleisti pasikartoti tai kas buvo ir ką mes ir mūsų tėvai buvo patyrę!
Rašiau ir apie tai, kad visi LIETUVIAI, kurie myli LIETUVĄ ir norėjo grįžti į ją, jau seniai grįžo!!!
Toliau Tamsta filosofija užsiimk jau vienas, tiktai niekada nepamiršk, kad Lietuva be baimės gyventi galės tiktai tada, kai priešų neturės nei rytuose, nei savo namuose!