„Laukia intensyvūs metai. Švietimo sistemai reikia esminių kokybinių pokyčių ir mes juos darome, – sakė švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, šiandien, rugpjūčio 26 dieną, surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje naujų mokslo metų aktualijoms. – Kokybės gerinimas yra mūsų prioritetas visose švietimo srityse“.
Bendrojo ugdymo prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas
Siekiama sumažinti mokinių, turinčių žemus pasiekimus, skaičių ir pagerinti mokinių aukštesnius gebėjimus.
Didesnis nei iki šiol dėmesys bus skiriamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimui ir mokyklos pažangai. Šiemet startuoja Mokyklų pažangos konkursas – pirmas žingsnis skatinant pačių mokyklų tobulėjimą ir padedant joms tai daryti. Mokyklos galės teikti paraiškas Švietimo ir mokslo ministerijai dėl metodinės pagalbos, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo. Įsivertinusios savo silpnąsias vietas, gaus pagalbą. Tai bus tęstinis procesas, remiamas ES fondų lėšomis.
Šiais metais tikimasi užbaigti mokyklų vadovų skyrimo ir atestacijos tvarkas. Pagrindinis rengiamų pakeitimų tikslas – įgalinti mokyklų vadovus siekti aukščiausios mokyklų darbo kokybės.
Peržiūrimos ugdymo programos. Parengti Priešmokyklinio ugdymo programos, pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programų projektai, orientuoti į aukštesnius skaitymo ir raštingumo pasiekimus.
Keičiama vadovėlių bei mokymo priemonių rengimo tvarka. „Ministerija prisiims atsakomybę už jų turinį ir kokybę – iki šiol tai buvo palikti leidėjams“, – pabrėžė D. Pavalkis.
Mokyklose – modernios technologijos
Siekiant aukštesnės ugdymo kokybės, gerinamas mokyklų aprūpinimas. Informacinėms technologijoms mokyklose diegti per trejus metus planuojama skirti per 130 mln. Lt. Bus atnaujinama tiek įranga, tiek rengiamos naujos mokymo priemonės, o į jų kūrimą skatinami įsitraukti mokytojai. Naujus mokslo metus 93 Lietuvos mokyklos pradės su nauja mobilia kompiuterine įranga.
Atsiras ir internetinis bankas užduočių, skatinančių mokinius bendradarbiauti naudojant IKT priemones. Pasak ministro, šiuolaikinis ugdymas turėtų būti labiau orientuotas į bendradarbiavimą, mokymą kartu spręsti problemas, susitarti, rasti geriausius sprendimus.
Didėja mokinio krepšelis
Nuo rugsėjo 1 d. mokytojams, dirbantiems gausesnėse klasėse, bus daugiau sumokama už mokinių darbų tikrinimą. Mokytojams, kurie klasėje dirba su 23 ir daugiau mokinių, mokinių darbų tikrinimui numatyta daugiau laiko, už kurį bus papildomai apmokama.
Nuo sausio 1 d. penkiolika litų didėja mokinio krepšelis. Jis sudarys 3 363 litus arba 974 eurus. Šiais metais dėl mokinių mažėjimo atsilaisvinusios mokinio krepšelio lėšos (apie 20 mln. litų) lieka švietime ir panaudojamos jo reikmėms.
Nuo rudens bus pradėtas rengti mokyklų finansavimo modelio keitimo projektas, kad, mažėjant mokinių klasėse, nenukentėtų mokyklų finansavimas.
Naujos specializuotos mokyklos
Lietuvoje nuo rugsėjo atsiranda nauja mokykla – KTU inžinerijos licėjus, įsteigtas Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos bazėje. ES lėšomis veikiančių švietimo įstaigų bazėse planuojama įkurti dar bent dešimt tokių mokyklų, kuriose būtų daugiau orientuojamasi į matematikos, gamtos mokslų, informacinių technologijų ir inžinerinio ugdymo kryptis. Šios mokyklos būtų aprūpintos šiuolaikiškomis gamtos mokslų laboratorijomis. Naujomis mokymo priemonėmis, padedančiomis mokytis gamtos ir tiksliųjų mokslų, bus aprūpinta ir 600 pradinių mokyklų ir progimnazijų.
Nuo rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje duris atvers pirmosios regioninės sporto mokyklos.
Naujas žingsnis profesinio orientavimo sistemoje
Mokiniams jau nuo šių mokslo metų bus sudarytos sąlygos geriau susipažinti su būsimomis profesijomis. Startuoja mokinių profesinio veiklinimo programa „Pasimatuok profesiją“: bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai ne tik susitiks su mokymo įstaigų ir įvairių profesijų atstovais, darbdaviais, bet ir praktiškai susipažins su įvairiais profesinės veiklos aspektais, lankysis įmonėse.
Rengiamos Švietimo įstatymo pataisos
Švietimo ir mokslo ministerija šiemet ketina teikti Švietimo įstatymo pataisas, iš kurių svarbiausioji – privalomas priešmokyklinis ugdymas nuo 2015-ųjų rugsėjo. „Priešmokyklinis ugdymas padeda vaikui sėkmingai įsitraukti į mokymąsi, todėl svarbu, kad šia galimybe pasinaudotų 100 proc. mūsų šešiamečių“, – sakė ministras. Dabar priešmokyklines grupes lanko daugiau kaip 90 proc. šešiamečių, tačiau priešmokykliniu ugdymu nepasinaudoja vaikai iš pačios jautriausios socialinės grupės ir tai dar labiau padidina jų atskirtį.
Ketinama nustatyti ribą stojantiesiems į aukštąsias
Rudens sesijoje Seimas svarstys Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriose numatomos ir valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis. Turėtų būti įteisintas mažiausias konkursinis balas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Taip ministerija siekia gerinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, kad universitetai ir kolegijos priimtų studijuoti pasirengusius pirmakursius.
Pirmą kartą bus atnaujintos neformalaus ugdymo mokyklos
Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo numatytos ES, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos meno mokyklų, neformalaus ugdymo mokyklų renovacijai. Tam planuojama iki 2020 metų skirti 55 mln.
Švietimo įstaigų atnaujinimas ir investicijos
2014 metais atnaujinamos 126 švietimo įstaigos. Atnaujinimui šiemet skirta 65 mln. litų. Baigiami įrengti 2 sporto aikštynai. Baigtas statyti Lavoriškių vidurinės mokyklos priestatas ir Jonavos politechnikos mokyklos mokomosios dirbtuvės.
2014 metais nupirkti 74 mokyklinių baldų komplektai už 529 tūkst. litų.
Švietimo ir mokslo ministerija šiemet nupirko 48 naujus devyniolikos sėdimų vietų geltonuosius autobusus „Volkswagen Crafter“. Jiems pirkti buvo skirti 6 milijonai litų. Iš viso Lietuvos keliais riedės 691 mokyklinis autobusas.
2014–2015 mokslo metai skaičiais
Šių metų rugsėjį mokyklos slenkstį pirmą kartą peržengs 28 tūkst. pirmokų. Bendrojo ugdymo mokyklose šiemet turėsime 30,5 tūkst. abiturientų. Iš viso naujus mokslo metus pradės maždaug 343 tūkst. mokinių. (Praėjusiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 357,5 tūkst. mokinių; 2012–2013 m. m. – 373,9 tūkst. mokinių).
Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia apie 1,2 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų. Remiantis prognostiniais skaičiavimais, jose dirbs apie 33, 3 tūkst. pedagoginių darbuotojų.
Maždaug 45 tūkst. mokinių mokysis pirminį profesinį mokymą vykdančiose švietimo įstaigose. 2014–2015 mokslo metais pirminį profesinį mokymą teiks 76 įstaigos. Jose dirbs 3,5 tūkst. pedagoginių darbuotojų.
Kolegijose studijas pradės 13, 1 tūkst. pirmakursių, iš viso šiose aukštosiose mokyklose studijuos 41, 4 tūkst. studentų. Universitetuose – 19,6 tūkst. pirmakursių, iš viso apie 97 tūkst. studentų visose pakopose.
Studentų laukia 24 kolegijos ir 23 universitetai. Kolegijose dėstys apie 3,3 tūkst. dėstytojų, universitetuose – apie 9,5 tūkst. dėstytojų.
Konferencijos dalyviai susipažins su švietimo inovacijomis
Po švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio spaudos konferencijos Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre prasidėjo savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovų konferencija „Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės – iššūkiai užtikrinant kokybę“. Konferencijos dalyviai turi progą vizualiai susipažinti su švietimo inovacijomis.
Konferencijos dalyviams bus pristatyta LEGO robotikos pamoka (kaip žaidžiant galima išmokti konstravimo, programavimo, mechanikos dėsnių), jie turės progą išbandyti mintimis valdomą robotą, pamatyti 3D spausdintuvą, susipažinti su dirbtinio intelekto kūrimu ir interaktyviu NAO robotu, pabendrauti su Robotikos tyrimų centro tyrėjais.
Jie taip pat apžiūrės mobiliąją laboratoriją „MoMoLab“. Mokyklas lankančioje, didžiuliame vilkike įrengtoje laboratorijoje kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais mokiniai atlieka mokslo tiriamuosius darbus, klausosi paskaitų apie mokslo naujoves ir kt.
Bus pristatyta „Bioklasė“ – kita, pirmoji šalyje mobili laboratorija, kurioje galima susipažinti su naujausiais gyvybės mokslų laimėjimais. Mokiniai čia gali atlikti modernius biomokslų eksperimentus, klausytis mokslo populiarinamųjų paskaitų, dalyvauti diskusijose.
Taip pat bus surengta virtuali ekskursija po „Ugdymo sodą“. Informacinė sistema „Ugdymo sodas“ – tai Lietuvoje sukurta, interneto naršykle atveriama aplinka, kurioje mokytojas gali naudotis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis ir pas jas kurti. Taip pat ieškoti informacijos, ruoštis pamokoms, rengti ilgalaikius planus ir pamokų aprašus, registruotis į pedagogų kvalifikacijos renginius ir tvarkyti kvalifikacijos tobulinimo apskaitą.
