Henrikas Žustautas šią vasarą nustebino ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį, kai tapo pasaulio jaunimo (iki 23 m.) kanojų irklavimo čempionu ir rekordininku. Paklaustas, ar neturi kokio nors laimės talismano, vaikinas atsakė tikintis, kad viską reikia pasiekti savo darbu. Į kanoją pirmą kartą atsisėdo 2008 m. Šiandien jis žada kovoti dėl vienintelio kelialapio iš Lietuvos į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. „Lengvai nepasiduosiu ir be kovos neatiduosiu kelialapio į žaidynes“, – sako Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto (LEU SSF) II kurso kūno kultūros specialybės studentas. Henriko mėgstamiausia spalva – žalia, todėl šiemet jis net ir žalią kanoją gavo.
– Ar prisimeni, kada pirmą kartą atsisėdai į valtį? Koks buvo jausmas, kai pirmą kartą buvai prie starto linijos?
– Pirmą kartą į valtį atsisėdau 2008 m. vasarą. Visą vasarą taip ir irklavau, bandžiau neapsiversti, bet apsivertus vis tiek smagu būdavo, nes galėdavau pasimaudyti. Tam, kad išmoktum irkluoti kanoją, savaitės nepakanka. Reikia bent poros mėnesių, kad galėtum kažkiek pairkluoti. Pirmosios varžybos – Plungės pirmenybėse. Startavau dvivietėje kanojoje. Pagrindinis tikslas buvo finišuoti neišgriuvus, ir mums pavyko. Finišavome treti. O rimtesnės varžybos vyko 2008 m. rudenį. Moksleivių čempionate startavau jau vienvietėje 500 m distancijoje (jaunučių, gimusių 1993–1994 m., grupėje). Rungtyniauti vienviete kanoja yra kur kas sunkiau. Tada dar nemokėjau net normaliai į starto vietą atsistoti, tačiau nedaug trūko, kad patekčiau į finalą. Bendroje įskaitoje likau dešimtas. Jausmas buvo geras. Žinoma, norėjosi iškart į finalą patekti, bet nepatekimas suteikė daug motyvacijos irkluoti toliau.
– Kodėl pasirinkai šią sporto šaką? Kas tave paskatino? Kuo ši sporto šaka sužavėjo?
– Pasirinkau kanojinį irklavimą visai atsitiktinai. Visi mano klasės draugai irklavo. Mes su pusbroliu sugalvojome 2007 m. žiemą pradėti sportuoti sporto salėje. Kai nuėjome į pirmą treniruotę, norėjome užsirašyti pas baidarių trenerį, bet tą dieną jo nebuvo, todėl užsirašėme į kanojų irklavimo treniruotes. Pavasarį aš susilaužiau ranką. Treneris įkalbėjo pusbrolį pabandyti pairkluoti. Pabandė. Jam patiko. Kai sugijo ranka, aš taip pat pabandžiau. Man irgi patiko. Visi draugai buvo kartu, vanduo, gamta, geras oras. Turbūt tai ir „užkabino“ mane.
– Kaip manai, kas svarbiausia irkluojant? Kokiais fiziniais gebėjimais turėtų pasižymėti kanojininkas?
– Kanojininkas turi būti stiprus ir fiziškai, ir psichologiškai. Jeigu esi sprinteris ir irkluoji 200 m, turi būti staigus ir stiprus, turėti sprogstamosios jėgos. Jei irkluoji 1000 m ar daugiau, turi būti ne tik stiprus, ištvermingas, bet ir greitas. Irkluojant ūgis neturi didelės reikšmės. Svarbiausia, kad būtum atsidavęs sportui.
– Papasakok apie savo didžiausius sportinius pasiekimus.
– 2012 m. tapau Europos jaunių vicečempionu, tačiau 2014 m. sezone tikrai pasisekė, nes laimėjau dviejuose svarbiuose turnyruose, t. y. pasaulio jaunimo (iki 23 m.) ir pasaulio studentų čempionatuose.
– Kodėl pasirinkai studijas Lietuvos edukologijos universitete?
– Kūno kultūros studijas LEU pasirinkau tikėdamasis, kad įgytas žinias galėsiu panaudoti ir sporto metu, ir po sportininko karjeros. Eidamas trenerio pareigas galėčiau visą sukauptą patirtį ir žinias perduoti savo auklėtiniams.
– Kokias šalis esi aplankęs? Kuri paliko didžiausią įspūdį? Kodėl?
– Nuo 2011 m. vykstu į tarptautines varžybas, todėl esu aplankęs nemažai šalių: Kroatiją, Vokietiją, Lenkiją, Portugaliją, Kanadą, Prancūziją, Ispaniją, Vengriją, Baltarusiją. Labiausiai patiko Kanadoje, nes kitas žemynas, kitokie žmonės. Net per varžybas mus maitino mėsainiais ir bulvytėmis. Kanadoje viskas labai tvarkinga ir gražu. Teko po varžybų nuvykti prie Niagaros krioklio. Vaizdas neapibūdinamas žodžiais.
– Kokiomis sporto šakomis dar domiesi?
– Patinka įvairios sporto šakos, nes visos kažkuo įdomios. Kaip ir kiekvienas lietuvis domiuosi krepšiniu. Su grupės draugais pirmame kurse dalyvavau LEU organizuotuose turnyruose, kol nebuvau išvykęs į stovyklas. O šiaip mėgstu stebėti lengvąją atletiką ir mažiau žinomas sporto šakas.
– Kaip manai, ar esi pajėgus įveikti J. Šukliną dėl vietos į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes? Apžvalgininkai kalba, kad tikriausiai bus kova tarp jūsų dėl to vienintelio kelialapio iš Lietuvos…
– Nežinau, ar pajėgus. Pamatysime 2015–2016 m. sezono metu. Dabar labai sunku ir anksti sakyti, bet lengvai nepasiduosiu ir be kovos neatiduosiu kelialapio į žaidynes. Svarbiausia labai daug dirbti. Viskas yra įmanoma. Dar bus ir 2020 m. vasaros olimpinės žaidynės…
– Kokie ateities planai? Ko palinkėtum pats sau sporte ir gyvenime?
– Kuo geriau pasiruošti kitam sezonui, irkluoti dar greičiau, išvengti traumų, iškovoti dar daugiau medalių, kurie garsintų Lietuvą, mano šeimą, mane ir Lietuvos edukologijos universitetą.
