Dalis Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventų kiekvienais metais rinkdavosi studijas Lietuvoje. Juolab, kad Lietuva savo tautiečiams, gyvenantiems už Lietuvos ribų, sudarydavo skatinamąsias stojimo ir studijų sąlygas. Tokia Lietuvos politika įprasmindavo lietuviškų mokyklų buvimą Punske ar Seinuose.
Šiais metais studijuoti Lietuvoje pasirinko patys geriausi Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniai ir jie, deja, nebuvo priimti. Kas atsitiko? Jų Lenkijoje laikytų abitūros egzaminų rezultatai buvo perskaičiuoti taip, kad jie visai neturėjo jokių šansų konkuruoti su Lietuvos absolventais.
Abitūros egzaminų rezultatų verifikavimo į Lietuvos vertinimo sistemą sąlygos ir kooficientas pasikeitė gegužės 22 d., kai Lenkijoje abitūros egzaminai jau ėjo į pabaigą. Pirmieji egzaminai prasidėjo gegužės 5 d., o baigėsi 27 d. Taigi Studijų kokybės vertinimo centras pakeitė reikalavimus, kai patys absolventai jau negalėjo rinktis ir ko nors keisti – žaidimo taisyklės buvo pakeistos žaidimui besibaigiant.
Kita vertus, neįtikėtina pasirodė tai, kad viena absolvenčių paskambinusi Studijų kokybės vertinimo centrui išgirdo: „džiaukitės, kad jums paskaičiavome svertinį kooficientą 0,5, o ne 0,3. Mes jus patraktavome, kaip Lenkijoje būtų patraktavę.“
Kyla klausimas, kas nusprendžia apie kooficientą, kuris bus pritaikytas. Negi vienas asmuo pagal savo nuožiūrą, nuotaiką, ar nusiteikimą Lenkijos lietuvių atžvilgiu? Pagaliau sužinojome, kad nei ministras, nei Lietuvos aukštųjų mokyklų asaocijacijos bendrajam priėmimui organizuoti pirmininkas neturi galimybės patikrinti, kas priima tokius sprendimus bei kuo vadovaujasi juos priimantis asmuo? Viena aišku, kad tie, kurie šiemet baigė Punsko lietuvių licėjų ir pasirinko studijas Lenkijoje ar užsienyje sėkmingai įstojo, o tie, kurie pasirinko studijas Lietuvoje, kur jiems buvo aiškinama, kad Lietuva sudaro puikias sąlygas lietuviams studijuoti, jaučiasi apgauti.
Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas kartu su Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus abolventais rugpjūčio 1 d. raštu kreipėsi į Lietuvos diplamatus Lenkijoje, prašydami išspręsti iškilusią problemą stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Tokie sprendimai kenkia ne tik tiems asmenims, kurie šiemet nebuvo priimti studijuoti, tačiau ir visai Lenkijos lietuvių bendruomenei. Punske 58 metus veikiantis lietuvių licėjus gali pasirodyti esąs niekam nereikalingas.
Ilgalaikę ir gerai apgalvotą politiką savo tautiečių atžvilgiu jau kelis dešimtmečius sėkmingai vykdo kaimyninė Lenkija, tam tikslui įsteigusi net Balstogės universiteto filialą Vilniuje.
Lenkijos lietuviai – dar gyvybinga ir aktyvi bendruomenė, tačiau, kaip rodo 2012 metų visuotinio surašymo duomenys, ji silpsta. Be aiškios Lietuvos politikos vargu, ar dar ilgai ji išliks gyvybinga. Iki šiol gerai veikė priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistema. Deja, šiais metais visa tai žlugo.
Lietuviams lietuviai nereikalingi?
Žinoma, kas nereikalingi. Reikia tik “investuotojų” bei pigios darbo jėgos.
Ką bolševikinė kelių partijų gauja yra padariusi gero lietuviškai bendruomenei per 20 metų?
Labai keistas ir sveiku protu nesuvokiamas mūsų valdininkų elgėsys. Įdomu, ar čia nėra sąmoningas veikimas siekiant dar labiau sukiršinti ne tik Lietuvoje gyvenančius lenkakalbius su lietuviais, bet ir mus visus su Lenkijos lietuviais?
LT užsieniečiams belieka priminti: reikia gyventi ir dirbti Lietuvoje !
O jie iš Lietuvos niekur nebuvo išėję.
Tai ko šneka su “akcentu” ?
Ar teko ką girdėti apie “Suvalkų trikampį” ir jo istoriją?
1920 metais Lietuvai su Lenkija pasirašius sutartį, Suwalkai-Seinai- Punskas atiteko kryžiaus neraliuotiems tikėjimo broliams ir sesėms.
Ir viešpats su tavimi, Pikči. Amen
Tas studijų "kokybės" centras buvo kuriamas kaip nevyriausybinė (NVO) organizacija, norintiems laisvalaikiu pasikonsultuoti, bet palaipsniui prilindo prie biudžeto, jau laikas uždaryti tokią kontorą
Lietuvai reikalingi tik “šaikų ” nariai ir jų vadukai. Tiesą pasakius, jiems ir valstybė nereikalinga, jie gali gyvuliuoti bet kur . Anie gali keliais šliaužyti prieš šeimininkus, kad tik snukiai būtų taukuoti.
šaikų ” nariai ir jų vadukai – tai partijos ?
„patraktavome“:) Įdomu, koks šitų veikėjų išsilavinimas? Kur ir kaip studijavo? Sąžinės jie, aišku, neturi, o ar turi pakankamai proto, kad galėtų tokius dalykus spręst? Landūs mankurtai, sutūpę visur, kur tik pinigais kvepia. Šitie jaučia, iš kur vėjas pučia, štai ir stengiasi, kad tautos liktų kuo mažiau, ir ant tautiečių smagiai tapšnoja.
Lenkijos lietuviai turėtų paduoti į teismą švietimo ministeriją ir Studijų kokybės vertinimo centrą. Tai principinis dalykas. Kad būtų kuo didesnis skandalas.