Spalio 7 d. Biržuose lankėsi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, jos pavaduotojas Algimantas Degutis, departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vyr. specialistė Rita Kuncevičienė. Pasak D. Varnaitės, į Biržus Kultūros departamento vadovai atvyko apsvarstyti kelių klausimų, tačiau svarbiausias – vėl Balandiškių dvaras, dėl kurio likimo nesutaria ir patys paveldosaugininkai.
Balandiškiai – užsikirtusi plokštelė
Balandiškių dvaro likimo klausimas – kaip užsikirtusi plokštelė. Blogiausia, jog dėl medinio dvaro pastato likimo nesutaria patys paveldosaugininkai. Liepos mėnesį Biržuose lankęsis Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Arūnas Degutis kalbėjo, jog pirmiausia reikia įvertinti, kas pigiau: ar dvarą konservuoti, ar išardyti kaip nori rajono valdžia. A. Degučio nuomone, dvaro išardymas ir iškėlimas brangiai kainuos. Jo įsitikinimu, dvaro niekur iškelti nereikėtų – tegu jis lieka šalia „Agaro“ skerdyklos. Galbūt atsiras norinčių dvarą įsigyti ir ne itin patrauklioje skerdyklos kaimynystėje.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė praėjusį trečiadienį akcentavo: nieko nėra blogiau, kai problema nesprendžiama, o vilkinama. Šių metų vidury, anot direktorės, buvo sudaryta komisija dėl galimybės medinius rūmus perkelti. Komisijos darbas pratęstas, nes prašyta Savivaldybės paskaičiuoti, kiek kainuotų išmontavimas ir kiek – konservavimas. Anot D. Varnaitės, delsimas netenkina nei paveldosaugininkų, nei gyventojų. Atėjo laikas priimti sprendimą.
D. Varnaitė prisiminė: prieš dvejus metus susitikime su „Agaro“ skerdyklos savininkais diskutuota, jog plėtodama savo veiklą bendrovė priartėjo prie dvaro ir nepaliko vilties dvarui atgimti kaip patraukliam objektui. Galbūt teisinga būtų „Agarui“ taikyti kompensacines priemones, nes taip daroma visame pasaulyje. Pavyzdžiui, dvaro rūmuose galėtų įsikurti „Agaro“ administracinės patalpos ar panašiai. Tačiau „Agaras“ šiuo klausimu buvo nusiteikęs priešiškai.
– Panašu, kad iš šios bendrovės atsakymo poryt nesulauksime, o rūmai nyksta dabar, – kalbėjo D. Varnaitė.
D. Varnaitės nuomone, dvaro rūmus tikslingiausia būtų metodiškai išmontuoti ir sandėliuoti. O perkėlimo galimybę svarstyti tuomet, kai atsiras lėšų. Ji pateikė Aristavėlės dvaro sodybos pavyzdį, kai ponų namas buvo išmontuotas, saugomas 20 metų, o atsiradus galimybei, atstatytas Rumšiškėse. Arba Biržuvėnų dvaras. Jis išmontuotas prieš dešimt metų, o atstatytas, kai atsirado lėšų. Taip galėtų būti padaryta ir Balandiškiuose: dvaro pastatą išardžius saugoti, o po to perduoti „Agarui“.
Blogiausiu atveju tektų ieškoti kitų sprendimų. Likėnuose dvarui atsirado patrauklios vietos, bet ar jis ten prigys kaip autentiška vertybė? Tos patrauklios vietos Likėnuose – tai vieta prie buvusio vaikų darželio arba prie senojo vandentiekio bokšto. Anot merės I. Varzienės, priimti dvarą į savo valdas sutiko Panevėžio respublikinės ligoninės vadovas I. Dorošas.
D. Varnaitė kalbėjo ir apie galimybę Balandiškių dvarui panaikinti teisinę apsaugą. Tačiau tai sprendžia ne departamentas, o Vertinimo taryba. Ar ji panaikins dvaro teisinę apsaugą, abejotina.
– Esminė klaida, sprendžiant Balandiškių dvaro klausimą, ta, jog dvaro rūmų išmontavimas buvo susietas su perkėlimu. Tačiau aišku viena, jog turime moralinį įsipareigojimą dvarą išsaugoti, – kalbėjo D. Varnaitė.
Biblioteka: svarbu, kad neužstotų piliavietės
D. Varnaitė sakė, jog kartu su rajono vadovais buvo nuvykusi į vietą, kur ketinama statyti biblioteką. Šiuolaikiškas stiklinis būsimos bibliotekos pastatas šalia istorinių objektų, daugelio biržiečių nuomone, yra netinkamas. D. Varnaitė sakė, jog Kultūros paveldo departamentui svarstyti architektūrinę pastato išraišką nederėtų. Svarbu, jog pastatas yra vizualinės apsaugos teritorijoje, t. y. neužstoja piliavietės.
Nustebino Arsenalas
D. Varnaitė pasidžiaugė Arsenalo pastatu.
– Esu maloniai nustebinta, kad pastatas funkcionuoja su ekspozicija. Džiugina muziejininkų entuziazmas. O kad Arsenalas atstatytas ne veltui, rodo ekskursijos, kurių matėme ne vieną. Apie Pilies ateities viziją pakalbėsime, kai bus dėliojami prioritetai 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšoms. Kiek žinau, yra prašymų finansuoti pilies teritorijos tvarkymą, – kalbėjo D. Varnaitė.
Merė I. Varzienė patikslino: muziejininkai pateikė prašymus finansuoti parakinių, fosų sutvarkymą.
Galimybė perkelti karių palaikus – yra
Apie ketinimą karių kapinėse įrengti istorinę tiesą atitinkančias informacines lenteles, ne kartą rašėme. Informavome ir apie tai, kodėl jų iki šiol nėra. D. Varnaitė skelbtą informaciją tik pakartojo. Direktorės manymu, Savivaldybė su nuo paminklo nukritusia informacine lenta gali pasielgti taip, kaip jai atrodo teisinga, o norint kapines tvarkyti, reikia derinti su ministerijomis, kaip numatyta įstatyme.
D. Varnaitė sakė, jog buvo kalbėta ir apie karių kapinių iškėlimą iš miesto centro. Šis klausimas aptartas su Rusijos atstovais. Derybinės grupės su Rusija narys A. Degutis sakė, jog yra parengtas teisinis mechanizmas, kuris sudaro galimybę kapines perkelti, jei jos yra miesto senamiestyje, dvaro teritorijoje ar panašiai. Rusija su šia nuostata sutiko. Akcentuojamas ne kapinių iškėlimo, o paveldo sutvarkymo miesto centre klausimas. D. Varnaitė patikslino, jog tai nereiškia, kad kapinės bus iškeltos ryt ar poryt, o kariai perlaidoti kitoje garbingoje vietoje. Šį klausimą turės spręsti patys žmonės.
Pilies tiltas pralaimėjo konkurencinėje kovoje
A. Varnaitė ir jos palydovai įsitikino, jog Pilies tilto situacija katastrofiška. Nors Savivaldybė paramos tilto atnaujinimui ieško, tačiau jos kaip nėra, taip nėra. D. Varnaitė sakė, jog ekspertai pinigus paskyrė kitiems objektams dėl to, jog mūsų tiltas pralaimėjo konkurencinę kovą: į 30 mln. litų paramos pretendavo 180 objektų.
Viena realiausių galimybių – ES lėšos. Kultūros paveldo departamentas lėšų gali skirti tik konservavimo ir restauravimo darbams. Vertėtų lėšų paieškoti Lietuvos kelių direkcijoje. Jog tiltą reikia tvarkyti – akivaizdu, – kalbėjo D. Varnaitė.
Ne lyderiai, bet stengiamės
D. Varnaitė sakė, jog Biržų savivaldybė paveldo apsaugai skiria tiek pat dėmesio, kaip ir kitos Savivaldybės. D. Varnaitė gyrė už tvarkomą piliavietę, klebonijos pastatą Pabiržėje.
– Jau dešimtmetį Lietuvoje kalbame apie kultūros kelių sukūrimą. Ši patirtis pasaulyje gyvuoja seniai. Pavyzdžiui, galėtų būti Radvilų , žydų kultūros paveldo, baroko kultūros ar pan. keliai. Atėjo laikas savivaldybėms, organizacijoms, verslininkams realiai jungtis į kultūros kelius. Arsenale yra didelė konferencijų salė, tačiau konferencijų dalyviai čia gali atvykti tik vienai dienai, nes nėra kur nakvoti didelei grupei žmonių, – kalbėjo direktorė.
Edita Mikelionienė, „Biržiečių žodis“
