Klausos sutrikimai nėra populiari tema, dažnas iš mūsų net nežinome kiek daug mus supančių žmonių turi klausos sutrikimų. Apie klausos sutrikimus ir jų įtaką vaikų vystymuisi, papasakos gydytoja otorinolaringologė – Jekaterina Byčkova.
Kuo skiriasi girdinčių ir klausos sutrikimų turinčių vaikų pasauliai?
Labai svarbu atskirti įgimtą ir įgytą klausos sutrikimą, tas klausos sutrikimas, kuris atsiranda jau susiformavus kalbai, vadinasi įgytas, tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių: slogos, ausų uždegimų, dėl traumų, kai gimstama su klausos sutrikimu arba klausa sutrinka dar nesusiformavus kalbai, tai vadinama įgimtu klausos sutrikimu. Kai vaikas turi įgimtą klausos sutrikimą, tai atsiliepia kalbai, psichologinei ir emocinei vaiko raidai. Kai vaikas gimsta girdintis, augdamas jis mokosi pažinti pasaulį per jutimus, klausą, regą, mokosi iš tėvų, girdi kaip jie kalba, patys mokosi kalbėti ir taip pažįsta pasaulį. Jei vaikas gimsta su klausos sutrikimais arba visiškai kurčias, jis turi garsinės informacijos deficitą, dėl šios priežasties, pirmiausia labai nukenčia vaiko kalbos formavimasis, dėl lėto kalbos formavimosi atsilieka intelekto raida. Žinoma, viskas priklauso nuo to, koks klausos sutrikimo laipsnis.
Jei suaugusiam žmogui, kuris gimė girdintis, laikinai sutrinka klausa dėl sieros rūgščių, ūminio uždegimo, žmogus jaučia didelį diskomfortą, bet suaugęs žmogus gana lengvai prie to pripranta, kadangi jo kalbos sistema jau yra susiformavusi, jis labai daug ką gali suprasti iš konteksto ir taip kompensuoti klausos sutrikimą. Labai dažnai, tokie žmonės, kuriems klausa sutrinka jau suaugus neskuba įsigyti klausos aparatų.
Kaip klausos aparatai pagerina tokių vaikų gyvenimą, kokias galimybes atveria?
Mes, žmonės, skiriamės nuo žinduolių tuo, kad turime signalinę sistemą – kalbą. Visą informaciją priimame per skirtingus jutimus, vienas iš jų – klausa. Girdintys žmonės nesusimąsto apie tai, kiek skirtingų garsų juos supa. Pavyzdžiui, sveikas vaikas girdi, kad netoli yra tėvai ir jaučiasi saugus, o vaikas, kuris negirdi turi matyti, kitaip jaučiasi nesaugus. Tėvai pastebi, kad kai paaugęs vaikas pradeda naudoti klausos aparatą, pasikeičia jo elgesys, vaikas nustemba, kiek daug garsų jį supa, pradeda geriau vystytis kalba. Visi šie pokyčiai pastebimi per pirmuosius mėnesius. Suteikus vaikui klausos aparatą reikia jį mokyti, padėti jam suprasti garsus. Sveiki vaikai mokosi spontaniškai, o klausos sutrikimų turintis vaikas, kuriam klausos aparatas suteikiamas jau paaugus, negali to padaryti, jam reikia pagalbos. Kuo klausos aparatas kokybiškesnis, tuo jų perduodamas garsas natūralesnis, tai turi labai didelę įtaką kalbos raidai. Kuo vaikas gauna kokybiškesnį garsą, tuo jam lengviau yra jį atkartoti. Vaikai su klausos aparatais jaučiasi saugesni, ramesni, gali geriau girdėti aplinką. Gatvėje gali išgirsti atvažiuojančią mašiną, kai juos kviečia tėvai. Yra nemažai antrinių sutrikimų dėl klausos: dėmesio, agresijos.
Kokiais būdais galima pagerinti tokių vaikų gyvenimo kokybę (be klausos aparatų)?
Jei klausos sutrikimas yra didelis, vidinė ausis pažeista taip stipriai, kad klausos aparatai negali sustiprinti garso tiek, kad smegenys girdėtų ir galėtų formuotis kalba, atliekama kochlearinė implantacija. Šie implantai yra kompensuojami ir vaikams, ir suaugusiems. Su klausos aparatais arba kochleariniais implantais naudojamos FM sistemos. Labai svarbu, kad vaikai turintys klausos sutrikimų, šią sistemą naudotų mokykloje. Mokytoja ant krūtinės turi mikrofoną, imtuvai yra vaiko klausos aparate ir iš bet kokio atstumo vaikas gauna kokybišką garsą. Labai svarbu, kad klausos aparatas turėtų funkciją, kuri leistų naudoti FM sistemą, senesni aparatai to neturi.
Turint vaiką, su klausos sutrikimais, tėvų laukia labai svarbus sprendimas, reikia nuspręsti kokioje aplinkoje, kurčiųjų ar girdinčiųjų, vaiką auginti. Tai labai svarbus sprendimas, nulementis visą vaiko ateitį.
Kurtumas neišgydoma liga, dėl kokių pagrindinių priežasčių apkurstama?
Labai svarbu išskirti ir akcentuoti įgimtą klausos sutrikimą, lyginant su įgytu, tai skirtingos ligos. Kai klausos sutrikimas yra įgimtas, tai daug didesnė problema. Labai daug kurčių vaikų gimsta visiškai sveikiems tėvams, taip nutinka todėl, kad gana daug žmonių patys neserga, bet yra nešiotojai. Lietuvoje galima atlikti genetinius tyrimus ir tai nustatyti. Jei bent pas vieną iš tėvų yra įvykusi pagrindinio geno mutacija, yra tikimybė, kad vienas iš vaikų gali gimti kurčias. Žinoma, jei tėvai turi klausos sutrikimų, susilaukti kurčių vaikų, tikimybė yra dar didesnė. Įgytas klausos sutrikimas gali atsirasti nuo gripo, traumos, yra įvairių genetinių ligų, kai sutrikimai pasireiškia vyresniame amžiuje. Nuo slogos, uždegimų dažniausiai būna laikinas apkurtimas, tai pagydoma.
Kaip manote, koks yra visuomenės požiūris į klausos sutrikimų turinčius žmones?
Mums, specialistams, sunku apie tai kalbėti, kadangi į šią problemą mes įpratę žiūrėti iš medicininės pusės. Jei mes spėjame suteikti pagalbą laiku, o tam, kad tai padarytume, svarbiausi yra trys žingsniai: per vieną mėnesį nuo gimimo reikia ištirti visus naujagimius ir rasti tuos, kurie turi klausos sutrikimų, iki trijų menėsių amžiaus, vaikas turi būti atvestas pas mus, kad galėtume atlikti sudėtingus tyrimus ir nustatyti kokio laipsnio tai klausos sutrikimas, iki pusės metų amžiaus vaikui jau turime pritaikyti klausos aparatą. Jei visi šie etapai įvykdomi laiku, vaikas adekvačiai vystosi, nešioja klausos aparatus ant abiejų ausų, jis gali būti lavinamas įprastoje mokykloje, integruojamas tarp girdinčiųjų. Tai vis dar sudėtinga Lietuvoje, labai dažnai pasitaiko, kad kitų vaikų tėvai ar net pedagogai, į tokius vaikus žiūriu įtariai, nenori sunkumų. Šie vaikai visiškai sveiki, tik turi klausos sutrikimų ir jiems reikia daugiau pagalbos ir dėmesio. Tam, kad jie išmoktų suprasti kalbą ir kalbėti turi augti girdinčioje aplinkoje. Jei tėvai yra kurtieji ir pasirenka vaiką auklėti savo aplinkoje, nesutinka įstatyti implantus, o klausos aparatai turi ribotą galimybę, tie vaikai turi būti ugdomi specialiose įstaigose. Visos šalys investuoja nemažai pinigų į ankstyvą kūdikių patikrą, kadangi tik anksti nustačius sutrikimą, galima suteikti pagalbą (ši kūdikių patikra Lietuvoje taikoma nuo 2014 metų) ir vaikas turi galimybę gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą, augti girdinčiųjų aplinkoje. Yra nemažai vaikų, kurie turi klausos sutrikimų, tačiau jų intelektas ir kalba išsivysčiusi geriau nei girdinčių, visa tai tik dėl laiku suteiktos pagalbos.
