Šiandien, liepos 5 dieną, 21 val. Lietuvos futbolo federacijos stadione į šokio sūkurį susipynė per aštuoni tūkstančiai visų kartų Lietuvos ir užsienio lietuvių šokėjų.
Šokių dienos sumanymas – susieti šventę su etniniais simboliais, įprasminančiais pasaulį, šeimą, kaip valstybės pamatą, per vienos lietuvių šeimos gyvenimo istoriją pažvelgti į savo šalies dabartį, visos tautos būtį. Lietuvių tautosakoje su žmogaus gyvenimu ir viso pasaulio sandara neretai siejamas sodas. Jį reikia sodinti, prižiūrėti, puoselėti – kaip ir šeimą, namus, tad Šokių dienos temai atskleisti pasirinktas „Sodauto“ pavadinimas.
Šią idėją penkių dalių programoje šokių kompozicijomis įprasmino per aštuoni tūkstančiai visų kartų Lietuvos ir užsienio lietuvių šokėjų: vaikai su senoliais suks ratelius, jaunimas šelmiškai dūko ir šoko besimezgančių jausmų šokius, vyresni kurs šeimą, statys namus ir tarsi žalią ąžuolyną augins savo vaikus, o užėjus negandai saugos šeimos židinį.
Daugiau nei 7,5 tūkstančių šokėjų, spalvingi tautiniai drabužiai, nuotaikinga muzika ir įspūdingos tūkstantinės šokėjų kompozicijos, – tokią dovaną šalies šokio mėgėjams šių metų liepos 5 dieną, šeštadienį, Lietuvos futbolo federacijos stadione surengė jubiliejinės Dainų šventės rengėjai. Šventės nuotaiką kūrė ir renginio temą „Sodauto“ atspindėjo specialiai sukurti vaizdo siužetai, o pats renginys neapsiėjo be tokių seniai pamėgtų šokių kaip „Gyvataras“, „Subatėlė“ bei „Pūtė vėjas“. Šventės kulminacija tapo daugeliui puikiai žinomas suktinis „Bitute, pilkoji“, kurį šoko visi septyni su puse tūkstančio dalyvių.
„Šokių diena – tai pirmiausia šventė akiai: galimybę išvysti sinchroniškai šokantį tūkstantinį atlikėjų kolektyvą turime tik per Dainų šventes – vos kas ketverius metus. Šįkart ji bus ypatinga ir tuo, kad vyks naujoje vietoje – Lietuvos futbolo federacijos stadione. Būtent dėl to visus šokio mėgėjus norime pakviesti įsigyti bilietus į šį reginį, kuriame pilnai atsiskleis ir apšvietimo efektai, ir domėtis galimybe išvysti šį reginį jau dabar. Naujajame stadione telpa žymiai mažiau žiūrovų nei iki šiol, tad, pritrūkus bilietų, esame pasirengę tą pačią dieną surengti ir antrąjį dieninį pasirodymą“, – sako Dainų šventės direktorius Saulius Liausa.
Šokių dienos programą sudarė „Prologas“, kuriame užsimegė valstybės ir šeimos kūrimo tema, penkios dalys, susijusios su gyvenimo ciklu, šeimos istorija, ir „Finalas“, kuriame visi sugrįžo į namus. Prieš kiekvieną dalį buvo rodomas trumpas vaizdo siužetas, kuris atskleidė jos idėją. Juos lydėjo Šokių dienos režisieriaus Gintaro Zarecko sukurti tekstai. Iš viso Šokių dienoje buvo pristatyti 26 baletmeisterių darbai. Šalia visiškai naujų, šiai šventei sukurtų kūrinių, buvo atliekami ir lietuvių tautinio šokio patriarchu laikomo profesoriaus Juozo Lingio šokiai, atliekami nuo 1950 m. daugelyje Lietuvos šokių švenčių. Iš viso renginio repertuarą sudarė 37 kūriniai, iš jų 17 sukurta specialiai šiai Dainų šventei.
Šalia žinomų šokio meistrų, kaip Tamaros Kalibataitės, Ričardo Tamučio, Laimutės Kisielienės ir Birutės Navickaitės darbų, šventės metu buvo atlikti visai nauji projektai – kuriant naujas šokio kompozicijas įvedamos ir naujos choreografinės raiškos priemonės, kurios derinasi su tautiniu šokiu. Taip pat buvo pristatyti ir kylančių šalies baletmeisterių Živilės Adomaitienės, Agnijos Šeiko-Sarulienės, Zitos Vaškelienės, Ilonos Baltikauskaitės, Raimundo Markūno ir Dariaus Berulio šokiai.
Muzikine prasme reginys pasiūlė ir unikalių kūrinių: dalį naujai sukurtos muzikos įrašė patys jos kūrėjai – kompozitorė Zita Bružaitė, Nijolė Sinkevičiūtė bei multiinstrumentalistas Skirmantas Sasnauskas. Be to, naujuose kūriniuose derėjo ir etnografinio ansamblio, styginių kvarteto bei džiazo muzikantų įrašai.
Specialiai Šokių dienai sukurta centrinė aikštės dekoracija, kuri renginio metu transformavosi į šventės emblemą, pakylą atlikėjams, namų židinį ir valstybės aukurą.
Jubiliejinėje Dainų šventėje dalyvavo ir rekordinis išeivių lietuvių šokių grupių skaičius – Šokių šventėje sukosi šokių grupės iš 11 šalių: JAV, Kanados, Urugvajaus, Argentinos, Australijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos. Didžiausias šokėjų būrys – iš Lietuvos.
Šokių dienos „Sodauto“ vaizdo įrašas
Kaškastai Lietuva stume i psiaudo liberalizma. Aš taip pavadinčiau tokias žiniasklaidas kaip delfis. Jose aš net nerandu užsiminimu kad tokia šventė vyksta. Jau nekalbant apie pirmuosius puslapius. Ka galvoju? Kad kaškastai bando iš lietuviu sąmones išstumti lietuviška savimone. Tas kaškastai kas valdo tas visas bulvarines žiniasklaidas kurios jau tapo pagrindinėmis Lietuvoje. Per tokias žiniasklaidas lietuviai jau pavarsti demogogijos vartotojais.