Spalio 13 d., pirmadienį, 11 val. naujienų agentūros BNS konferencijų salėje (Jogailos g. 9/1, Vilnius (4 aukštas) vyks Diabeto prevencijos judėjimas „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“ pristatymas.
49 metų Arminas jaučiasi diabetiku su stažu. Dėl šios klastingos ligos jis neteko inkstų, dalies pėdos ir beveik prarado regėjimą. Dėl inkstų veiklos sutrikimo vyrui metus buvo reguliariai atliekama dializė, galiausiai jam buvo atlikta inksto transplantacija. Inkstą padovanojo tėvas.
Sutrikus kraujotakai pėdoje dėl komplikacijų iš pradžių Arminas neteko vieno piršto, paskui kito, galiausiai buvo amputuota trečdalis pėdos. Dėl pažeistos akių tinklainės grąžinti regėjimo nepadeda nė stipriausi akiniai. „Bendrą vaizdą dar matau, bet smulkius daiktus kuo toliau, tuo sunkiau įžiūrėti. Jau negaliu jų išskirti“, – guodžiasi vyras. Kada pasireikš kitų organų sutrikimai, gali būti tik laiko klausimas. Mat diabetas labai stipriai pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, o būtent jos maitina mūsų vidinius organus.
Šio paciento patirtis – geriausias įrodymas, kad diabeto grėsmė mūsų visuomenėje pernelyg nuvertinama. Prastai kontroliuojamas diabetas pažeidžia vidaus organų smulkiąsias kraujagysles, sutrikdo šių organų funkcijas, vystosi vadinamoji diabetinė pėda. Dėl atsiradusios neuropatijos sutrinka žmogaus jutimai. Jis gali susižeisti, bet nieko nejaučia. Organizmo atsparumas būna sumažėjęs, todėl labai greitai per žaizdą patenka infekcija. Iš pradžių supūliuoja minkštieji audiniai, po to infekcija persimeta į kaulinį audinį ir kaulas tiesiog sutrupa. Tokiu atveju belieka tik amputacija – tenka nupjauti pirštą, pėdą ar net visą galūnę.
Kita galūnės netekimo priežastis – gangrena, kai dėl sutrikusios kraujotakos atsiranda trofinės opos, pradeda juoduoti pirštai. Taip pat greičiau vystosi aterosklerozė, didėja insulto ar infarkto rizika. Diabetas – pirmaujanti aklumo ir dažniausia galutinio inkstų nepakankamumo priežastis.
Todėl socialinės akcijos iniciatoriai kreipiasi į kiekvieną žmogų: „Nelikite abejingi savo sveikatai, kreipkitės į gydytoją, reikalaukite tyrimų, kad ir jums nebūtų per vėlu!“ Taip pat kviečiami prisijungti visi, kuriems rūpi Lietuvos visuomenės sveikata. Šio judėjimo tikslas – mažinti susirgimų diabetu riziką Lietuvoje, padėti atitolinti ligą ir skatinti ankstyvą diagnostiką bei gydymą, kad būtų išvengta ligos komplikacijų.
Lietuvos Endokrinologų draugijos pirmininko prof. Antano Norkaus teigimu, cukrinis diabetas yra klastinga liga, kuri pasaulyje jau pasiekė pandemijos lygį. Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu, tai reiškia, kad ši klastinga liga kamuoja kas 20-tą mūsų šalies gyventoją. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3 200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Tačiau šie skaičiai neatspindi realios situacijos ir grėsmės – antra tiek diabeto atvejų yra nediagnozuota, nes sergantieji dažnai neturi jokių nusiskundimų, todėl diagnozė nustatoma pavėluotai, jau išryškėjus diabetinėms komplikacijoms.
Pasak Santariškių klinikų gydytojos endokrinologės Žydrūnės Visockienės, jei anksčiau vidutinis rizikos susirgti diabetu amžius buvo įvardijamas apie 30 metų, šiuo metu amžiaus ribos gerokai nusitrynusios ir II tipo diabetas diagnozuojamas netgi vaikams. Deja, Lietuvoje diabetas gydomas pagal tokį algoritmą, kuris yra finansiškai pavežamas mūsų šalies biudžetui, bet neatitinka šiuolaikinių medicininių rekomendacijų. Šiuolaikiškas individualizuotas gydymas neprieinamas. Be to, nustatytas griežtas eiliškumas, nuo kurio kompensuojamo vaisto gydymą galima pradėti, ir tik šiam nepadėjus leidžiama skirti kitą.
Tiksinti diabeto bomba reikalauja griežtos ligos priežiūros, kurią reikia pertvarkyti iš esmės. Tam reikalinga politinė valia ir aktyvus judėjimas, skatinantis visuomenę keisti gyvenimo būdą. Mat naujausio, 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbto Europos diabeto tyrimų asociacijos diabeto indekso duomenimis Lietuva užima 29-ąją vietą iš 30 Europos šalių. Lietuvos gyventojai, propaguojantys gyvenseną, dėl kurios rimtai auga diabeto susirgimų skaičius, pasižymi kaip vieni iš prasčiausią sveikatą turinčių Europos gyventojų. ﾄPagal esamus klinikinius duomenis nė vienas medikamentas neturi geresnio efekto, kalbant apie diabeto prevenciją rizikos grupėje, kaip gyvenimo koregavimas. Šiuo atžvilgiu svarbiausi profilaktikos veiksniai – mityba ir judėjimas”, – teigia Ž. Visockienė.
Kad šie veiksniai – ne tik puiki prevencijos, bet ir ligos kontrolės priemonė, rodo jau 17 metų su diabetu gyvenančio 81 metų Arturo Flikaičio patirtis. Vyras vis dar sugeba didele dalimi gliukozės kiekį kraujyje kontroliuoti gyvenimo būdu, pirmiausiai – mityba, ir iki šiol išvengia leidžiamo insulino. „Jei ryte atsikėlęs jaučiuosi nelabai gerai, jau žinau, kad vakarykštė mityba nebuvo gera. Deja, šios ligos jau niekada neįmanoma pamiršti. Praktiškai tai tapo gyvenimo būdu – jau automatiškai kiekvieną patiekalą vertinu pagal tai, ar galiu jį valgyti“, – atvirauja vyras, Anapilin dėl komplikacijų palydėjęs ne vieną pažįstamą diabetiką, bandžiusį pergudrauti savo ligą.
„Judėjimo „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“ – globėja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad norint pakeisti sergamumo brangiai kainuojančia ir sunkiai gydoma liga statistiką reikia politinės valios, kuri skatintų sveiką gyvenimo būdą, mitybą ir judėjimą, užtikrintų ankstyvą diagnostiką bei laiku pradėtą ir adekvatų gydymą. Todėl judėjimo iniciatoriai visomis išgalėmis stengsis didinti žinomumą apie susirgimo diabetu rizikos veiksnius, prevencijos priemones, skatinti kuo ankstesnę diabeto diagnostiką, sieks sergančiųjų cukriniu diabetu adekvačios kontrolės, laiku pradėto ir tinkamo gydymo.
Įdomi knyga “Dieta 5:2”.