Ši savaitė abiturientams buvo ypač nerami. Pirmadienį, liepos 21 d., pasibaigė bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų registracija, o šiandien, liepos 25 d., skelbiami jo rezultatai. LAMA BPO pranešime nurodoma, kad šiemet užsiregistravo 1637 mažiau stojančiųjų nei pernai, o panašus mažėjimas numatomos iki 2024 m. Visgi šios tendencijos žemės ir miškų ūkio specialistus ruošiančio Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) nepaveikė – priešingai, bendras pageidavimų skaičius studijuoti ASU šiemet 7584, o 2013-aisiais buvo 5982.
„Tikrai rezultatai nuteikia optimistiškai. Bendras stojančiųjų skaičius 4,4 proc. mažesnis, tačiau mes sulaukėme 27 proc. daugiau pageidavimų studijuoti būtent pas mus,“ – kalbėjo ASU rektorius Antanas Maziliauskas. „Oficialūs pagrindinio priėmimo pirmojo etapo rezultatai dar tik bus paskelbti, tačiau jau dabar aišku, kad studijuoti į ASU valstybės finansuojamas vietas, įskaitant tikslinį finansavimą, kviečiama daugiau nei 60 proc., o bendras pakviestųjų skaičius net 70 proc. didesnis nei praeitais metais“.
„Šie rezultatai, tai didelis mūsų darbų, kokybiškų studijų bei perspektyvios karjeros po jų įvertinimas. Lipti į kalną, kai kiti nuo jo rieda – didelis darbas, reikalaujantis milžiniškų pastangų,“ – pokalbį tęsė A. Maziliauskas. „Panašu, kad žemės ūkis, miškininkystė, kitos su gamta ir jos ištekliais susiję praktiškos specialybės būsimų studentų nebegąsdina, traukiasi ilgą laiką vyravę stereotipai ir pradedama suprasti reali situacija. Jaunuoliai vis rečiau galvoja apie madingas specialybes ir vis dažniau nugali įgimta traukai žemei, gamtai, vandeniui, moderniai technikai, viršų ima racionalus protas, mąstant apie perspektyvas, apie įsidarbinimą, užmokestį ar netgi studijavimo ir gyvenimo sąlygas ir aplinką.“
Ne mažiau svarbi ir statistika, nurodanti, kad biologinėse ir inžinerinėse srityse po bakalauro baigimo darbus gauna net 96-91 proc. specialistų, socialinių mokslų srityse ši dalis siekia 80-81 proc. „Modernėjančiame žemės ūkyje nuolatos reikia gabių specialistų. Dar neseniai verslo sektorius skundėsi, kad jų poreikis yra bent keturis kartus didesnis nei pasiūla. Jei stojimo tendencijos išliks panašios, pamažu ši situacija pasikeis,“ – džiaugėsi A. Maziliauskas.
O kaip planuoja savo ateitį tie būsimi žemės ūkio specialistai? Aš nujaučiu, kad jų planas – emigracija. Bet gal mane dar kas paguos nes aš nežinau, o tik nujaučiu.
Svarbu įstoti. O toliau nesvarbu. Štai ką reiškia liberalizmas bendrai ir konkrečiai švietimo bei mokslo sistemoje.
Na bet įstoti nesunku bet kur šiais laikais. Ko visiems prireikė žemės ūkyje? Juk net ir ta žemė Lietuvoje bus išpirkta. Ir tie pirkėjai tikrai supirks ją ne ūkininkavimui.
Kai kitur neįstoja, stoja ten, kur priima. Tuo labiau, jei vietos finansuojamos valstybės.
Gyvendamas Anglijoje žinau, kad imigrantams lengviausia darbo gauti žemės ūkyje. Labai gerai, jei gali pasisiūlyti miškų ar parkų priežiūroje. Ir atitinkamas išsilavinimas gali garantuoti, kad ne visą gyvenimą pas fermerį šparagus pjausi. Tokį išsilavinimą pigiausia gauti Lietuvoje, bent jau bazinį. Jei būčiau jaunas žmogus ir galvočiau apie emigraciją, rinkčiausi specialybę arba žemės ūkyje, arba slaugoje. Žinoma čia tik mano kvaili įtarinėjimai. Galbūt jaunimas tikrai rimtai ėmė galvoti apie ūkininkavimą Lietuvoje. Tada gerai. Bet iš kur jie žemės gaus?
Kokį dar ūkininkavimą? Ką tik pasibaigė priėmimas – daugiausia priimta į vadybą ir ekonomiką.
O tai kam gaišti laiką ir stoti bet kur?
Tai juokingas klausimas. Reikalingas DIPLOMAS, o ne žinios.
Tai aš suprantu. Bet juk galima per tą laiką gauti tinkamesnį diplomą… Ar “Žemkės” bakalaurai yra patys universaliausi?
Taigi visa esmė tame, kad negalima gauti, jei į “prestižiškesnes” specialybes neįstoja. O mokėti juk ne visi gali, jei galima valstybės finansuojamose studijose mokytis.