Lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė signataro Zigmo Vaišvilos skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) neveikimo.
Signataras kaltino VRK, kad pastaroji nepriėmė sprendimo pagal 2014 kovo 6 d. jo pateiktą prašymą VRK atlikti veiksmus dėl pretendentės į kandidatus 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimuose Dalios Grybauskaiytės anketoje pateiktų, esą, žinomai melagingų duomenų apie save. Taip pat VRK kaltinama nepriėmusi sprendimo dėl Z. Vaišvilos siūlymo papildyti iš kandidatų reikalaujamų anketų dėl bendradarbiavimo su užsienio valstybių spec. tarnybomis klausimu dėl bendradarbiavimo su TSRS (Rusijos) kariuomenės Generalinio štabo vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU).
Pasak Z. Vaišvilos pagrindinis motyvas dėl kurio buvo atmestas jo skundas yra teismo išsakytas argumentas,esą negalima nepasitikėti VRK atstovo teisme Roko Stabingio paaiškinimais, jog paskutinę vėliausią įstatymo nustatytą dieną 2014 m. balandžio 4 d. vykusiame VRK posėdyje jo prašymas buvo VRK svarstytas ir bendru sutarimu atmestas.
Komentuodamas šiandieninį teismo sprendimą Z. Vaišvila sakė: „Teismas privalo vertinti ne tik vienos šalies atstovo paaiškinimus, bet ir kitos šalies. Kitos pusės argumentų nutylėjimas negali būti laikomas teismo pasisakymu dėl kitos pusės argumentų ir įrodymų. Pavyzdžiui, teismas nepasisakė dėl mano argumentų,jog kiti VRK nariai tvirtino, kad dsvarstymo ir balsavimo – o tuo labiau bendro sutarimo tarp VRK narių – nebuvo. Teismas nepasisakė ir dėl mano siūlymo VRK narius apklausti liudytojais. O juk esant prieštaringiems paaiškinimams, tik teisme prisiekusių liudytojų apklausa gali padėti išsiaiškinti tiesą. Teismas nepasisakė net ir dėl VRK posėdžio vaizdo ar garso įrašo išsireikalavimo, tuo parodydamas, kad nenori patikrinti, kas iš tikrųjų vyko VRK posėdyje“.
Z. Vaišvila atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismas ignoravo jo argumentus, o jis kaip pareiškėjas net nebuvo kviestas į VRK posėdį, ir į tai, kad VRK teisme atstovaujantis R. Stabingis nepateikė prašomo nutarimo projekto dėl, esą, apsvarstyto šio klausimo.
„Teismas sutiko su R. Stabingio nuomone, kad praėjus penkioms dienoms po posėdžio man išsiųstas VRK atsakymas, gali būti laikomas VRK nutarimo projektu. Tačiau kiti VRK nariai pripažino, kad net ir šio atsakymo,– kuris surašytas tik praėjus 4 dienoms po VRK posėdžio,– projektas VRK nariams nebuvo pateiktas… Manau, kad teismo argumentai patys savaime kalba apie tai, kad pasisakyti dėl skundo argumentų teismas tiesiog vengė“, – sakė Z. Vaišvila ir pridūrė, kad – skundas dėl šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo bus teikiamas per 14 dienų“.
prie bestijos dar baisiau nei prie fermerio.
na va, nereikėjo nei jokios žodžių ekvilibristikos pasitelkti, o tiesiog atmetė ir viskas. Atseit “šuo loja, o karavanas eina”. Jau baisiau ir būti negali. Linkiu sėkmės gerb. Z.Vaišvilai toliau kaunantis dėl teisybės. Tai sunki ir nelygi kova, bet, bet anot Dievo Žodžio “kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas”. Pasaulis nuo Adomo nuodėmės gludi blogio tamsoje, bet šviesa atėjo į šį pasaulį ir tie, kurie yra šviesos vaikai, galų gale vistiek pasieks pergalę drauge su jų Gelbėtoju. Taip kad, tamsos jėgos, neturėkite vilties laimėti.
Valdžiagyviai jau nebesivaržo. Veikia atvirai. O buka minia juos pateisina ir vis renka tuos pačius. Šlykštu.
Tai ką siūlote rinkti? Nesamus tautininkus ar anarchistus? Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra du politiniai poliai: dešinė ir kairė. Kad juos atstovaujančios partijos daugeliu programinių nuostatų neatitinka savo krypties – posovietinio palikimo “uodega”. Tačiau ieškoti gelbėtojų nuošalėje, pasitikėti jais – tas pat, kaip balsuoti už Valinsko ar Venckienės partijas. Ponas Vaišvila susireikšmino, kenčia didžią nuoskaudą dėl žlugusio verslo, jo vertinimai neadekvatūs, elgesys paranojiškas. Nesakau, kad teismas buvo bešališkas ir pan. Bet reikia pripažinti, kad Lietuvoje nusistovi dvipolė politinė sistema (kaip ir JAV, D. Britanijoje), ir tai po kelerių ar keliolikos metų išugdys POLITINĘ VISUOMENĘ, kuri turės mechanizmus paveikti savo išrinktus Seimo narius vykdyti pažadus. Labai viltingai nuteikia akademinis jaunimas, atmetantis visokius paistalus (paskutinis anekdotas – P. Šliužo partija), lyginantis demokratinius procesus Lietuvoje ir pasaulyje. Palaukime, kol nusistovės drumstas vandenėlis, nuolat maišomas Rytų kaimyno, kol ateis nauja idealistų karta, ir senatvės sulauksime sėkmingoje Lietuvoje. Daugiau pasitikėjimo tautos galiomis, miela Pušie. Ji nei buka, nei šlykšti, ji tiesiog gyvena realų gyvenimą ir racionaliai renkasi, kas veda pirmyn, kas – į šoną.
P.S. Mano gerbiamas Kembly, svetimžodžių neišvengiau, bet jei pataisysi, būsiu dėkinga.
Ko maivaisi, jei net nesistengei išvengti svetimžodžių. Dediesi čia labai sauganti Lietuvą ir lietuvybę, bet svetimžodžiai išduoda, kiek tu esi nuoširdi.
Nieko aš nesimaivau, kasdien turiu bendrauti tarptautiniu žargonu, ir tai nelieka be pėdsako… Kai rašau nuoširdžiai, žodžiai patys ateina iš kasdienio vartojimo. Oi, Kembly, ir griežtas gi Tu…
Lietuvoje nusistovi politinė stagnacija, nes pilietinė visuomenė tai ir yra naujos partijos, nauji veidai politikoje, o ne pasekėjai esamųjų, o ypač konservatorių, socialdemokratų bei liberalų, kas ir sudaro stagnuojantį branduolį
Rimai, o kas gali pakeisti balansą kairė-dešinė, kas gali pasiūlyti kitą politinių jėgų santykį? Visuomenės vystymasis nulemtas idėjų kovos, tad kokią sandūrą pats siūlai? Niekada nebus taip, kad VISI BŪTŲ VIENA. Vadinasi, turi būti bent du poliai, teigiantys savo požiūrius. Kokie, iš kur? Tik nesiūlykite jokių santarvės ar vienybės idėjų – tai arba iš fantastikos, arba iš diktatūros sferos.
https://www.youtube.com/watch?v=kd7V1rU3pp4
Žodžiu šlykštu apibūdinau valdžiagyvius, ne politikus, o purvinus politikierius, kurie iš valstybės daro savo asmeninį verslą. Tik kuo čia dėta tauta, juk ne ji šituos renka. Tauta šitų gniuždoma. Man rodos suprantamai įvardijau tų padarų rinkėjus buka minia, ne tauta. Tai tie, kurie parduoda balsą už numestą saldainį, dešrigalį, 10 litų ar tiesiog už pažadus, nemąstydami, nejausdami atsakomybės nei už savo valstybę, nei už save. Beje, jaunimas, bent jau jo dalis tikrai teikia vilčių. Tautinis jaunimas, kad ir kaip jums tai nepatiktų.
Sutinku, jūsų pozicija man suprantama. Tik niekaip nepateisinu sąvokos “tautinis jaunimas”. Nejaugi yra ir atskiros jaunimo rūšys? Jie yra tautos dalis, kuri nebūtinai marširuoja su juodašimtininkais, vilkinčiais juodomis striukėmis ir avinčiais iš tolo smirdinčius užvarstomus batus; nebūtinai jie turi savo taukuotus plaukus susisegti moteriška sege ir ant rankovės prisisiūti trispalvę; nebūtinai jie turi klykti “Lietuva lietuviams” ir agituoti už Kremliaus inicijuotus referendumus… Lietuva, laimei, užaugino kitokio mąstymo tautiečių kartą, kuri nelaksto aplink piliakalnius ieškodama dvaselių, o vasaromis keliauja po Europą, mokosi kalbų, dalyvauja tarptautiniuose debatuose, mokosi demokratijos. Bobelės, apsisiautusios lininiais skarmalais, jiems yra tokia pat egzotika, kaip Afrikos ar Pietų Amerikos čiabuvių spektakliai uždirbti pinigų už pasirodymą. Visa tai kalbu ne todėl, kad girdėjau kažką šnekant – nuolat bendrauju su jaunais žmonėmis, kurie studijuoja prestižinėse specialybėse ir yra tikri, kad dirbs Lietuvos labui. Tai Nepriklausomybės laikais gimę mūsų vaikai ir anūkai, visiškai kitaip matantys pasaulį, negu sovietmečio inteligentija, savanoriaujantys visuomeninėse organizacijose, aktyviai dalyvaujantys politikoje. Tarkim, šiandien jų dilema – konservatoriai ar liberalai; apie kokius nors marginalus net nesvarstoma, diskutuojama dėl vertybinės orientacijos ir socialinės politikos. Nežinau, koks yra tas “tautinis” jaunimas, gal labai veržlus, labai išsilavinęs, vertas pasitikėjimo. Tiesiog neteko per pastaruosius dešimt metų tokios pakraipos jaunų žmonių sutikti, o tas naciukų žygiavimas švenčių proga kelia anaiptol ne pasigėrėjimą ir pasitikėjimą. Veidai buki, šūkiai primityvūs, idėjos iš XIX amžiaus. Ne jie lems valstybės ateitį – ir ačiū Dievui.
Paskaičiau komentarą ir nustebau: kodėl toks pažįstamas stilius? Paskui prisiminiau: taigi čia iš sovietinės propagandos. Pildavo ją neįtikėtinai įkyriai per visą žiniasklaidą, bet mes ir vaikais būdami suprasdavom viską atvirkščiai. Jeigu komunistas ką nors dergia, tai reiškia, kad tas vertas pagarbos, o jei ką liaupsina, vadinasi, ten menkysta ir išdavikas. Tas jūsų raudonojo komisaro stilius tiesiog tobulas, epitetai rinktiniai: naciukai, juodašimčiai, bobelės, apsisiautusios skarmalais… Taip ir trenkia lenino raštais. Komunistai visada dergia tuos, kurie mąsto kitaip. Mielai šaudytų, bet jei negali, tai bent bando suniekinti, apšmeižti, pavaizduoti atsilikėliais. Patys vaizduojasi pažangiais ir nepamiršta pakalbėti apie šviesų rytojų, kurį, be abejo, tik jie, pažangiausieji, sukurs. Na, jūsų komentaras tarsi nuo raudonųjų komisarų kalbų nurašytas, tik pritaikytas mūsų laikams. Tiesiog peršasi mintis, kad kadaise to mokėtės partinėje mokykloje. Tiesa, dabar kai kurie komunistai liberalus ar konservatorius vaizduoja. Prisitaiko pagal situaciją:) Gaila, kad tikrų konservatorių, kurie mąsto ne apie piniginę, o apie Tėvynę, taip mažai liko. Beje, jei norite, kad jus gerbtų, gerbkit kitus, jei įžeisit, jums atsakys tuo pačiu.
Nesimokiau aš jokioje partinėje mokykloje, sovietmečiu dirbau už grašius (jei ne tėvai, papirkę kolchozo pirmininką, ir auginę kalakutus, būčiau apskritai likusi be žieminių batų ir palto…), Nepriklausomybę sutikau kaip didžiausią Dievo dovaną Lietuvai, jungiausi į politiką, ir iki šiandien esu įsitikinusi – mes laimėsim, nes esame kieta tauta; laimėsim prieš niurgzlius, laisvės niekintojus, nepriklausomybės šmeižėjus. Mano tėvai sėdėjo kalėjime už Lietuvą, tėtelis visą gyvenimą kankinosi dėl sąnarių uždegimo, gauto ten, ir mus, savo vaikus bei anūkus, auklėjo vienareikšmiškai – nustipo Stalinas, nustips ir jo imperija, vaikai, neparsiduokit. Ir neparsidavėme. Atkurta Lietuva mums suteikė fantastiškas galimybes: esame pasiturintys, dirbantys, kuriantys, dalyvaujantys ateities projektuose, visi nuo seniausio iki jauniausio turime viltį ir ja dalijamės. Neįtikėtina? Bet nejaugi Jūs neturite vilties? Juk rašote komentarus, siekiate teisingumo, doros, vienybės. Vadinasi, mes nesame visiškai svetimi žmonės, tik mūsų požiūriai į kai kuriuos aspektus skiriasi. Pasak Jūsų, mano “raudonojo komisaro stilius” mane asmeniškai labai įžeidžia, bet atleidžiu Jums, nes diskusijose mes savo išgyvenimus viešiname labai ribotai, aš ir taip jau per daug atsivėriau… Pagalvokite prieš teisdama kitus.
Amelija:
,,sovietmečiu, fantastiškas, projektuose, komentarus, aspektus, diskusijose…”.
Manau, tu rašydama, darai daugiau žalos negu naudos. Nerašyk daugiau niekur, būk gera.
Aš jums ne teisėja, Amelija. Teismas telieka jūsų sąžinei. Jus įžeidė paprasčiausias pastebėtas faktas? Juk ne aš už jus rašiau tuos įžeidžiančius, bjaurius žodžius. Palyginkite pati savo komentarų stilių su komunistų veikėjų. Net tų pačių žodelių tikriausiai rastumėte. Prie kokios gi dar išvados galėjau prieiti po tokių jūsų komentarų? Ar nepagalvojote, kad Alke jūs pati jau ne kartą esate įžeidusi kitus? Paprastai į jūsų komentarus neatsakinėju, bet šį kartą būtent man išdrožėt propagandinį pamokslą ir rinktiniais žodžiais iškoneveikėt jūsų nekenčiamą tautos dalį, tad atsakiau ir atsisveikinu.
O žodyną būtinai pavartykite, jūsų juodašimtininkas yra vertalas iš rusų kalbos, pamatysite, kaip rašyti taisyklingai ir kokia jo reikšmė. 🙂 Sėkmės propagandos dirvonuose.
Amelija:
,,pozicija, marširuoja, agituoti, inicijuotus referendumus, debatuose, demokratijos, egzotika, spektakliai, studijuoja prestižinėse specialybėse (3 svetimžodžiai iš eilės!), sovietmečio inteligentija, organizacijose, aktyviai, politikoje, dilema, naciukų (?), marginalus, diskutuojama, orientacijos ir socialinės politikos (3 svetimžodžiai iš eilės!), primityvūs, idėjos………”.
Svetimžodžiai išduoda tave, Amelija. Linksma buvo skaityti. Tu bent pasidomėk kartais žodynuose, ką tie svetimžodžiai reiškia iš tikrųjų – abu pasijuoksime 😀 😀
Gerai, jau gerai, mielas Kembly, pasiduodu… Bet gi rašiau, kad darbe esu priversta naudoti svetimžodžius, antraip likčiau nesuprasta, ir tai po kurio laiko tampa “normalybe”. Einu, pasiimsiu DLKŽ, pasitikslinsiu, kur mano klaidos. Ačiū.
Nesigilinau ar teisingai vartojai svetimžodžius, parašiau ANT DURNIAUS 😀 😀
Bet…, jei imi žodyną, reiškia nelabai suvoki tuos svetimžodžius – pagavau tave 😀 😀
mano nuomone teismas nustatė, kad vrk vyksta šešėliniai posėdžiai, o vieši – tėra surežisuoti spektakliai,
tik klausimas, kur šešėliniai nutarimai guli, pas kurį vrk narį?!
visiems lietuviams patariu pasižiūrėti archyvinę vrk posėdžių video, o ypač susijusią su boikotuotu referendumu,
kad pamatytų, kas per piliečiai tarnauja valstybės tarnyboje, kitaip sakant, sargyboje
teismas akivaizdžiai demonstruoja šališkumą valstybės tarnautojams, vietoj to, kad už aplaidumą nustatytų kaltus asmenis
manau, turėtų būti keliamas atsakomybės klausimas tokiems vrk nariams kaip rokas bei jonas, kurie mano nuomone akivaizdžiai teismuose meluoja
internete yra teisminių procesų tekstiniu, garso bei video formatu medžiagos
ir apskritai manau liko neįvertinta vrk kaip įstaiga dėl boikotuoto referendumo klausimu darbo
o kur tokia įstaiga Lietuvoje egzistuoja, kuri v e r t i n t ų vrk ir visų kitų valdžios visagalių darbą? Čia kažkas iš fantastinių filmų srities…
na seimas manau neįgalus, belieka tik per teismus siekti rezultatų,
bet patys matome, kad ir teismai save kompromituoja
manyčiau, kad signataras galėtų iškelti konkretaus teisėjo atsakomybės klausimą, bylose, kuriose dalyvauja ir turi dokumentus po ranka
bet vėlgi, klausimas dėl teisėjo neliečiamybės atsidurtu seime
o seimas susikompromitavo boikotuodamas referendumą
taip kad kiekvienas turi padaryti savo išvadas rinkimų klausimu
beje video apie rinkimų organizavimą: https://www.youtube.com/watch?v=sGW2k1AzMJg