Lapkričio 6 d. Seimas priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas Nr. XIIP-2269(3), kuriomis nutarta leisti visuomeniniams rinkimų komitetams pasirinkti pavadinimą. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 65 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 6.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme įtvirtinta, kad „rinkimų komitetas, laikydamasis konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstant tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti rinkėjų neklaidinantį ir tinkamai juos informuojantį apie rinkimų komitetą rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos sutartyje“.
Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirinks arba pasirinktas pavadinimas neatitiks nurodytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo VRK laiką, suteiks jam skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo, t. y., taikys šiuo metu galiojančią tvarką.
Spalio 13 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija, įregistruodama rinkimų komitetą, suteikia jam raidę, kuri laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje, tiek, kiek nustatyta, kad raidė, rinkimų procese laikoma rinkimų komiteto pavadinimu, suteikiama ir tokiam rinkimų komitetui, kuris yra pasirinkęs pavadinimą ir nurodęs jį savo veiklos sutartyje, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai „Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai“.
